Naujas fasadas slepia įsisenėjusius kaimynų nesutarimus

Vieno centrinėje miesto dalyje esančio daugiabučio atnaujinimo peripetijos iki šiol nagrinėjamos teisme, nors renovacija jau senokai baigta

Vieno centrinėje miesto dalyje esančio daugiabučio atnaujinimo peripetijos iki šiol nagrinėjamos teisme, nors renovacija jau senokai baigta

Savivaldybės administracijai apdovanojus kelis asmenis ir daugiabučių bendrijas už viešųjų miesto erdvių gražinimą bei miesto įvaizdžio gerinimą, viešai prabilta apie tai, kad vienai bendrijai apdovanojimas skirtas nepelnytai. Prieš porą metų pradėti Senamiesčio a. 2 daugiabučio atnaujinimo darbai dėl gyventojų nesutarimų iki šiol niekaip nepabaigiami, o ginčai persikėlė į teismą. „Žemaitis“ domėjosi, kas slepiasi po naujuoju daugiabučio fasadu.

Sutiko 6 iš 7-ių butų
Prieš porą metų išvydę, kad pradėtas remontuoti daugelį metų apleistas buvęs teismo pastatas, plungiškiai džiaugėsi, jog miesto centras išgražės. Nenorėdami atsilikti, savo namo renovacija susirūpino ir greta esančio daugiabučio, viena siena besišliejančio į buvusį teismo pastatą, gyventojai.
„Vičiūnų“ įmonių grupė, įsigijusi teismo pastatą, nusprendė jį paaukštinti, o vietoj plokščio stogo įrengti šlaitinį. Miesto architektas tą patį rekomendavo padaryti ir šalia esančio daugiabučio bendrijai.
Kaip „Žemaičiui“ sakė vienas šio namo gyventojų ir buvęs bendrijos „Aušra“ pirmininkas Stasys Pronckus, jis nusprendė to imtis pats – pastatyti naująjį šlaitinį stogą ir palėpėje sau įsirengti du butus. Dar kaimynams pažadėjo suremontuoti laiptinę.
2016 m. sausį susirinkimo metu šešių butų atstovai (iki rekonstrukcijos name buvo septyni butai) pasirašė sutinką, jog S. Pronckus savo lėšomis rekonstruotų stogą ir įsirengtų palėpę. Susirinkime nedalyvavo ir savo valios neišreiškė tik 6-uoju numeriu pažymėto buto savininkai.
Gyventojų sutikimai kartu su kitais reikiamais dokumentais buvo pateikti Savivaldybės administracijai, kad ši išduotų statybų leidimą. 2016-ųjų spalį toks leidimas buvo gautas ir pradėti darbai.
„Visi esame apskųsti policijai“
Regis, ir namo renovacija, ir rekonstrukcija ėjosi sklandžiai. Iki to momento, kai paaiškėjo, jog kanalizaciją savo naujuosiuose butuose palėpėje S. Pronckus gali įsirengti tik per esančiuosius žemiau. O vienas jų ir yra minėtasis 6-uoju numeriu pažymėtas butas, kurio savininkai nepasirašė sutikimo, kad būtų keičiama stogo konstrukcija. Vėliau nesutiko ir su tuo, jog kaimynas per jų butą sumontuotų nuotekų vamzdį.
„Viskas gal būtų susiklostę kitaip, jei kaimynas iš pat pradžių būtų žmoniškai su visais kalbėjęsis. Bet vietoj to sulaukiame tik gąsdinimų, grasinimų. Visi jau esame apskųsti policijai. Maža to, išsiaiškinome, jog S. Pronckus, dar būdamas mūsų bendrijos pirmininku, klastojo dokumentus. Ir taip sau leidžia elgtis Savivaldybės antikorupcijos komisijos narys, Senamiesčio seniūnaitijos seniūnaitis ir Liberalų sąjūdžio kandidatas į Rajono tarybą“, – stebėjosi viena 6-o buto savinininkių Asta Sirtautienė.
Pasak jos, buvęs bendrijos pirmininkas sumanė gudrų verslo planą kaip pasipinigauti, ne ant savo, bet ant kaimynų „galvų“ pasistatant ir parduodant du butus. „O juk kaimynai, sutikdami iškelti stogą, neatidavė jam nuosavybės teisių į naujai atsiradusias patalpas“, – kalbėjo moteris.
Beje, dėl to, jog neleidžia kaimynui per jos butą sumontuoti nuotekų vamzdžio, S. Pronckaus ji yra paduota į teismą.
Sąskaitos už sunaudotą šilumą – kaimynams
Moteris pasakojo, kad keičiant stogą jos ir kaimyniniai butai net du kartus buvo užlieti. Vieną sykį taip stipriai, kad net nudegė elektros laidai. Bet dėl to S.  Pronckus esą nė vieno iš kaimynų neatsiprašė.
Be to, daugiabučio gyventojai neseniai išsiaiškino, kad buvęs bendrijos pirmininkas savo naujuosiuose butuose neteisėtai naudojosi vandeniu ir šildymu, prieš tai nepasirūpinęs, kad jo sumontuoti apskaitos prietaisai būtų užplombuoti.
„Praėjusį pavasarį, per vieną iš susirinkimų, keli gyventojai nutarė užlipti į viršutinį aukštą pažiūrėti, ar kaimynas jau susimontavo vandens skaitiklius. Ir išties – jie jau buvo sumontuoti. „Plungės vandenyse“ išsiaiškinome, kad skaitikliai jam išduoti prieš kelis mėnesius. Įsirengęs juos jis privalėjo kreiptis į „Plungės vandenis“ dėl užplombavimo, tačiau to nepadarė ir, matyt, nelegaliai naudojosi vandeniu“, – pasakojo dabartinė „Aušros“ bendrijos pirmininkė Dalia Udrienė.
