„Mes viena kitą suprantame iš žvilgsnio“

Akimirkos iš projekto „Draugystė veža“. Centre – R. Vaitkevičiūtė (viršuje) ir R. Aurylaitė

Akimirkos iš projekto „Draugystė veža“. Centre – R. Vaitkevičiūtė (viršuje) ir R. Aurylaitė

Dažnas iš mūsų turi draugų. Vieni – daugiau, kiti – mažiau. Vieni nė dienos neįsivaizduoja be artimo bičiulio, kitiems pakanka žinoti, kad kažkur yra žmogus, kuris, reikalui esant, bus šalia ar tiesiog išklausys. Turėti artimą draugą – be galo svarbu. Ypač neįgaliesiems, kuriems galbūt kur kas labiau reikia palaikymo ir pagalbos. Būtent dėl šios priežasties gimė projektas „Draugystė veža“, kurio pagrindinė idėja – supažindinti visuomenę su negalią turinčių žmonių kasdienybe, atskleisti jų problemas bei pristatyti stereotipus laužančias draugystės istorijas.
Papasakoti apie savo draugystę ir taip pabandyti laimėti kelionę į Izraelyje vyksiantį „Eurovizijos“ pusfinalį šiemet ryžosi ir plungiškės Reda Aurylaitė bei Rūta Vaitkevičiūtė. Merginų draugystė abejingų nepaliko. Žmonės aktyviai balsavo už plungiškes ir taip jos tapo vienos iš projekto nugalėtojų. Savo draugystės istorija merginos sutiko pasidalinti ir su „Žemaičio“ skaitytojais.

