Aukščiausiasis Teismas užbaigė dešimties grotelių bylą

Vasario 7 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos kasacinio skundo, kuriuo Savivaldybė prašė peržiūrėti ir įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje, susijusioje su keturių miesto gatvių atnaujinimo projektu. Aukščiausiojo Teismo nutartis – ne Savivaldybės naudai.

Ginčo esmė – 10 grotelių
Priminsime, kad 2018 metų sausį Savivaldybės administracija paskelbė supaprastintą atvirą konkursą projektui „Plungės miesto Telšių, Laisvės, Rietavo ir Minijos gatvių atkarpų techninių parametrų gerinimas ir eismo saugos priemonių diegimas“ įgyvendinti. Jo vertė solidi – beveik 5 milijonai eurų.
Kovo 2 dieną Savivaldybės viešųjų pirkimų komisija atmetė jungtinės veiklos partnerių  – AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Plungės lagūna“ – pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Nuo tada prasidėjo kone metus užsitęsęs teismų maratonas.
Priežastis, dėl kurios užvirė bylinėjimasis, galima sakyti, niekinga. Esmė – iš ketaus pagamintos grotelės medžių šaknimis apsaugoti.
Savivaldybės administracija, rengdama viešojo pirkimo sąlygas, techniniame projekte nurodė, kad tokių grotelių reikės 34-ių, o papildomuose dokumentuose jų buvo įrašyta mažiau  – 24 vienetai. Reaguodama į šį neatitikimą, „Eurovia Lietuva“ kreipėsi į Savivaldybės administraciją prašydama patikslinimo. Ši įmonei atsakė: „Prašome įsivertinti 34 vnt.“
Atrodo, viskas aišku – tiek įrenginių reikės ir įsigyti, ir sumontuoti. Tačiau „Eurovia Lietuva“, teikdama pasiūlymą, viename iš dokumentų vis tiek nurodė tik 24 vnt. grotelių.
Dėl to Savivaldybės viešųjų pirkimų komisija pasiūlymą atmetė, o „Eurovia Lietuva“ šį veiksmą apskundė Klaipėdos apygardos teismui. 2018 metų gegužės 29 d. teismas ieškinį atmetė. Nuspręsta, kad „Eurovia Lietuva“, teikdama pasiūlymą, pati buvo neatidi, o pateikdama mažesnį kiekį grotelių, neteisingai apskaičiavo galutinę pasiūlymo kainą.
Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo palankus Savivaldybei. Atskiru sprendimu Savivaldybei leista tęsti viešojo pirkimo procedūras, nors „Eurovia Lietuva“ ir jos partnerė „Plungės lagūna“ minėtąjį teismo sprendimą jau buvo apskundusios Lietuvos apeliaciniam teismui.
Birželio 28 d. Savivaldybės administracija pasirašė sutartį su konkursą laimėjusia bendrove „Žemaitijos keliai“, kuri projektą įsipareigojo įgyvendinti už 4,68 mln. eurų. Už šiuos pinigus planuota rekonstruoti Telšių, Rietavo ir Laisvės gatvių atkarpas, visą Minijos gatvę, įrengti dvi žiedines sankryžas, pėsčiųjų ir dviračių takus, apšvietimą ir kt.
Kadangi jokių trukdžių nebuvo, „Žemaitijos keliai“ ėmėsi darbų. Pradėta nuo Rietavo ir Laisvės gatvių sankryžos.
Nutartys – nepalankios Savivaldybei
2018 m. spalio 11 d. Apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria pasisakė prieš Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Tiksliau  – panaikino Savivaldybės viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą atmesti bendrovių „Eurovia Lietuva“ ir „Plungės lagūna“ pasiūlymą, o tarp Savivaldybės ir „Žemaitijos kelių“ sudarytą sutartį pripažino niekine ir negaliojančia. Savivaldybė įpareigota dar kartą įvertinti minėtųjų bendrovių pasiūlymą ir iš naujo spręsti dėl pasiūlymų eilės.
Savivaldybė šią nutartį lapkričio 12 d. apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Darbai Rietavo ir Laisvės gatvių sankryžoje, kurių per bylinėjimosi procesą atlikta už 67 tūkst. eurų, buvo sustabdyti.
Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuri yra galutinė ir neskundžiama, vėlgi buvo nepalanki Savivaldybei. Nusprendęs, kad teisus buvo ne Klaipėdos apygardos, o Apeliacinis teismas, Aukščiausiasis Teismas paliko galioti pastarosios teismo instancijos nutartį.
Vietoj 136 tūkstančių – 4 milijonai
Taigi šalių ginčas dėl 10-ies medžių šaknis apsaugančių grotelių išaugo į bylą, davusią darbo net trims teismo instancijoms. Grotelės atsiėjo brangiai – sugaišta metus laiko, tūkstančius teko mokėti teismams, advokatams. Kaip pavyzdį paminėsime, kad vien bendrovės „Eurovia Lietuva“ advokatas Aukščiausiajame Teisme Savivaldybei atsiėjo 1 452 eurus. O kur dar savi advokatai, kur ankstesnės teismo instancijos. Be to, dar neaišku, kaip bus su lėšomis, kurios jau „atgulė“ į Rietavo ir Laisvės gatvių sankryžą.
Ką Savivaldybės administracija darys toliau? „Vykdysime Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį. Konkurso iš naujo neskelbsime, tačiau turėsime grįžti prie pateiktų pasiūlymų vertinimo procedūros“, – „Žemaičiui“ sakė Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Bagužis.
Įdomu tai, kad 2016-aisiais Savivaldybės taryba buvo priėmusi sprendimą, jog iš savo biudžeto prie šio projekto prisidės apie 136 tūkst. eurų, o didžiąją dalį išlaidų dengs Europos Sąjunga. 2018-ųjų pabaigoje projekto kaštų proporcijos kardinaliai pasikeitė. 2018-ųjų gruodžio 20-ąją „gimė“ Savivaldybės tarybos sprendimas, kuriame jau nurodyta, jog Savivaldybė prie projekto prisidės ne mažiau kaip 15 proc. nuo projekto vertės, tačiau tiksli suma jau neįvardyta.
Telšių regiono integruotoje teritorijų vystymo programoje nurodyta, kad projekto vertė – 4,921 mln. eurų, o ES jam skiria 769 tūkst. eurų. Vadinasi, Savivaldybei šis projektas atsieis daugiau nei 4 milijonus.
Nežino, iš kur paims lėšų
Redakcijos žiniomis, aną savaitę patvirtintame 2019 m. Savivaldybės biudžete lėšų šiam projektui – nulis, o baigus viešųjų pirkimų procedūras ir pasirašius naują sutartį jų tikrai reikės. Tad iš kur žadama jų gauti?
„Į šį klausimą atsakyti negaliu, nes nežinau. Savivaldybės taryba pritarė biudžetui, į kurį dėl pajamų stokos keturių gatvių atnaujinimo projektas neįtrauktas. Tad Taryba ir turės spręsti, iš kur tų lėšų gauti. Kol nebus numatytas lėšų šaltinis, aš negalėsiu pasirašyti naujos sutarties dėl rangos darbų“, – sakė Savivaldybės administracijos vadovas.
Meras Audrius Klišonis, paklaustas apie Aukščiausiojo Teismo nutarties vykdymą, atsakė: „Šiuo klausimu darysim pasitarimą. Lauksiu, ką siūlys Administracija ir Savivaldybės juristai.“
„Yra regioniniai pinigai – apie 750 tūkstančių eurų. Dar kažkiek pridėsim iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Kiek, dar nežinom, nes neaišku, kiek bus paskirta. Manau, surinksim apie milijoną eurų. Kad tik rangovas spėtų juos įsisavinti“, – kalbėjo A. Klišonis.
Bet juk investiciniams projektams paprastai pridedama ir skolintų lėšų? „Ne, iš paskolos neprisidėsim. Skolintosios lėšos jau numatytos kitiems projektams“, – sakė meras. Žodžiu, šiemet į projektą metamos visos europinės ir KPPP lėšos. O kaip bus kitus dvejus metus (projektui įgyvendinti numatyti treji metai)? Tuomet ES paramos jau nebebus, tad milijonų teks ieškoti savoje kišenėje. Bet tai – tik po metų. O dabar, artėjant rinkimams, juk reikia deklaruoti, kad pinigų yra ir tos gatvės tikrai bus tvarkomos.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...