„Manė, kad išvežė negyvą, ir niekas nieko jau nebepasakys“

Antradienį Plungės apylinkės teismo rūmuose po pertraukos toliau buvo narpliojamos nelaimingo atsitikimo, kurio metu darbe sunkiai susižalojo 1954-aisiais gimęs plungiškis dailidė, aplinkybės. Posėdžio metu pirmiausia apklaustas teismo medicinos ekspertas Gintautas Paulikas, kuris iškviestas kaltinamojo gynėjo iniciatyva. Pagaliau parodymus davė ir darbų saugos bei sveikatos reikalavimų pažeidimu, dėl kurio ir įvyko nelaimė, kaltinamas 1970-aisiais gimęs UAB „Lomeras“, veikiančios Ruolaičių kaime, Babrungo seniūnijoje, direktorius Žygimantas Statkevičius. Šis, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės neįžvelgė ir dėl vos tragedija nesibaigusio nelaimingo atsitikimo buvo linkęs kaltinti dabar jau buvusį savo darbuotoją.

Neaišku, dėl ko krito
Prieš apklausiant teismo medicinos ekspertą, kaltinamojo gynėjas teismo prašė prie bylos medžiagos prijungti duomenis, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis neva dažnai turėdavo nedarbingumo pažymėjimą. Esą tai įrodo, kad jis – silpnos sveikatos. Suprask  – tai ir galėjo išprovokuoti nelaimę.
Vis dėlto, anot eksperto, dailidei diagnozuotos ligos galėjo sukelti galvos skausmą ar svaigimą, silpnumą, bet ar tai lėmė nelaimę, nėra aišku. Juk ir sveikam žmogui, esant daugiau nei 30-ies laipsnių oro temperatūrai, gali sustreikuoti sveikata.
Kad būtų galima pasakyti, ar ligos galėjo turėti įtakos, reikėtų atlikti kompleksinę ekspertizę, atkuriant nelaimės dieną. Bet net ir tokiu atveju nebūtų viskas tikslu, nes kiekvienas žmogus gali skirtingai reaguoti į tokias pačias sąlygas.
„Nepatogūs“ prokurorės klausimai
Pagaliau parodymus davė ir bendrovės, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, vadovas Ž. Statkevičius, kurio pečius užgulė išties sunkūs kaltinimai. „Lomero“ direktoriui tenka aiškintis, kodėl jis darbuotojo nesupažindino su statybos darbų techniniu projektu, neinstruktavo jo, nepasirūpino pastolių įrengimu, neišdavė tinkamų darbo priemonių bei netikrino, ar segimi saugos diržai.
Kaltinamųjų suole atsidūrusiam vyrui buvo sunku nuslėpti stresą ir įtampą bei dėl „nepatogių“ prokurorės klausimų kylantį pyktį. Mat į kai kuriuos iš jų jam buvo itin sunku atsakyti.
Pirmiausia Ž. Statkevičiaus klausta, ar, įdarbinant dailidę, pastarasis buvo supažindintas su darbų sauga, sveikatos reikalavimais. Buvęs dailidės darbdavys to prisiminti negalėjo, tik užsiminė, kad trumpai kažkas buvo papasakota.
Domėtasi ir tuo, ar direktorius savo akimis yra užfiksavęs netinkamą nukentėjusiojo elgesį darbo metu. Ž. Statkevičius aiškino, kad yra visko buvę, tačiau nuobaudų netaikė, nes neva bijojo prarasti darbininką.
Kaltinamojo klausta, kodėl dar iki jiems atvykstant ceche buvo tęsiami darbai, kodėl darbuotojai nebuvo prisakyti nelįsti į nelaimės vietą? Direktorius neužtikrintai išlemeno, kad lyg ir buvo jiems tai sakęs. Aiškiai nepaaiškino ir to, kodėl buvo pertvarkyta įvykio vieta bei patrauktos kopėčios, nuo kurių neva nukrito dailidė.