Namo gyventojai ėmė aiškintis, kokiu būdu kaimynas įsirengė vandentiekį palėpėje, neturėdamas tam kaimynų sutikimo. Jiems pavyko gauti S. Pronckaus „Plungės vandenims“ pateiktą prašymą prisijungti prie vandentiekio, kurį jis pasirašė… bendrijos vardu. Dėl to bendrija kreipėsi į prokuratūrą, kad ši ištirtų šį atvejį. Pasak daugiabučio gyventojų, toks jų kaimyno elgesys yra ne kas kita, kaip dokumento klastojimas.
Dar vienas netikėtumas gyventojų laukė šių metų pradžioje, kai jie, gavę sąskaitas už šildymą, pastebėjo, jog kelis kartus išaugo mokestis už bendrųjų erdvių šildymą. Paaiškėjo, jog kaimynas neteisėtai šildė du savo naujuosius butus, nesudaręs sutarties su „Plungės šilumos tinklais“. Dėl to mokestis už jo sunaudotą šilumą buvo išdalintas visiems daugiabučio gyventojams.
Vietoj žalos atlyginimo – skundas policijai
Susitikę su šio namo gyventojais išgirdome ir daugiau kurioziškų istorijų. Bendrijos pirmininkė pasakojo ne kartą žodžiu ir raštu prašiusi S. Pronckaus, jog šis susirūpintų dėl varveklių, kabančių ant naujojo stogo atbrailų. Nors stogas priklauso visai bendrijai, kol jo ir palėpės statybų baigtis dar nėra įforminta, juo privalo rūpintis statytojas  – S. Pronckus.
Daugiabutis yra centrinėje miesto dalyje, palei jį vaikšto daug praeivių, tad namo gyventojai baiminasi, kad sykį koks krentantis varveklis ko nors nesužalotų. O kad kažkas panašaus anksčiau ar vėliau neišvengiamai atsitiks, parodė prieš metus įvykęs incidentas.
Praėjusią žiemą nuo naujojo šio namo stogo pradėjęs kristi sniegas apgadino kieme stovėjusį Juozo Ramanausko, kuriam priklauso parduotuvė bei kavinė, esančios pirmame daugiabučio aukšte, automobilį. Bet užuot atlyginęs žalą, kaip to reikalavo automobilio savininkas, S. Pronckus esą parašė pareiškimą policijai, neva yra reketuojamas.
Policijos pareigūnų dėmesio po S. Pronckaus skundo sulaukė ir tame name gyvenantis Arūnas Jazdauskis, kurio butas, kaip ir A. Sirtautienės, yra po vienu iš palėpėje naujai įrengtų butų.
Vyras sakė S. Pronckaus įkalbėtas leido jam per savo butą į palėpę nuvesti kanalizacijos vamzdį. Mainais už tai kaimynas esą žadėjo jam šį tą suremontuoti, bet tų pažadų netesėjo, tad supykęs A. Jazdauskis naująjį vamzdį nupjovė. Tuoj po to ir sulaukė pareigūnų. Tačiau šie tik pečiais patraukė ir išvyko.
Nerimauja dėl nuotekų tinklų būklės
Paklausti, kaip, jų nuomone, būtų tinkamiausia išspręsti esamą konfliktinę situaciją, daugiabučio gyventojai kalbėjo dabar norintys tik vieno – kad S. Pronckus parengtų ir jiems pateiktų namo rekonstrukcijos techninio projekto nuotekų dalį.
Gyventojus neramina tai, kad prie dabartinių nebe pirmos jaunystės namo kanalizacijos vamzdžių prijungus dar du butus, šie neatlaikys padidėjusių apkrovų. Pasak jų, 1955 metais pastatytas daugiabutis iš pradžių buvo dviaukštis. Vėliau buvo pristatytas trečias aukštas, o prieš porą metų – dar ir ketvirtas. Bet vamzdynai tebėra seni, kanalizacija dažnai kemšasi, o grandiozinę statybą sumanęs kaimynas apie tai esą nenori nė girdėti.
„Visi esame žmonės, visi sugebame susėdę susikalbėti ir kažkaip rasti tą sutarimą, tik ne su Stasiu. Ką jam besakytume, girdime tik vieną – leiskit įsirengt kanalizaciją. Ir viskas. Kitos kalbos nėra. Jei neturėtume skaudžios patirties, gal nekeltume tų klausimų. Bet ne kartą buvome ir aplieti, ir apsemti, ir policijai skųsti, tad kaip galime pasitikėti šiuo žmogumi?“ – vieną po kito retorinius klausimus bėrė kaimynai.
J. Ramanauskas dar prisiminė, kaip po vieno susirinkimo, kurio metu gyventojai nesutiko, jog be minėtosios projekto dalies kaimynas jungtųsi prie nuotekų, sulaukęs asmeniško S.  Pronckaus apsilankymo. Tuomet dar bendrijos pirmininku buvęs kaimynas siūlė J. Ramanauskui, valdančiam du butus, pasirašyti ant naujo suklastoto susirinkimo protokolo, mat jų dviejų parašų būtų užtekę, kad šie būtų užskaityti kaip daugumos. Bet J.  Ramanauskas sakė nenorėjęs net girdėti apie tokią aferą.

