Derybos su „Plungės bioenergija“ – kol kas be rezultatų

Pasak „Plungės šilumos tinklų“ direktoriaus A. Tamošausko, negali būti net tokio klausimo, norim mes ar nenorim nepriklausomo šilumos gamintojo

Pasak „Plungės šilumos tinklų“ direktoriaus A. Tamošausko, negali būti net tokio klausimo, norim mes ar nenorim nepriklausomo šilumos gamintojo

Praėjusiais metais ilgai svarstyta, ką daryti su didžiąją dalį Plungės miestui reikalingos šilumos pagaminančia UAB „Plungės bioenergija“ – toliau nuomoti patalpas jai ar, nutraukus sutartį, ieškoti būdų, kaip išsiversti be šio nepriklausomo šilumos gamintojo. Diskutuojant šiuo klausimu daug iečių sulaužyta, net pasitelkta nepriklausomų ekspertų nuomonė, tačiau sprendimas taip ir nebuvo rastas.
Praėjusį rudenį sudaryta derybinė grupė, kuriai pavesta rasti sprendimą dėl tolimesnio bendradarbiavimo su „Plungės bioenergija“. Ką pavyko pasiekti šiomis derybomis ir kokia situacija dabar, kai liko vos du mėnesiai iki termino, kada reikės nutraukti arba pratęsti minėtąją patalpų nuomos sutartį, „Žemaitis“ kalbėjosi su vienu iš šios grupės narių, „Plungės šilumos tinklų“ direktoriumi Arūnu TAMOŠAUSKU.

 

– Pernai daug diskutuota apie tai, kaip toliau gyvensim su „Plungės bioenergija“, tačiau jau kelis mėnesius apie tai nieko nebegirdėti. Ar kas nors konkretaus nuspręsta?
– „Plungė bioenergija“ turėjo interesą toliau nuomotis mūsų patalpas, kuriose yra sumontavę du savo katilus. Bet šalia mūsų teritorijos jie turi nusipirkę nemažą sklypą ir gali plėstis ten, ką ir ketina padaryti.
Pernai „Plungės bioenergija“ parengė investicinį projektą ir tikisi gauti paramą senus biokuro katilus pakeisti naujais. Mano žiniomis, paramą teikianti agentūra paprašė garantijos, jog patalpų nuomos sutartis bus pratęsta ilgesniam laikui. Dėl to ši įmonė kreipėsi į Savivaldybę. Bandėm ta situacija pasinaudoti mūsų naudai. Buvo suformuota derybinė grupė, surengtas vienas susitikimas su „Plungės bioenergijos“ atstovais. Bet jie po to atšalo. Kiek žinau, įmonė pakoregavo savo investicinį projektą ir naujuosius katilus ketina statyti nebe mūsų patalpose, senųjų vietoje, bet naujose patalpose savo teritorijoje.
– Vadinasi, nepriklausomas šilumos gamintojas liks, norime to ar ne?
– Įstatyminė bazė dėl nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) yra labai aiški. Bet koks gamintojas gali ateiti į mūsų šilumos rinką ir pasakyti, kad nori parduoti savo pagamintą šilumą į mūsų tinklus. Ir mes privalome per 14 dienų išduoti technines prisijungimo sąlygas. O vėliau privalome supirkti tą jo šilumą, jei ją pasiūlo pigiau, nei patys pasigaminame.
– Vis dėlto šiuo atveju ta konkurencija neatrodo labai sąžininga, mat „Plungės bioenergija“ konkuruoja su šilumos, pagamintos jūsų dujinėje katilinėje V. Mačernio gatvėje, kaina. Ir neišmanėliui aišku, kad dujomis kūrenti brangiau.
– Viskas nėra taip paprasta. Taip, mūsų V. Mačernio g. katilinėje pagaminama šiluma yra gana brangi, nes katilinė kūrenama dujomis. Bet tai nereiškia, kad jie gali imti ir lygiuotis į tą mūsų kainą. Jų kainas, kaip ir mūsų, reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Jai turime deklaruoti visus gamybos kaštus, ir jei šie bus be pagrindo išpūsti, ta mūsų kaina nebus patvirtinta. Tas pats galioja ir „Plungės bioenergijai“.
Vis dėlto niekam ne paslaptis, kad tas pats „Plungės bioenergijos“ savininkas Albinas Monstavičius turi kitų susijusių įmonių, kurios sukasi tame pačiame versle. Visų pirma kalbu apie biokuro gamybą. Tad nors jiems ir neleidžiama užsidėti didelės pelno maržos, jie papildomai gali užsidirbti iš biokuro, kurį patys iš savęs perka.
Beje, jie, kaip ir mes, biokurą privalo pirkti per „Baltpool“ energijos išteklių biržą. Nors ten turi pirkti iš to, kas pasiūlo mažiausia kaina, bet gaunasi vis tiek taip, kad Monstavičius perka iš Monstavičiaus. Ir dar gana brangiai. Man sunku atsakyti, kodėl neatsiranda kitų, kas pasiūlytų pigiau. Biokuras yra specifinė prekė, nes jos neapsimoka toli vežti. Kiek kalbėjau su gamintojais, pelninga parduoti tik 100 km spinduliu. O čia yra tik keli tiekėjai, gali ant vienos rankos pirštų juos suskaičiuoti. Tad tokia ir konkurencija.

