„Už širdies sučiupo ir laiko“

L. Jakimavičius sakė poetu ir rašytoju tapęs visai atsitiktinai

L. Jakimavičius sakė poetu ir rašytoju tapęs visai atsitiktinai

Tokiais žodžiais neseniai Žemaičių dailės muziejuje viešėjęs ir su plungiškiais susitikęs poetas, dramaturgas ir literatūros kritikas Liudvikas Jakimavičius apibūdino savo emocijas po apsilankymo Kuliuose. Šiame miestelyje, kurį tądien jis aplankė po 56-erių metų, prabėgo pirmieji būsimojo poeto metai.
Susitikimas su L. Jakimavičiumi Žemaičių dailės muziejuje surengtas minint Lietuvių kalbos dieną.

Vos tik prasidėjus renginiui svečias papasakojo apie savo apsilankymą Kuliuose, kurių nematė 56-erius metus. „Važiavome pro Rietavą, kažkokiu žvyrkeliu. Mašina iki stogo apsitaškė purvu. Kuliuose sustojome prie bažnyčios, kurioje buvau pakrikštytas. Kiek pasidaręs, pamačiau tokią moterėlę. Sakau, paklausiu, kuriuo keliu važiuoti į Plungę, o ji iškart: „Ar tik ne Jakimavičius esi?“ Taip nustebau, kad mane net čia žino“, – juokėsi poetas.
Netrukus paaiškėjo, jog toji moteris – Kulių bibliotekininkė – pažinojo poeto tėvus. Jie abu buvo mokytojai: mama – pradinių klasių, o tėtis – geografas. Tiesa, dėl savo antitarybinių pažiūrų jis buvo išmestas iš darbo. Šeima nebegalėjo išlaikyti trijų vaikų, todėl Liudvikas buvo išsiųstas pas giminaičius į Dzūkiją. Užaugo etnografiniame Marcinkonių kaime.
Susirinkusieji su dideliu susidomėjimu klausėsi ir L. Jakimavičiaus pasakojimo apie pirmąsias jo gyvenimo dienas. Būsimasis poetas gimė Plungės ligoninėje. Važiuojant namo, vairuotojas nesuvaldė automobilio ir šis vertėsi į griovį. „Motinai lūžo rankos ir raktikaulis, tad ji grąžinta į tą pačią ligoninę gydytis. O mes su dvyne sese taip kietai buvome įmigę, kad automobiliui verčiantis net nepabudome. Dėl šio nutikimo šventai tikiu, kad esu gimęs po laiminga žvaigžde“, – kalbėjo svečias.
Jis sakė, kad apsilankius Kuliuose atgimė daug vaikystės prisiminimų: „Prisimenu Alanto upelį, prie kurio mes, vaikai, leisdavom savo dienas. Dar prisimenu laidotuvių procesijas nuo bažnyčios į kapines, grojant dūdoms. Ir vestuves su čigonais ir piršlio korimu. Mums tada viskas atrodė tikra.“
Moksleiviams pasiteiravus, kokio amžiaus pradėjo eiliuoti, L. Jakimavičius sakė rašytoju tapęs visai atsitiktinai. Mokėsi jis matematikų ir fizikų klasėje, tad kai reikėdavo kažką sukurti klasės vaidinimams, visi kažkodėl kreipdavosi į jį. Nuo to viskas ir prasidėjo.
O dabar L. Jakimavičius jau gali pasigirti gausiu literatūriniu derliumi: yra išleidęs ne vieną eilėraščių ir publicistikos knygą, parašęs pjesių, pagal kurias statomi spektakliai vaikams, o viena jo esė įtraukta į mokyklinį literatūros vadovėlį.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...