S. Pronckus žada reikalauti, jog kaimynai jam atlygintų ir turtinę, ir moralinę žalą

S. Pronckus žada reikalauti, jog kaimynai jam atlygintų ir turtinę, ir moralinę žalą

„Padariau gerą kaimynams“
– Kaip atsitiko, kad iš pradžių daugeliui tikęs sumanymas peraugo į nesutarimų virtinę? – „Žemaitis“ klausė ir S.  PRONCKAUS.
– Dar būdamas bendrijos pirmininku metus ar pusantrų raginau gyventojus pradėti namo renovaciją. Tuo metu buvo pradėtas remontuoti ir šalimais esantis pastatas, kuriame seniau veikė teismas. „Vičiūnai“ pradėjo kelti antstatą. Buvo aišku, kad kai jų stogas pasikels, mes šalia atrodysim baisiai.
Su kaimynu pradėjome kalbėti, kad mes turim lėšų ir taip pat galim tą antstatą pasistatyti. Bet praėjo kažkiek laiko ir kaimynas atsisakė. Likau vienas. Darėm oficialų susirinkimą. Gyventojai pasirašė, kad sutinka, kad galiu to imtis. Remiantis tuo aš gavau statybos leidimą.
– Ar visi kaimynai pasirašė?
– Aš penkerius metus buvau bendrijos pirmininku ir per tą laiką 6-asis butas niekada nedalyvaudavo susirinkimuose. Nebuvo jo atstovų ir tą dieną. Man buvo išaiškinta, kad norint renovuoti ar rekonstruoti daugiabutį reikia 50+1 proc. gyventojų sutikimų. Kadangi 6 butai iš 7-ių sutiko, viskas klojosi gerai. Pakėliau stogą, palėpėje įsirengiau du butus. Atėjo laikas įsirengti kanalizaciją, va tada ir prasidėjo.
– Jūsų kaimynai įsitikinę, kad privalėjote gauti visų 7-ių butų savininkų sutikimus.
– Plungės apylinkės teismo rūmai nusprendė, jog Savivaldybės administracijos man išduotas statybos leidimas yra galiojantis, tad į tolimesnes interpretacijas leistis nenoriu.
Bet kaimynams teismo sprendimas nė motais. Prasidėjo šmeižtas prieš mane, kažkokie kaltinimai. Dėl to ne kartą ir į policiją kreipiausi. Dabar dar minu prokuratūros slenkstį, nes turiu įrodyti, kad nepadirbinėju dokumentų.
– Ar tiesa, kad savo naujuosiuose butuose pasijungėte vandenį ir šildėte juos neturėdamas sutarčių su „Plungės vandenimis“ ir „Plungės šilumos tinklais“?
– Aš, kaip bendrijos pirmininkas, parašiau raštą, kad bendrija sutinka, jog į tuos butus būtų atvestas vanduo. Bet gerbiama dabartinė bendrijos pirmininkė yra įsitikinusi, jog suklastojau dokumentą. Esą turėjau surengti susirinkimą ir gauti visų gyventojų sutikimus. Bet juk buvo sutikimai pradėti antstato statybą, tam gautas Savivaldybės leidimas. Apie kokius dar atskirus sutikimus gali būti kalba?
– O kodėl mokestis už jūsų butų šildymą buvo priskaičiuotas mokėti kaimynams?
