Čia tai sukaktis – 104-asis gimtadienis!

Liudas Stončius, ko gero,  – vyriausias Plungės gyventojas

Liudas Stončius, ko gero,  – vyriausias Plungės gyventojas

Pamatęs plungiškį Liudą Stončių, manytum, kad jis – gana guvus 80-metis. Bet taip pasakęs gerokai suklystum. Kovo 6-ąją senolis atšventė kur kas garbingesnę 104-erių metų sukaktį. Ta proga jį lankė visa gausi šeimyna – vaikai, anūkai, proanūkiai ir net proproanūkiai. Na, o „Žemaičio“ žurnalistams ilgaamžis mielai papasakojo apie savo vaikystę ir jaunystę, linksmą pažintį su žmona, pirmą nusipirktą arklį ir daugelį kitų dalykų. Be to, patarė, ką daryti ir ko nedaryti, kad tiek metų nugyventum.

Dirbo nuo septynerių
Su dukterimi Elena Gedrimiene ir anūko Prano Gedrimo šeima gyvenantis Liudas Stončius džiaugiasi sulaukęs tokios garbingos sukakties. Jam smagu, kad susirenka visi artimieji, kad yra proga pabendrauti ir visiems kartu suvalgyti proanūkės Simonos specialiai gimtadieniui iškeptą tortą. Be to, džiugina ir tai, kad yra gana stiprus, kad po kambarius dar be lazdelės vaikšto ir kad visiškai nieko neskauda. Tiesa, regėjimas ir klausa kažkiek pasilpę, bet atmintis  – gana gera. O ryškiausi prisiminimai – apie jaunas dienas.
L. Stončius pasakojo augęs Didžiųjų Mostaičių kaime. Šešių vaikų šeimoje jis buvo trečiasis. Mokykla buvo šalia – tame pačiame kaime, o štai į bažnyčią Kuliuose kiekvieną sekmadienį tekdavo penkis kilometrus eiti. Senolis pasakojo, kad dirbti pradėjo būdamas vos septynerių metų – už rublį kitą kaimynų vaikus „keravodavo“.
Vėliau, kai prie vaikų jau nenorėjo, ėjo karvių ganyti. Lankė ir mokyklą, bet pradėjo gana vėlai, būdamas dešimties. Ir mokėsi neilgai, vos kelerius metus. „O ką ten ilgiau veikti. Juk rašyti, skaityti ir skaičiuoti išmokau“, – šmaikštavo plungiškis.
Būdamas penkiolikos, Liudas jau buvo užsidirbęs pinigų pirmajam arkliui. Nors mokėjo nepigiai – net 12 litų, bet pirkinys buvo prastas. „Prikroviau į ratus šakalių ir išvažiavau į Klaipėdą jų parduoti. Už kilometro mano arklys pailso. Tad vėl teko į jomarką važiuoti. Pridėjau du litus ir tada jau tikrai gerą kumelę nusipirkau“,  – smagiais prisiminimais dalijosi vyras.
Darbo žmogus nebijojo – ėjo per kaimą cinkuodamas įvairius namų apyvokos daiktus, mokėjo daryti baldus, o vėliau Gargžduose ir statybininko amato išmoko.
Po savaitės – jau vedęs
L. Stončius buvo 25-erių, kai vienas draugas, susirūpinęs, kad Liudas neliktų senberniu, papasakojo jam apie Prūsaliuose gyvenančią merginą, kuri galbūt tiktų į žmonas. Liudą tai sudomino. „Galvojau, arklį jau turiu, ratus irgi, darbą dirbti moku, tad ir žmoną turėti jau būtų neblogai“, – prisiminė ilgaamžis.
Jo ir aštuoneriais metais vyresnės Juzefos pažintis buvo įdomi. Važiavo pas ją kartu su draugu, tačiau į trobą Liudas ėjo vienas. Bičiulis jo laukė kažkur pamiškėj. „Iš pradžių paprašiau vandens. Paskui nežinojau, ką jai pasakyti, tai pradėjau klausinėti, kur čia „grabdirbys“ gyvena, ar geras jis meistras. Vis žiūrėjau į tą merginą ir ji krito man į akį. Kai aš išėjau, nuėjo draugas. Juzefa jam pasakė, kad buvo toks „maladiec“ vaikis užsukęs, kad jai patiko. O kad jau patiko, tai ir pasakė jai, kad aš apsižiūrėti jos buvau atėjęs“, – pasakojo plungiškis.
Kadangi abu buvo dievobaimingi, taip sau gyventi kartu negalėjo, tad praėjus savaitei po pažinties jau ėjo „šliūbo“ imti. Susituokė jiedu 1940-aisiais. Apsigyveno Prūsaliuose, kur Juzefa turėjo savo pieninę.