A. Tamošauskas (kairėje): „Ar sujungus V. Mačernio ir Lentpjūvės gatvių katilines gauta nauda atsvertų patirtus nuostolius ir išlaidas, kol kas niekas nesugebėjo atsakyti“

A. Tamošauskas (kairėje): „Ar sujungus V. Mačernio ir Lentpjūvės gatvių katilines gauta nauda atsvertų patirtus nuostolius ir išlaidas, kol kas niekas nesugebėjo atsakyti“

– Bet gal sužiedinus dujinę V. Mačernio gatvės ir biokuru kūrenamą Lentpjūvės gatvės katilines jums pavyktų nukonkuruoti „Plungės bioenergijos“ siūlomą šilumos kainą ir patiems pasigaminti tiek šilumos, kiek reikia visam Plungės miestui? Juolab kad kalbėta, jog katilinė Lentpjūvės gatvėje ne pilnai išnaudojama.
– Ir taip, ir ne. Tas klausimas buvo ant stalo daug metų ir Savivaldybėj, ir „Plungės šilumos tinkluose“. Taip, lyginamoji kaina šiek tiek nusileistų žemyn. Bet pats sužiedinimas pareikalautų didelių investicijų. Be to, dėl pailgėjusių trasų padidėtų šilumos nuostoliai. Ar gauta nauda atsvertų šituos nuostolius ir patirtas išlaidas, kol kas niekas nesugebėjo atsakyti.
Pernai pavasarį buvo pasitelkti net ekspertai. Atlikta studija. Bet ir ji neparodė, kad vien šių katilinių sužiedinimas duotų naudos Plungės miestui. Reikia turėti omeny ir tai, kad jei tokiu atveju nepriklausomas šilumos gamintojas vis tiek sugebėtų pasiūlyti žemesnę kainą, mes turėtume užgesinti ne tik dujinę V. Mačernio gatvės katilinę, bet ir naująjį biokuro katilą Lentpjūvės gatvėje. Ir visa sužiedinimo investicija nueitų šuniui ant uodegos.
– Norite pasakyti, kad net jei patys turite pakankamai pajėgumų naudodami biokurą pasigaminti tiek šilumos, kiek reikia miestui, vis tiek privalote dalyvauti „Baltpool“ biržoje ir konkuruoti su nepriklausomu šilumos tiekėju?
– Būtent. Tą reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas. Lietuva per paskutinius metus nuveikė labai daug, kad būtų skatinama konkurencija. Per šį laikotarpį tų NŠG įsikūrė labai daug. Ypač didžiuosiuose miestuose. Ir Plungėje jų gali atsirasti dar ne vienas.
– Jūsų minėtą studiją pernai atlikę ekspertai pateikė keturias galimas alternatyvas, kaip toliau plėtoti mūsų miesto šilumos ūkį. Įdomiausia tai, kad tarp jų pasiūlytų galimybių nebuvo tos, prie kurios slenksčio mes esame šiandien. Nebuvo įvertinta, kad „Plungės bioenergija“ gali atsisakyti iš „Plungės šilumos tinklų“ nuomojamų patalpų ir toliau veikti savo teritorijoje.
– Tas man irgi keista. Aš, kaip politikas, būčiau siekęs, jog pasamdyti ekspertai, neribojami jokių sąlygų, pateiktų geriausią variantą, kaip pasiekti šilumos kainos mažėjimą. Taip, ta studija yra gera ir matyti, kad parengta išmanančių žmonių. Bet spėju, kad techninėse sąlygose jiems buvo nurodyta remtis ta prielaida, jog nepriklausomo šilumos gamintojo Plungėje nebebus. Ir šios studijos vertė dėl to gerokai sumažėja.
