„Esame centre, šalia geriausių valstybių“

Gintaras Morkis (dešinėje) ir EESRK pirmininkas Luca Jahier

Gintaras Morkis (dešinėje) ir EESRK pirmininkas Luca Jahier

Briuselyje reziduojantis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), kuris kas mėnesį renkasi į plenarinę sesiją, dukart per metus į ją kviečiasi ir žiniasklaidos atstovus iš visų Europos Sąjungos valstybių. Pastarąjį kartą žurnalistai, tarp kurių buvo ir „Žemaičio“ korespondentė, turėjo progą dalyvauti ne tik EESRK plenarinėje sesijoje, bet ir jiems surengtame seminare bei „Pilietinės visuomenės prizo 2018“ įteikimo ceremonijoje.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, turinčiame 350 narių iš visos Europos, darbuojasi ir devyni Lietuvos atstovai. Vienas iš jų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojas ir atstovas tarptautinėse organizacijose plungiškis Gintaras Morkis. Jis „Žemaičiui“ papasakojo ir apie komiteto darbą, ir apie savo vaidmenį jame.
Europa – geriausias žemynas
22 žurnalistai, atstovavę 16-os ES šalių žiniasklaidos priemonėms, pirmąją seminaro dieną turėjo progą susipažinti ne tik vieni su kitais, bet ir su EESRK vadovybe – komiteto prezidentu Luka Jahier ir viceprezidente komunikacijai Isabel Cano Aguilar. Vėliau pabendrauta ir su komiteto direktoratų bei grupių, kurių yra trys, lyderiais.
Atsakinėdami į žurnalistų klausimus EESRK vadovai ir atstovai akcentavo, kad Europa yra geriausias žemynas pasaulyje. Tiesa, problemų yra, jas reikia spręsti, bet vis dėlto tai saugiausia vieta mums ir mūsų vaikams gyventi, turtui įsigyti, verslui kurti, dirbti.
Kalbėta ir apie Europos pramonę bei jos privalumus: kad gaminame kokybišką produkciją, turime kūrybingų inžinierių, gerų idėjų. Bet kai renkamas geriausiųjų dešimtukas, vis dėlto lyderiauja Jungtinės Amerikos Valstijos ir… Kinija, kuri, tenka pripažinti, ypač sparčiai žengia į priekį.
Žinoma, nepamiršta ir to, kad šiemet vyks Europos Parlamento rinkimai. Nerimo dėl to, kokios politinės jėgos į jį pateks, tikrai netrūksta.
Plenarinė sesija
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto plenarinė sesija, kurioje žurnalistai praleido daugiau nei pusę dienos, kaip minėjome, rengiama kiekvieną mėnesį. Jos metu komiteto nariai pateikia nuomones dėl numatytų naujų ir planuojamų keisti teisės aktų, kuriuos ruošiasi tvirtinti ES institucijos – Europos Taryba ir Europos Parlamentas.
Pastarojoje plenarinėje sesijoje aptarta daug labai skirtingų klausimų – apie Europos sienų ir pakrančių apsaugą, lyčių lygybę Europos darbo rinkoje, gynybos fondą, naujas Europos ekonomikos galimybes, pakartotinį vandens naudojimą, švarų orą ir t. t.
Daugelis klausimų – svarbūs visoms bendrijos valstybėms, tačiau būna ir susijusių su konkrečia šalimi. Pavyzdžiui, šįkart kalbėta apie problemas, iškilusias uždarius Ignalinos atominę elektrinę: žmonės, dauguma kurių – rusakalbiai, liko be darbo, jiems sunku adaptuotis, persiorientuoti, imtis kitų veiklų.
Prizinis fondas – 50 tūkst. eurų
Antrąją plenarinės sesijos dieną ir EESRK nariai, ir žurnalistai dalyvavo komiteto rengiamo kasmetinio konkurso „Pilietinės visuomenės prizas 2018“ laimėtojų paskelbimo ir apdovanojimų įteikimo ceremonijoje.
Dalyvauti konkurse kviečiami piliečiai ir organizacijos, puoselėjantys bendras Europos vertybes, savo valstybės kultūrinį paveldą, vienijantys skirtingų šalių žmones. „Visuomenė daug nuveikia. Ji turi puikių idėjų, imasi įdomių iniciatyvų, tačiau ne visos jos būna pastebėtos. Ypač svarbūs tie darbai, kurie vienija Europą, vienija tautas“, – žurnalistams pasakojo už šį konkursą atsakinga EESRK administratorė Anna Comi.
Kaip vieną įdomesnių ji paminėjo Vilniuje įgyvendintą projektą, kai menininkai ant pastatų sienų atvaizdavo prieškario laikų žydų gyvenimą.
Šiemet sulaukta 150 paraiškų, kurias teikė 27-ių šalių atstovai. Konkurso prizinis fondas – 50 tūkst. eurų. Už pirmąją vietą skiriama 14 tūkst., už kitas keturias – po 9 tūkst. eurų.
Šįkart penktoji vieta atiteko vienos Graikijos visuomeninės organizacijos projektui „Balkanai be sienų“, kurio dėka graikai geriau pažįsta savo kaimynus. Ketvirtoje vietoje – Jungtinėje Karalystėje įgyvendinama iniciatyva, padedanti vaikams iš trečiųjų šalių saugiai pasiekti šią šalį. Trečioji vieta – Italijoje įgyvendinamam projektui „Ekologinis muziejus“, įtraukiančiam protinę negalią turinčius žmones.
Antra vieta skirta Vokietijos moterų projektui „Gulbių iniciatyva“, kurio tikslas – padėti integruotis imigrantėms iš kitų šalių. Na, o geriausiu šiemet pripažintas projektas „Dunojaus duonos skoniai“, kuris inicijuotas Vokietijoje ir Bulgarijoje, bet apjungia net 11 šalių. „Juk duona – pagrindinis mūsų maistas. Per ją siekiame pažinti visas Dunojaus jungiamas šalis, suvienyti tautas“, – sakė projekto iniciatorės.