Buvo „aklas“ pažeidimams
Tardomas dėl darbų saugos bei sveikatos reikalavimų, Ž.  Statkevičius taip pat nebuvo iškalbingas. Tik sakė, kad maždaug pusvalandį skyrė mokymams, kaip saugiai dirbti. Tada iš kur byloje atsirado duomenys apie aštuonių valandų trukmės mokymus darbuotojams? Atsakymo kaltinamasis nepateikė, tik pareiškė pats juos pravedęs.
Prokurorei rūpėjo išsiaiškinti ir dėl šalmų. Direktorius tikino, kad darbuotojams jie buvo išduoti, tačiau šie jais esą nesinaudojo. Neneigė matęs vyrus dirbant be šalmų, tačiau už tai tik žodiškai sudrausmindavo.
Vadovas aiškino, kad nežiūrėjo aplaidžiai į darbuotojų saugumą. Neva rąstinius namus surenkantiems darbininkams, tvirtinant tam tikras konstrukcijas, buvo liepta sijas ar kitus jungiamuosius elementus nusikelti ant žemės, bet šie to nedarydavo. „Viskas iš tingėjimo ir skubėjimo“, – piktinosi Ž.  Statkevičius ir pareiškė, kad neturi pinigų samdyti dar ir prižiūrėtoją.
Jis prisiminė ir tai, kad nelaimės dieną bendravo su dailide. Tikino, kad jam buvo kilę įtarimų dėl pastarojo sveikatos, nes jį pylė prakaitas. Esą net pasiūlė namo važiuoti, bet dailidė atsisakė, paaiškinęs, kad po savaitgalio šiek tiek – prastai, minėjo giminaičio mirties metines.
Kaltinamasis pasakojo su nukentėjusiuoju, jo šeima bendravęs ir po nelaimės. Prisidėdamas prie dailidės gydymo išlaidų, jis esą sumokėjo jam 2  000 eurų. Bet kam reikėjo mokėti pinigus, jei, direktoriaus teigimu, darbuotojas pats elgėsi neatsakingai, nesisaugojo ir dėl to įvyko nelaimė?
Manė, kad mirs?
Šiandien galima tik spėlioti, ar sužalojimai būtų buvę mažesni, jei dailidė būtų dirbęs su šalmu. Bet teisme jis teigė šalmo neturėjęs. Jų įmonėje apskritai neva nebuvo.
Po nelaimės plungiškiui buvo diagnozuota galvos smegenų kontuzija, kaukolės pamato bei stuburo juosmeninės dalies skersinių ataugų lūžiai. Jis sakė nebegalįs dirbti, mat po įvykio suprastėjo sveikata.
Matydamas, kad buvęs darbdavys dėl visko kaltina tik jį, nukentėjusysis nusprendė netylėti. Teisme jis pasakojo, kad Ž.  Statkevičius ne tik neliepė dėvėti šalmų, bet ir nedraudė dirbti pasilipus ant storlenčių. O apie jokius instruktažus ar mokymus net kalbos nebuvo.
„Manė, kad mane išvežė negyvą, ir niekas nieko jau nebepasakys“, – su apmaudu kalbėjo vyras, prisiminęs praėjusių metų liepos 30 d. įvykusią nelaimę. Trumpai jis pasisakė ir dėl nedarbingumo pažymų. Esą darbdavys neretai neturėdavo iš ko mokėti atlyginimų, dėl to tekdavo ir atostogų pasiimti, ir pasinaudojus proga pas medikus apsilankyti.
Į kitą šios bylos posėdį bus kviečiami „Lomero“ buhalterė bei Darbo inspekcijos atstovas, apžiūrėjęs įvykio vietą. Taip pat teismo iniciatyva medikų ketinama prašyti pirminių medicininių išrašų, kuriuose būtų aprašyti dailidės sužalojimai.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...