Kaip nebebus, jeigu bus?! Negali būti net tokio klausimo, norim mes ar nenorim to nepriklausomo šilumos gamintojo. Jei jis pasiūlo mažesnę kainą, mes privalome pirkti. To reikalauja įstatymas. Ir nieko čia nepadarysi.
2019-04-12-zemaitis– Kaip vienintelis galimas variantas atsikratyti šios įmonės tų pačių ekspertų buvo pasiūlyta galimybė nupirkti „Plungės bioenergiją“. Ar realiai tai buvo svarstyta?
– Kai atėjau čia dirbti, buvau supažindintas su šios įmonės Savivaldybei pateiktu siūlymu pirkti įmonės akcijas. Buvo įvardinta ir konkreti kaina, bet ji tokia, kad bent jau aš, kaip šį tą nusimanantis ekonomistas, nepirkčiau. Taip, nusipirkę „Plungės bioenergiją“ mes įgautume visišką šilumos ūkio kontrolę, bet ar tai leistų pasiekti norimą rezultatą – sumažinti šilumos kainą? Labai abejoju.
Reikia nepamiršti, kas toj „Plungės bioenergijoj“ yra. Įmonė turi du senus po 5,5 MW katilus, kurie stovi iš mūsų nuomojamose patalpose ir kuriuos žada šiemet pakeisti naujais, jei tik gaus paramą. Ir dar jų pačių teritorijoje yra 16 MW galios garinis katilas su kogeneracija ir kondensaciniu ekonomaizeriu, kurį taip pat pirko jau seniai ir dar nenaują. Tad brangiai nusipirkę įmonę dar turėtume ir investuoti dideles sumas į įrangos atnaujinimą. Dėl to šilumos kaina ne mažėtų, bet dar labiau augtų.
– O kodėl patys „Plungės šilumos tinklai“ nepretendavo į Europos Sąjungos paramą naujiems biokuro katilams, kaip tą padarė „Plungės bioenergija“?
– Šiuo periodu remiamas tik senų biokuro katilų atnaujinimas. Minėtoje studijoje kaip viena iš galimybių minimas pasiūlymas nusipirkti bent vieną „Plungės bioenergijos“ katilą, kas būtų suteikę mums galimybę siekti ES paramos jį pakeisti nauju. Bet kur rasi tokį durnių, kuris sutiks už sąlyginai mažą kainą parduoti pelną nešantį katilą, užuot pats gavęs paramą jam atnaujinti ir toliau gaminęs šilumą?
– Vadinasi, „Plungės bioenergija“, atsisakiusi jūsų patalpų nuomos, taps visiškai nepriklausoma. O juk iki tol, derantis dėl nuomos sutarties pratęsimo, dar buvo galima kelti jiems tam tikras sąlygas. Be to, neteksite ir pajamų už nuomą.
– Buvo galima, bet klausimas, kiek ta galimybe naudotasi. Man atėjus čia dirbti ir susipažinus su situacija kilo visokių minčių. Pamačiau daug momentų, kai buvo galima spręsti „Plungės šilumos tinklų“, o ne „Plungės bioenergijos“ naudai, bet tas nebuvo daroma. Kodėl? Dabar galima tik spėlioti.
Kaip vieną iš pavyzdžių galiu paminėti neišnaudotą galimybę atsižvelgiant į infliaciją indeksuoti patalpų nuomos kainą. Pritaikius šį indeksavimą, pavyko šiek tiek kilstelėti mėnesinę nuomos kainą iki 1 441 euro. Tad nutraukus šią sutartį per metus nebegausime 17 300 eurų. Žinoma, gaila, juolab kad mūsų finansinė situacija tikrai nėra labai gera.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...