– Įvyko paprasta žmogiška klaida. Gavau Valstybinės energetikos inspekcijos pažymą, kad šildymo sistema tinkamai sumontuota ir išbandyta. Viskas. Maniau, kad to ir užtenka, todėl ramiai sau laukiau sąskaitos už šildymą. O paaiškėjo, kad dar turiu sudaryti sutartį su „Plungės šilumos tinklais“. Kai tą sužinojau, nuėjau ir sudariau tą sutartį.
– O tai, kad vis negaunate tos sąskaitos, nesukėlė įtarimų?
– Tai tiek tos sąskaitos ir telaukiau. Palėpę šildyti pradėjau praėjusį gruodį, o kai sausį visi gavome sąskaitas, tapo aišku, jog palėpės šildymas buvo priskaičiuotas kaip bendrųjų patalpų ir išdalintas visiems gyventojams. Pamatę sąskaitas kaimynai iškart puolė ieškoti teisybės. Niekas nenukentėjo. Tą susidariusią sumą kompensuosiu.
– Jūsų kaimynai tikina, jog antstato techniniame projekte nėra išspręstas nuotekų pajungimo klausimas.
– Supraskit, čia yra kabinėjimasis prie bet ko. Ką jie kalba, viskas yra išgalvota ir nelogiška. Sakot, žmonės bijo, jog prijungus du naujus butus kanalizacija ims dar dažniau kimštis? Mūsų name yra nutiestas 10-ies cm diametro nuotekų vamzdis. Tokie vamzdžiai yra ir penkiaaukščiuose namuose, ir devynaukščiuose. Jeigu ten niekas nesikemša, kodėl pas mus turėtų būti kitaip?
– Bet juk problemų su kanalizacija jau esate turėję?
– Taip, buvome ne kartą „plaukę“, bet, matyt, dėl kavinės apačioje veiklos. Jos savininkas apkaltino mane. Aš nubėgau į policiją, iš jos paskambinau į „Plungės būstą“ ir išgirdau, kad ta avarija niekaip nesusijusi su statybomis palėpėje. O visiems skelbiama, kad čia aš dėl visko kaltas.
Įsivaizduokit, mes kažkada leidome tame name įrengti kavinę, net nemąstydami, kiek dėl to padaugės nuotekų. O dabar triukšmas keliamas dėl dviejų papildomų butų.
– Tai kam naudinga ši, kaip jūs vadinate, prieš jus vykdoma šmeižto kampanija?
– Matyt, kažkas mato tame naudą. Mano, kad gali išsireketuoti pinigų iš manęs.
– Ką ketinate daryti su naujaisiais butais?
– Į vieną iš viršutinių butų eisiu aš pats gyventi. Kituos du tikriausiai nuomosiu, nes pardavęs niekada neatgaučiau tų pinigų, kuriuos išleidau jiems pastatyti.
– Ar buvo tokia kalba su gyventojais, kad mainais už leidimą įsirengti butus palėpėje, jūs savo lėšomis suremontuosite laiptinę?
– Buvo. Tą ir darysiu, nes aš savo žodžio laikausi.
– O kodėl neprižiūrite naujojo stogo? Gyventojai būgštauja dėl kabančių varveklių.
– Stogas yra viso namo, ne mano vieno. Aš jį įrengiau namui, tik man neleidžia priduoti. Kita vertus, visur dabar tie varvekliai. Kas juos valo? Niekas.
– Ar tiesa, kad metus laiko nemokate bendrijos mokesčių?
– Taip. Kodėl? Net nežinau… Gal dėl to, kad jie iš bendrijos pinigų samdosi advokatus teisme kovoti prieš mane.
– Bet juk kainuoja ir laiptinės apšvietimas bei šildymas, ir kiemo priežiūra. Juk ir jūs naudojatės šiuo bendruoju turtu.

