Netvarko, nes nėra gyventojų, gyventojų nėra, nes netvarko

Nidos Stanienės teigimu, seniūnija jų gatvės niekada negreideriuoja, nevalo sniego

Nidos Stanienės teigimu, seniūnija jų gatvės niekada negreideriuoja, nevalo sniego

Plungės pakraštyje esanti žvyrkeliu vadinama P. Mantvydo gatvė  – iš tų, kuriomis miesto seniūnija visiškai nesirūpina. Kelių priežiūros technika čia neužsuka nei rudenį, nei žiemą. Gyventojai nesulaukia jos ir šį pavasarį, nors kitos žvyruotos miesto gatvės jau greideriuojamos. Beje, ir panaši ji ne į žvyrkelį, o į lauko keliuką, kurį gyventojai sutvirtinę taip, kaip patys išmano – kas statybinėmis atliekomis, kas skalda ar žvyru. „Mes gatvę ir turim, ir kartu jos neturim. Niekam neįdomu, kaip tuo lauko keliuku, kuris dokumentuose žymimas kaip žvyruota gatvė, savo namus pasiekiame. Gyvename čia jau daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau Savivaldybė ir seniūnija mūsų net nepastebi“, – sakė į redakciją paskambinusi Nida Stanienė.

Logiškas noras – turėti normalią gatvę
N. Stanienės ir kitų P. Mantvydo gatvės gyventojų noras turėti ne lauko keliuką, o tvirtą kelią visiškai suprantamas. Juolab kad gyvena ne kaimo vienkiemyje, o mieste. Ir gatvė – ne vieno kiemo. Joje – daugiau nei 20 sklypų. Tiesa, dauguma jų kol kas tušti, bet gal todėl ir tušti, kad nėra nei kelio, nei jokios kitos infrastruktūros.
„Turime ne gatvę, o tik siaurą lauko keliuką, patys jį esam sutvirtinę. Jis toks, kad du automobiliai niekaip neprasilenkia. O kai palyja – skęstam ir važiuodami per duobes savo automobilius laužom. Pas mus net šiukšliavežis neatvažiuoja. Apskritai, bijom kiekvienos didesnės mašinos, nes tuoj keliuką išmauroja ir lengvosiomis jo nebeįveikiam. Tad sužinojus, kad kažkas iš kaimynų ruošias statyboms, plaukai ima šiauštis – kas iš mūsų kelio beliks, kai juo pradės važinėti sunkvežimiai su statybinėmis medžiagomis“, – redakcijai guodėsi plungiškė.
N. Stanienės teigimu, dar tuomet, kai jie ir kiti kaimynai čia pirkosi sklypus, buvo pažadėta, kad per laiką gatvė tikrai bus įrengta. Šį pažadą jie ne sykį girdėjo ir vėliau, tiksliau – prieš kiekvienus rinkimus, bet… „Mes ne tik gatvės neturim, bet ir apšvietimo, vandentiekio, kanalizacijos. O esam miesto gyventojai“,  – blogybes vardijo moteris.
Pasak plungiškės, jie ne sykį ir parašus rinko, ir į Savivaldybę bei miesto seniūniją kreipėsi, prašė, kad į jų bėdą būtų atkreiptas dėmesys. Pirmąjį laišką su 11-os gyventojų parašais išsiuntė 2015-ųjų spalį. Po trijų mėnesių, sausį, gavo atsakymą  – pažadą, kad atšilus orui gatvė bus sutvirtinta papildomu žvyro sluoksniu.
Ar pažadas buvo įvykdytas? Pasak N. Stanienės, gyventojai seniūnijos dėmesio laukė dvejus metus, bet nesulaukė. Tada, 2018-ųjų rudenį, kreipėsi dar kartą. Prašė sutvarkyti ir prižiūrėti gatvę, įrengti apšvietimą. „Nes kiek gi mes galime patamsiais maklinėti, o žiemą vidury nakties keltis, kad nusikastume visą gatvę ir laiku į darbą išvažiuotume“, – piktinosi moteris.
Po pastarojo kreipimosi P.  Mantvydo gatvėje pasirodė kelininkai – greideris ir sunkvežimis su žvyru. „Pamačiusi, ką norima daryti, tikrai užpykau. Sumanė tiesiog papilti žvyro ir jį išlyginti. Juk kelias būtų tapęs dar minkštesnis! Juo visai nebūtume galėję pravažiuoti! Neleidau jiems to daryti. Tam keliukui pirmiau reikia pagrindus sutvirtinti, bent kažkiek jį praplatinti, griovius suformuoti, o tada galima žvyrą vežti. Tiek kiekvienas supranta“,  – kalbėjo N. Stanienė.
Po to, kai užkirto kelią darbams, gyventoja gavo atsakymą: esą norint kelią prižiūrėti, reikia suformuoti žvyro dangą. Kadangi N. Stanienė to daryti neleido, kelias nebus prižiūrimas.
„Buvom iš ten išvaryti“
Savivaldybės dokumentuose nurodyta, kad P. Mantvydo gatvė yra 317 metrų ilgio, 3,5 metro pločio žvyruota gatvė (beje, ji yra viena iš nedaugelio mieste, kuriai nesuteikta jokia kategorija). Ar ji įtraukta į tvarkomųjų sąrašą? Nors daugelis miesto gatvių prioritetine tvarka yra įtrauktos į tą sąrašą, P. Mantvydo gatvės jame nėra.
