Svajojantiems apie Gandingos atgimimą – latvių pamokos

Pasak B. Mažono, lietuviai turėtų pasimokyti iš kaimynų latvių gebėjimo lankytojams pritaikyti ir reklamuoti istorines vietoves

Pasak B. Mažono, lietuviai turėtų pasimokyti iš kaimynų latvių gebėjimo lankytojams pritaikyti ir reklamuoti istorines vietoves

Apie tai, kad 2019-ieji yra paskelbti Žemaitijos metais, girdėjo turbūt daugelis, bet retas iš mūsų pasakytų, kaip žadama paminėti ir įprasminti šiuos metus. „Kodėl ta proga nepadiskutavus, kaip būtų galima atgaivinti Gandingos piliakalnį ir jį supusią G gyvenvietę?“ – uždavė klausimą į „Žemaičio“ redakciją užsukęs Bronius Mažonas iš Kulių.

Apie Gandingą – vos du sakiniai
Kuliškis jau daug metų domisi ir tyrinėja piliakalnius, tad sykį nutarė padaryti eksperimentą – užsukęs į Plungės turizmo informacijos centrą čia dirbančių specialisčių paklausė, ką jos gali jam, kaip smalsiam lankytojui, papasakoti apie Plungės rajone esančius piliakalnius.
„Nepatikėsite, bet centras teturi vienintelį lankstinuką apie lankytinas mūsų krašto vietas, o jame – vos du sakiniai apie Gandingos kraštovaizdžio draustinį (beje, gerokai daugiau informacijos galima rasti Plungės viešosios bibliotekos interneto svetainėje adresu https://www.plunge.rvb.lt/lt/2012-04-13-08-00-54/110-straipsnis/943-gondinga arba įvedus „Google“ paieškos laukelyje „Gondinga“).
„Gandinga senovėje buvo svarbi kultūrinė, administracinė ir gynybinė vietovė, pirmą kartą paminėta 1253 metų Kuršių žemių dalijimo dokumentuose. Rasti archeologiniai radiniai rodo, kad ši vietovė – vienintelė Lietuvoje, turinti net penkis piliakalnius nedideliame plote“, – rašoma šiame lankstinuke.
Jei tokia vietovė – vienintelė Lietuvoje, regis, turėtume ja didžiuotis ir rodyti lankytojams kaip brangiausią turtą, kaip kažką, kas išskiria mus iš kitų. Deja.
Latviai nušluostė mums nosį
Besikalbant B. Mažonas ant stalo ėmė dėlioti mūsų kaimyninėje Latvijoje esantį kitą į Gandingą panašų objektą – Tervetės istorinės gyvenvietės vietoje įkurtą gamtos parką – reklamuojančius lankstinukus. Jų vyras atsinešė visą šūsnį. Ši vieta – viena lankomiausių visoje Latvijoje, ir pamėgę ją ne tik patys latviai, bet ir kitų šalių lankytojai. Kasmet atvyksta ir daug lietuvių, mat nuo šiaurės Lietuvoje esančio Joniškio iki Tervetės – vos 30 kilometrų.
Latvijos valstybinių miškų gamtos parke Tervetėje galima aplankyti ne tik atstatytą istorinę pilį, bet ir papramogauti miške išsibarsčiusiose aktyvaus poilsio zonose. Tarp jų: aktyvaus poilsio aikštelės, kliūčių trasos, Nykštukų miestas, Pasakų miškas, Raganų šilas, Grybų miškelis, sveikatingumo kelias, karstynių zona.
Čia yra ir aukščiausias Latvijoje apžvalgos bokštas. Be to, vaikų džiaugsmui įrengtas gyvasis kampelis su triušiais ir ožkomis. Per visą Tervetės mišką driekiasi 35 km ilgio takų tinklas. Jais galima keliauti pėsčiomis arba dviračiais.
O dabar įdomiausioji dalis: tie, kas tausoja kojas arba į parką atvyko su vaikais, po mišką gali keliauti nedideliu traukinuku, kuris kursuoja reguliariai ir veža už simbolinį mokestį.
Bendruomenės aktyvistai nenuleidžia rankų
Ar galima įsivaizduoti, kad kažkas panašaus galėtų atsirasti ir šalia Gandingos bei Varkalių piliakalnių?
„Žemaitis“ šia tema pakalbino ir Varkalių bendruomenės pirmininką Ramūną Donauską. Jis sakė apie tai, jog Gandingos ir šalia esančius Varkalių piliakalnius reikia tvarkyti ir atverti visuomenei, neseniai kalbėjęs per susitikimą su rajono meru Audriumi Klišoniu. Koks buvo šio komentaras? „Na, žinote, prioritetas dabar tikrai yra ne piliakalniai“, – gana nedviprasmiškai atsakė bendruomenės vadovas.
Varkalių bendruomenė tikisi gauti Europos Sąjungos paramą įrengti pėsčiųjų ir dviračių takui tarp Gandingos ir Varkalių piliakalnių. Bet paramą administruojanti Vietos veiklos grupė atsakė, jog varkališkiams numatytos lėšos bendruomenės namams sutvarkyti, tad jie šiemet nebegali tikėtis lėšų ir antrajam projektui.
Ieškodama išeities, bendruomenė kreipėsi į Savivaldybę, kad ši talkintų įgyvendinant sumanymą, tačiau ir iš čia gautas neigiamas atsakymas.
„Buvo atsakyta, esą mūsų sumanytu projektu bus siekiama gauti pelno. Matyt, toks klaidingas supratimas kilo iš to, jog yra numatyta sukurti darbo vietą žmogui, kuris prižiūrėtų piliakalnius. Jokio pelno tuo nesiekiame. Bet dar turiu vilties, jog rasime kokią organizaciją, kuri sutiks bendradarbiauti“, – kalbėjo Plungės rajono savivaldybės tarybos narys ir Varkalių bendruomenės aktyvistas, gydytojas Raimondas Doviltis.
Be to, bendruomenė kreipėsi į Savivaldybę prašydama konkurso būdu išnuomoti kokiam ūkininkui jos valdomas 15 ha pievų minėtųjų piliakalnių teritorijoje, kad šios pagaliau būtų pradėtos šienauti. Kartu prašoma paskelbti konkursą ir parinkti įmonę, kuri išpjautų piliakalnius stelbiančius krūmynus bei išvalytų prie Varkalių piliakalnių pievose esančius užakusius melioracijos griovius.
Jei šie darbai bus padaryti, galėsime pasidžiaugti, kad nors ir mažais žingsneliais, bet judama į priekį. Žinoma, iki Latvijos pavyzdžio mums dar – kaip iki mėnulio, bet gal ir jį kada pasieksime.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...