Pagrindinė gyventojų nesutarimų priežastis – palėpėje S. Pronckaus įrengti butai

Pagrindinė gyventojų nesutarimų priežastis – palėpėje S. Pronckaus įrengti butai

– Aš nesakau, kad nemokėsiu. Realiai tų pinigų yra. Kai buvau bendrijos pirmininkas, tų lėšų tikrai buvo nemažai. O dabar jie žaidžia tokiom sumom… Pralaimėję pirmąją bylą jau prarado 5 tūkst. eurų, nes turėjo padengti mano ir Savivaldybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kitas teismas atsieis dar brangiau. Be to, man reikės kompensacijų, nes metus laiko negaliu naudotis savo turtu. O kur dar moralinė žala…
– Žadate bylinėtis ir dėl to?
– Tai žinoma. Įsivaizduokite, kaip jaučiasi žmogus, statyboms išleidęs vos ne viso gyvenimo santaupas, kai jam sako: „Tuoj visko neteksi.“ O juk padariau gerą kaimynams – savo lėšomis pastačiau naują stogą. Dėl to namo renovacijos projekto kaštai sumažėjo 22 tūkst. eurų. Tiek gyventojams pigiau atsiėjo namo atnaujinimas. Bet vietoj padėkos sulaukiu tik puolimo.

Vakar bendrijos pirmininkė D.  Udrienė pranešė, jog S.  Pronckus pagaliau bendrijai sumokėjo visą per metus susikaupusią skolą už laiptinės apšvietimą, šildymą, kiemo valymą ir kitas bendrijos išlaidas.
Be to, ji sakė, kad kaimyno kaltinimai bendrijos lėšas naudojant advokatams esą iš piršto laužti, nes Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas tą draudžia. Teismo posėdžiuose bendrijai atstovauja ji pati.

3 komentarai(-ų)

  • Drumzlės:

    Galimai slydus altruizmas.

  • Klausimas:

    Tai kas moka, jei įstatymas draudžia

    • Atsakymas:

      Kadangi bendrija teisme yra kaip trečiasis asmuo jis teismo išlaidų neapmoka.Teismo išlaidas apmoka arba ieškovas arba atsakovas, o tai priklauso nuo teismo sprendimo.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...