„Pilietinės visuomenės prizas 2018“ laureatai

„Pilietinės visuomenės prizas 2018“ laureatai

Darbdavių grupėje – plungiškis
Kaip minėjome, vienas iš EESRK narių – plungiškis G. Morkis. Jau penkiolika metų, tris kadencijas, šiame komitete dirbantis Lietuvos atstovas yra įtrauktas į Darbdavių grupę, kurioje atstovauja Lietuvos pramonininkų konfederacijai, vienijančiai net 3 000 stambiausių šalies įmonių.
– Papasakokite, kas yra EESRK? – „Žemaitis“ paprašė G. Morkio.
– EESRK – parlamentui analogiška institucija, tik sudaryta ne politinių partijų, bet pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių atstovų pagrindu. Tai yra darbdavių organizacijos, profesinės sąjungos, mokslo, žemės ūkio, jaunimo, vartotojų teisių gynėjų ir kitos organizacijos. Komitetas įsteigtas 1958 metais ir yra patariamasis Europos Sąjungos organas, kuris laikomas pilietinės visuomenės balsu Europoje.
– Kiek žmonių dirba komitete? Kiek Lietuvos atstovų?
– Palyginimui pasakysiu, kad Europos Parlamentas turi 750 narių, o EESRK – 350. Komiteto nariai sudaro tris grupes – Darbdavių, Darbuotojų ir Europos įvairovės. Lietuva komitete turi 9 narius – po tris kiekvienoje grupėje. Be narių, komitetas turi ir sekretoriatą, kuriame dirba apie 700 žmonių. Jie taip pat iš visos Europos.
– Kokias funkcijas atlieka EESRK?
– Esame reikšminga institucija, nes kitos Europos Sąjungos institucijos – Komisija, Taryba, Parlamentas – nepasitarusios su mumis, negali patvirtinti nė vieno teisės akto. Komitetas, kaip pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių atstovas, Europos Komisijos prašymu svarsto visų ES teisės aktų projektus ir kitokius siūlymus, rengia ir priima konsoliduotas nuomones – taip vadinasi EESRK dokumentai.
Mūsų komitetas padeda užtikrinti, kad Europos politika ir teisės aktai būtų labiau susieti su vietos ekonominėmis, socialinėmis ir pilietinėmis realijomis.
Viskas vyksta taip: kai atsiranda poreikis priimti naują ar pakeisti esamą teisės aktą, Europos Komisija rengia jo projektą ir teikia jį Tarybai bei Parlamentui. Tačiau pirmiausia jam pritarti turi mūsų komitetas, kuris kiekvienu klausimu parengia nuomonę. Ir tai yra mūsų reakcija į naująjį teisės aktą. Į ją, žinoma, atsižvelgiama.
Būna atvejų, kai Europos Komisija prašo, kad komitetas parengtų tiriamąją nuomonę, tada jau sudaroma darbo grupė. Būna, kai ir pats komitetas, įžvelgęs vieną ar kitą problemą, prašo, kad Europos Komisija ir Parlamentas apie tai susimąstytų ir imtųsi veiksmų.
– Kaip šalių atstovai patenka į šį komitetą?
– Darbdavių grupėje, kaip minėjau, esame trys Lietuvos atstovai. Vienas jų – smulkiojo ir vidutinio verslo, kitas – Pramonės ir amatų rūmų, aš – Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas. Mano kandidatūrą pirmiausia patvirtino konfederacija, paskui – kelių ministerijų atstovų komisija, kurios rekomendacija Vyriausybė vadovavosi tvirtindama mano kandidatūrą.
Po to, kai Vyriausybė priėmė nutarimą, mano tinkamumą dar įvertino Europos Taryba. Ir tik tada tvirtinama narystė. Tokia procedūra atliekama prieš kiekvieną kadenciją. Tai, kad jau penkiolika metų dirbu šiame komitete, reiškia, kad ir savo šalyje, ir čia esu pelnęs didelį pasitikėjimą.
– Koks Jūsų vaidmuo komitete?
– Darbo tikrai netrūksta. Į Briuselį vykstu kiekvieną savaitę, na, o plenarinės sesijos čia vyksta kiekvieną mėnesį. Be to, kad pats rengiu ar prisidedu prie kitų narių rengiamų nuomonių įvairiais klausimais, dar turiu tinkamai atstovauti savo šaliai, Lietuvos pramonininkų konfederacijai. Mano pareiga – sudaryti sąlygas konfederacijai dalyvauti europiniuose procesuose, įtakoti sprendimus, išsakyti savo nuomonę tais klausimais, kurie liečia mūsų sektorių – užsienio prekyba, santykiai su Kinija, antidempingas, prekybos instrumentų modernizavimas, vežėjų reikalai ir t. t. Einu pas žmones, kurie rengia tuos teisės aktus ir sakau, ko pageidautų Lietuva.