– Kaip kilo mintis dalyvauti jau ketvirtus metus rengtame socialiniame projekte „Draugystė veža“? Gal bandėte sėkmę ir anksčiau?
– Reda: Iš tikrųjų ši mintis kilo visai netikėtai. Praėjusiais metais kartu su Rūta žiūrėjome „Eurovizijos“ finalo Lietuvoje transliaciją, kurios metu buvo paskelbti projekto „Draugystė veža“ nugalėtojai. Tada mes viena kitos garsiai paklausėme, kodėl mes nedalyvavome? Pasvarstėme galimybę tai padaryti kitais metais, tačiau ši mintis netruko pasimiršti. Ir sausio mėnesį, tik išgirdusi, kad vyksta atranka į minėtą projektą, suskubau skambinti Rūtai su siūlymu dalyvauti.
– Rūta: Redai paskambinus, man liko tik sutikti. Užpildėme anketą ir taip tapome dalyvėmis.
– Kaip žinia, pagrindinis šio projekto tikslas – mažinti atskirtį tarp neįgalių žmonių ir sveikųjų. Kaip manote, ar ši problema šiandien – vis dar aktuali?
Reda: Mano supratimu, šis projektas – labai tikslingas. Jo dėka negalią turintys žmonės turi išskirtinę progą pamatyti daugiau miestų, susipažinti su jų kultūrinėmis erdvėmis, naujais žmonėmis. Neįkainojamas ir bendravimas su to paties ar panašaus likimo žmonėmis.
Būdami drauge su neįgaliaisiais, sveikieji taip pat turi ko pasimokyti. Jie išmoksta elementaraus bendravimo su kitokiais nei jie žmonėmis, išmoksta jiems padėti gatvėje ar parduotuvėje, neįžeisdami jų. Gaila, bet ši problema ir šiandien – vis dar labai aktuali, ypač mažuose miesteliuose. Plungė ne išimtis.
– Rūta: Niekada ir nebuvo kitaip. Visais laikais tai buvo aktualu. O tokie projektai kaip „Draugystė veža“, kurie suveda fiziniu atžvilgiu skirtingus žmones, yra puikus būdas mažinti atskirtį tarp neįgaliųjų ir sveikųjų. Juk negali likti abejingas neįgaliųjų pastangoms, norui siekti savo tikslų, svajonių, tobulėti, išbandyti, patirti ir atskleisti save. Tikiu, jei tokių projektų būtų daugiau, atskirtis imtų stipriai mažėti, kol galiausia visai išnyktų.
– Ar fiziniai skirtumai kada nors trukdė jųdviejų draugystei?
– Reda: Man tai ne. O tau, Rūta? Juk mums būnant drauge, tau vis tenka man kažką paduoti.
– Rūta: Tvirtai atsakau, kad man niekada tai netrukdė. Susipažinus su Reda niekas neatrodė neįprasta.
– Kiek metų jūs bendraujate?
– Reda: Mūsų draugystė tęsiasi jau aštuonerius metus. Per visą tą laiką nėra dienos, kad nebendrautume. Nors susiskambiname ar susirašome. Mūsų išskirtinumas – kad abi esame spalvingos asmenybės, o tokių žmonių – spalvingi ir gyvenimai. Manau, kad tai dar labiau sustiprina mūsų draugystę.
– Rūta: Susipažinome projekto „Lietuvos supermiestas“ metu. Kaip šiandien prisimenu, jog pirmoji autobuse mane užkalbino Reda. Iškart atradome bendrą kalbą, mat abi tuo metu studijavome Klaipėdoje. Iš pradžių plepėjome apie mokslus, o vėliau, atsisėdus drauge, viena tema keitė kitą. Taip ir neužsičiaupiam iki dabar.
– Ko gero, beveik visi santykiai patiria mažesnių ar didesnių išbandymų, po kurių ryšiai arba nutrūksta, arba atvirkščiai  – dar labiau sustiprėja. Ar jums yra tekę kažką tokio patirti?
– Reda: Neatsimenu, kad būtų tekę išgyventi kažkokį išbandymą. Per tuos aštuonerius metus  esame vos du kartus apsipykusios. Ir tik trumpam, nes visad skubame viską išsiaiškinti. Svarbiausia yra kalbėtis. Tai sustiprina santykius.
– Rūta: Būna, kad, norėdamos gero, apšaukiame viena kitą. Tačiau į rimtesnį barnį tai neišsirutulioja, nes visada kažkuri iš mūsų pradeda juoktis. Rimtų pykčių tarp mūsų nėra buvę, nes mums mūsų draugystė – svarbesnė nei kažkokie principai, nuomonių skirtumai ar panašiai. O ir įsisenėti net menkiausiems nesutarimams ar principams nesuteikiame progos, nes mes kone kasdien plepame po daugiau nei valandą (juokiasi – aut. past.).
– Apibūdinkite viena kitą. Kokias savybes labiausiai vertinate, kokių galbūt nemėgstate?
– Reda: Rūta – draugė, kuriai nereikia žodžių. Kartais susikalbame iš vieno žvilgsnio. Aš labiausiai vertinu jos išmintį, kuria ji noriai su manimi dalijasi. Vertinu ją ir už energiją, kuria ji spinduliuoja, ir už tai, kad būna savimi. Ko nemėgstu… Net nežinau. Kiekvienas turime pliusų ir minusų.
– Rūta: Kaip jau minėjau, Reda yra nuostabi. Ji būna šalia ne tik tada, kai norisi švęsti gyvenimą, bet ir tada, kai norisi klykti visa gerkle ir viską aplink keikti. Ji neieško paguodos žodžių, ji tiesiog būna kartu. Kaip ir sakė Reda, mes viena kitą suprantame iš žvilgsnio, žinome, kada reikia žodžių, o kada geriau patylėti.
Mudvi neturime jokių paslapčių, todėl, jei kas nepatinka, pasakome tiesiai šviesiai. Ir nepykstame už tai. Atvirkščiai – pasijuokiame iš savęs.