Gimtadienio proga ilgaamžį sveikino patys artimiausieji

Gimtadienio proga ilgaamžį sveikino patys artimiausieji

Netrukus Liudas kibo į statybas – susirentė nuosavą namą. Vėliau pasistatė kitą. Dirbo pieninės vedėju, paskui ir veterinarijos felčerio pareigas ėjo, ir kitokius darbus dirbo. Gyveno ūkiškai – dėl savęs laikė karvę, arklį, kiaulių, avių. O 1978-aisiais išsikraustė į Plungę.
O kaip su žmona, su kuria vos po savaitės pažinties susituokė, sutardavo? „Taip, labai gera moteris buvo. Vyresnė, bet ir protingesnė“, – pripažino Liudas. Pirmasis Stončių sūnus Antanas gimė 1941 metais, po metų  – Elena, dar po trejų – Povilas. Jau 21-erius metus L. Stončius yra našlys. Juzefa mirė būdama 91-erių.
Ilgaamžis plungiškis turi kuo pasidžiaugti. Trys vaikai jam padovanojo 6 anūkus, 12 proanūkių ir jau 4 proproanūkėlius, iš kurių mažiausiajai dabar – vos 5 mėnesiai. „Visi mes labai mylim savo senelį. Lanko jį ir anūkai, ir proanūkiai. Žinoma, ir pačius mažiausiuosius, vos gimusius, atveža jam parodyti“,  – pasakojo Liudo dukra Elena.
O kaip reikia gyventi, kad tokio amžiaus sulauktum? Sukaktuvininkas atsakė: „Reikia darbo nebijoti, „šnapšės“ negerti ir jokių normų neviršyti.“ Elena tėvo žodžius tik patvirtino: „Taip, taip. Per visą gyvenimą tiek tegėrė, o dabar visai retai. Na, per gimtadienį taurelę šampano pakelia, bet jei paragauja ko stipresnio, sako, kad „macnu“, ir tuoj stumia į šoną.“
Anot Elenos, jos tėvukas visą amžių buvo neįtikėtinai stiprios sveikatos ir darbingas. Iki pat šimtmečio pats visą ūkį prižiūrėjo: pjovė žolę, sėjo, ravėjo. Tiesa, prieš pat jubiliejų nuo kopėčių buvo nukritęs. Laimei, didelių traumų nepatyrė. Iki šiol valgo viską, ką ir anksčiau – pusryčiams mėgsta kiaušinienę, noriai kerta košę, mėsą. Ypač mėgsta tai, kas saldu: arbata be trijų šaukštelių cukraus – tai ne arbata.
O kiek vaistų tokių amžiaus žmogui reikia? „Beveik nereikia. Kartais širdies lašelių, validolio ar kokių fermentų virškinimui pagerinti. Tėvukas sako, kad jam nieko neskauda, tik kartais sustingęs jaučiasi. Būna, kad pasiima lazdą, bet dažniausiai namuose be jos apsieina“,  – pasakojo Elena, juokdamasi, kad jos pačios sveikata jau
prastesnė nei tėvo.
„Labai smagiai 100-metį atšventėm. Visi buvom susirinkę, o ir garbingų svečių tuomet ir iš Savivaldybės, ir iš „Sodros“ sulaukėm. Labai norėčiau, kad tėvukas dar ir 105-ojo gimtadienio sulauktų. Kadangi jis dar toks guvus, tikiuosi, kad taip ir bus“, – mintimis dalijosi E.  Gedrimienė.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...