– Vadinasi, pagrindinė jūsų darbo vieta – Briuselis?
– Taip, tačiau daug laiko tenka praleisti ir ES Tarybai pirmininkaujančioje šalyje, šiuo metu – Austrijoje. Kadangi mūsų komitetas daug dėmesio skiria ES kaimynystei, partnerystei su Rytų šalimis, dažnai tenka lankytis ir Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusijoje.
Ši partnerystė ypač reikšminga buvo 2013-aisiais, kuomet Tarybai pirmininkavo Lietuva. Tada išties daug nuveikėme, o trys iš paminėtųjų šalių – Ukraina, Gruzija ir Moldova – stipriai pažengė Europos pusėn. Jei ne Lietuva, šis procesas būtų gerokai užtrukęs. Mes išties pasistengėme. Lietuva buvo ir tebėra svarbus tų šalių advokatas Europos Sąjungoje.
– Turite ir daugiau pareigų – esate EESRK Lietuvos delegacijos atstovas mūsų šalies nacionalinėse institucijose, be to, juk dar dirbate ir LPK generalinio direktoriaus pavaduotoju. Kaip viską suspėjate?
– Kadangi esu mūsų delegacijos atstovas nacionalinėse institucijose, būdamas Lietuvoje susitinku su ministrais, lankausi Seime. Visai neseniai buvau pakviestas į Seimo plenarinę sesiją, kurioje pasisakiau Europos ateities tema, kuri išdėstyta Europos Komisijos parengtoje ir paskelbtoje „Baltojoje knygoje“. Seime išsakiau problemas, su kuriomis pastaruoju metu susiduria visa Europos Sąjunga: imigrantų antplūdis, terorizmo protrūkis, „Brexit“, finansinė betvarkė pie-
tinėse ES valstybėse, atgijęs protekcionizmas, sukilęs ultranacionalizmas, suvešėjęs euro-skepticizmas ir kt.
Taigi ir Briuselyje, ir Lietuvoje veiklų tikrai netrūksta. Na, o Lietuvos pramonininkų konfederacijoje mano darbas daugiausia vyksta internetu ir telefonu. Gyvenu tarp Briuselio, Vilniaus ir Plungės, nemažą dalį mano laiko „praryja“ skrydžiai – lėktuve esu praleidęs tūkstančius valandų. Ir tai, žinoma, vargina.
– Kiek žinau, palaikote ryšį ir su Lietuvos jaunimu, lankotės mokyklose.
– Taip, būdamas Lietuvoje važinėju po mokyklas, skaitau paskaitas, susitikinėju su jaunimu, kviečiu atvykti į Briuselį. Moksleiviams pasakoju apie EESRK darbą, raginu juos diskutuoti apie ES, apie rinkimus į Europos Parlamentą, apie jaunimo vaidmenį formuojant būsimą Europos politiką.
Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių moksleiviai, turi galimybę dalyvauti nuo 2010-ųjų mūsų komiteto organizuojamame renginyje „Tavo Europa, tavo balsas!“. Jis vyks ir šiemet, kovo pabaigoje. Mokykla turi pateikti paraišką, o tada burtų keliu sprendžiama, kuri tos šalies mokymo įstaiga bus pakviesta į jaunimo plenarinę sesiją, vykstančią pagal EESRK darbo modelį.
Šis renginys suburia visos Europos jaunimą, kiekvienai šaliai atstovauja trys mokiniai ir mokytojas. Moksleiviams tai labai patinka, palieka didžiulį įspūdį. Čia jie pasijunta esantys tikri europiečiai, o į namus grįžta labiau pasitikintys savimi, turintys didesnių siekių. Raginu ir Plungės mokyklas dalyvauti atrankoje, suteikti galimybę jauniems žmonėms pamatyti Europą ir ES institucijų darbą.
Susitikimuose su moksleiviais visada kalbu apie mūsų nacionalinį identitetą bei Lietuvos vietą Europos Sąjungoje. Ir pabrėžiu, kad ES vėliavų rikiuotėje mūsų trispalvė visada puikuojasi pačiame centre. Nors tai dėl alfabeto, bet vis dėlto esame centre, šalia geriausių valstybių. Ir tai puiku, nes mano kartos žmonės, kai buvo jauni, apie tai nedrįso net pasvajoti.

Vienas komentaras

  • Vv:

    Dykaduonių gauja! Projektai grynos lankos! Perėjūnų integracija JK, iš vis pasijuokimas, kai JK bėgasi nuo tų valkatų ordų!

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...