Ar tai reikškia, kad ta gatvė niekada nebus tvarkoma? „Negaliu sakyti, kad ji niekada nebus tvarkoma, bet bent jau artimiausiu metu joje tikrai nieko nedarysim. Žinoma, galėčiau gyventojams kažką žadėti, bet aš pasakau, kaip yra realiai – kelias jiems nenumatytas. Taigi arba turės tą, ką turi dabar, arba, kaip ir planavom, galime pažvyruoti“, – „Žemaičiui“ sakė Plungės miesto seniūnas Gintaras Domarkas.
Paklaustas, kodėl P. Mantvydo gatvę seniūnija ignoruoja ir visiškai jos netvarko bei neprižiūri, seniūnas atsakė: „Gatvė miesto pakraštyje. Pro tą pusę, kurią prašoma sutvarkyti, važinėja tik dviejų sklypų gyventojai. Kiti sklypai tušti. Nėra gyventojų, nėra eismo, tad ir investuoti nėra prasmės. O norint tvarkyti, pirma reikia žvyro dangos. Nes dabar paprasčiausiai nėra ten ką ir greideriuoti. Tik akmenis ir plytgalius iškilnotume.“
Pasidomėjus, ar aną rudenį P. Mantvydo gatvės būklę tikrai planuota taisyti keliomis priekabomis žvyro, G. Domarkas atsakė, kad ketino ne kelias priekabas vežti, o tiek, kiek reikia. „Norėjom žvyru paaukštinti tą gatvę kokiais 20 centimetrų. Iš pradžių, žinoma, ji būtų buvus kažkiek nestabili, bet per laiką būtų susigulėjusi. Tada būtume galėję ją ir greideriuoti, ir žiemą sniegą nuvalyti. Bet gyventojai mums to daryti neleido. Tiksliau pasakius, buvom iš ten išvaryti. Ir daugiau, žinoma, nebevažiavom“, – padėtį aiškino seniūnas.
Prieš dešimtmetį buvo vienaip, dabar – kitaip
Negi gyventojams tikrai nėra jokių perspektyvų turėti geresnę gatvę? Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys pripažįsta, kad dar prieš dešimtmetį daug kas planuota kitaip – ir miesto plėtra, ir investicijos į infrastruktūrą. Tada atrodė, kad gyvenimas gerėja, visi perka sklypus, statys namus, daugės gyventojų. Bet situacija pasikeitė – įsigytieji sklypai stovi tušti, gyventojų mažėja, o tai reiškia, kad ir pinigų į biudžetą surenkama mažiau.
„Dar prieš įsikurdami plyname lauke žmonės turi suvokti, kad dėl vienos ar kelių sodybų ten neatsiras nei gatvė, nei jokia kita infrastruktūra. Investuodama Savivaldybė skaičiuoja – žiūri, kiek gyventojų, koks eismo intensyvumas. O jo ten nėra. Vadinasi, tikėtis, kad bus įrengta gatvė, nerealu. Taip, nusipirkti sklypą miesto pakraštyje yra pigiau nei arčiau centro. Bet pigiai įsigijus reikia suprasti, kad teks daugiau investuoti. Rinkdamiesi gyvenamąją vietą, žmonės kartu prisiima ir atsakomybę“, – kalbėjo T. Jocys.
Bet kažkada jiems buvo pažadėta, kad gatvė bus. „Gal ir buvo, – sakė skyriaus vedėjas. – Bet padėtis, kaip ir minėjau, keičiasi. Gyventojų ten daugiau neatsirado, tai ir gatvė nebus tiesiama. Juolab kad ir miesto centre dar turime daugybę neasfaltuotų, sunkiai pravažiuojamų gatvių, kuriose gyvena ne kelios, o dešimtys šeimų.“
Taigi P. Mantvydo gatvės gyventojai ir ten esančių sklypų savininkai atsidūrę uždarame rate. Savivaldybė neinvestuoja, nes nėra žmonių, o žmonės ten nesikuria, nes nėra reikiamos infrastruktūros. O kai nieko nėra, tai ir statybas pradėti sunku, ką jau kalbėti apie gyvenimą. Žinoma, ir parduoti tokį sklypą sudėtinga – kas šiais laikais norės sklypo, kuriame įsikūrus laukia ne patogus gyvenimas, o tik vargai dėl kelio, vandens, nuotekų ir kt.
Porą išeičių Savivaldybė vis dėlto siūlo. Viena iš jų, kaip minėjo seniūnas, – padengti gatvę žvyru. Kita – teikti prašymą tvarkyti kelią bendromis jėgomis, t. y. kooperuojant Savivaldybės ir gyventojų lėšas (žinoma, tam reikalingi nemenki pinigai). Ar P. Mantvydo gatvės gyventojus kažkuris iš šių variantų sudomins, nežinia. Bet trečiojo kaip ir nėra – pažadais, kad ateityje gatvė bus sutvarkyta, niekas nebesišvaisto.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Šalį sudrebino kaip įtariama korumpuotų teisėjų ir advokatų suėmimo skandalas. Kaip jį vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...