– Ar pavyko susibičiuliauti su kartu į Izraelį vyksiančiomis poromis? Galbūt projekte radote naujų draugų?
– Reda: Taip, radome! Ir jie  – tokie nerealūs žmonės. Visi sako, kad aš spinduliuoju pozityvumu, bet, susipažinusi su kitais projekto dalyviais, supratau, kad yra daug pozityvesnių žmonių. Mes iki šiol su visais bendraujame. Ypač įsiminė Rūta ir Tadas. Dar iki mums susipažįstant norėjau, kad jie vyktų drauge. Visos trys poros – labai linksmos. Mes jau nekantraujame, kada galėsime drauge pasinerti į kelionės teikiamus malonumus.
– Rūta: Išties mes suradome daug naujų draugų! Kasdien su Reda juos prisimename. Ir tikimės, kad bendravimas nenutrūks, nes iš kiekvieno sutikto projekto dalyvio pasisėmėme daugybę gerų emocijų, idėjų. Tai – tokie nepakartojami žmonės, žavintys sveiku ir „skaniu“ humoro jausmu.
Susibičiuliavome tiek su kartu vyksiančiais į Izraelį, tiek su nelaimėjusiais kelionės. Taip pat susidraugavome su dalyviais iš praėjusių projekto sezonų. Stebėti Lietuvos „Eurovizijos“ atrankos finalo susirinko daugiau nei 40 „Draugystė veža“ dalyvių. Visi degame noru bendrauti, todėl planuojame tolimesnius susitikimus.
– Projektu metu sulaukėte didelio visuomenės palaikymo. Ar tikėjotės to?
– Reda: Kai Plungės miestas dalyvavo projekte „Lietuvos supermiestas“, plungiškiai, o kartu ir visa Žemaitija įrodė, kad vieningumas – mūsų stiprybė. Dalyvaudamos „Draugystė veža“ projekte tuo dar kartą įsitikinome. Žemaičiai – labai vieningi. Žinoma, daug prisidėjo ir draugai, agituodami visus balsuoti. Ir pačios tai darėme. Jautėmės, tarsi į mero postą kandidatuotume (juokiasi – aut. past.). Mes tikėjomės palaikymo, bet ne tokio ir ne pirmos vietos.
– Rūta: Gavome palaikančių žinučių iš įvairių Lietuvos miestų, net užsienio. Kai pastebėjome, su kokiu užsidegimu artimieji, draugai, giminės, kolegos bei visai nepažįstami žmonės mus palaiko, mudvi net verkėme iš laimės, negalėjome patikėti savo akimis, matydamos augantį balsų skaičių. Tai – neapsakomas jausmas.
– Kada prasidės jūsų kelionė? Ko iš jos tikitės? Viena feisbuke rašėte, kad pažintis su Izraeliu buvo sena svajonė, kita – kad visada norėjote pamatyti „Euroviziją“ gyvai. Ar būtent tai ir paskatino dalyvauti šiame projekte?
– Reda: Kelionė planuojama gegužės mėnesio viduryje, tiksli data dar derinama. Mes abi laukiame tos kelionės, nes tiek vienai, tiek kitai labai patinka keliauti. Taip, šis projektas išpildys mano svajonę nuvykti į Izraeli ir aplankyti Jeruzalę. Būtent tai ir buvo viena iš priežasčių, paskatinusių dalyvauti jame.
– Rūta: Apie svajones tikrai nemelavome. Kiekvieną kartą žiūrėdama „Euroviziją“ svajodavau pakliūti į tą minią žmonių, pajusti ten tvyrančią atmosferą. Džiaugiuosi, kad svajonės turi puikią savybę išsipildyti! Tačiau nepasakyčiau, kad būtent tai paskatino sudalyvauti projekte. Mes norėjome savo draugystę išbandyti kitaip, tad laimėjome kur kas daugiau nei kelionę.
–  Ar nebijote, jog kelionė bus ilga ir varginanti? Pernai sulaukta skundų, esą teko ilgai keliauti, persėdant iš vienos transporto priemonės į kitą. Be to, jos nebuvo pritaikytos neįgaliesiems. Buvo žmonių, kuriuos reikėjo įkelti ir iškelti. O tai tarsi prieštarauja projekto pagrindinei idėjai, nes pažeidžiamas kai kurių asmenų savarankiškumas, visavertiškumo jausmas.
– Reda: Kelionių būna įvairių – ilgų ir trumpų, bet kai yra noras, jokia išvyka nebūna varginanti. Yra žmonių, kurie apskritai mėgsta viskuo skųstis. Pažįstu daug tokių, kuriems viskas blogai. Mes nekreipiame dėmesio į tokius atsiliepimus, nes nežinome, kaip ten iš tikrųjų buvo. O kad kažkas nepritaikyta, jokia staigmena, nes visoje Lietuvoje nė vienas autobusas nėra pritaikytas neįgaliesiems.
Apskritai pas mus daug kas nepritaikyta. Aš asmeniškai kiekvieną dieną su tuo susiduriu, bet to nesureikšminu. Tikiu, kad kelionės metu bus nepatogumų, bet dėl to nekils jokių problemų. Juk kartu bus puiki komanda. Manau, kad tokias situacijas labiau linkę sureikšminti sveikieji. Užuot skundęsi, galėtų tiesiog padėti negalią turintiems žmonėms.
– Rūta: Mes skaitėme taisykles, žinome, kas mūsų laukia. Tiek aš, tiek Reda pasitikime organizatoriais ir jaučiame, kiek širdies ir pastangų jie mums kiekvieną kartą atiduoda.
Visi, kurie vyksime į Izraelį,  galvojame tik apie tai, kokia nepakartojama kelionė mūsų laukia! Mes vyksime džiaugtis balsavusiųjų mums suteikta svajonių dovana!

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...