Kantaučių bažnyčioje – permainų vėjai

Dr. Girėnas Povilionis džiaugėsi, jog pavyko restauruoti autentišką vargonų klaviatūrą, pagamintą iš juodmedžio ir kaulo

Dr. Girėnas Povilionis džiaugėsi, jog pavyko restauruoti autentišką vargonų klaviatūrą, pagamintą iš juodmedžio ir kaulo

Šios savaitės pradžioje į „Žemaitį“ kreipėsi grupelė kantautiškių, pasipiktinusių naujojo klebono Jono Jucio sumanymu pertvarkyti jų kaimo bažnytėlę – nuardyti dalį medinės presbiterijos tvorelės. Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia nėra paveldo objektas, tad šiam sumanymui įgyvendinti klebonui užteko vyskupo leidimo. Vis dėlto paaiškėjo, kad patys kantautiškiai labiau nei paveldosaugininkai rūpinasi savo maldos namais, tad klebono užmačios ne vieną papiktino. Juos paguosti turėtų bent tai, kad per šias Velykas suskambės daug metų tylėję unikalūs bažnytėlės vargonai.

 

Neteko dalies savo autentiškumo
Tokios tvorelės, skiriančios presbiteriją nuo likusios bažnyčios dalies, išliko tik retoje bažnyčioje. Anksčiau jas, kaip paskutinės vakarienės stalo simbolį, patarnautojai uždengdavo baltom staltiesėm, ir šalia suklupusiems Mišių dalyviams būdavo išdalinama komunija. Vėliau, kai tapo įprasta komuniją dalinti stovintiems tikintiesiems, šias tvoreles imta ardyti.
Vis dėlto kai kuriose šventovėse šios tvorelės išliko, dėl to tapo dar labiau vertingesnės kaip išskirtinis atributas. Tą patį patvirtino ir užvakar „Žemaičio“ žurnalistų Kantaučiuose sutiktas menotyrininkas, VšĮ „Vargonų paveldo centras“ įkūrėjas bei vadovas, restauratorius dr. Girėnas Povilionis. Jis kartu su dar keliais specialistais jau kelis mėnesius restauruoja autentiškus Kantaučių bažnyčios vargonus, tad vienas pirmųjų praėjusią savaitę išvydo, kad dalis presbiterijos tvorelės, o kartu ir autentiški varteliai, buvo nuardyti.
Pasak menotyrininko, dėl to ši bažnyčia neteko dalies savo autentiškumo. „Tokių bažnyčių su išlikusiomis tvorelėmis Lietuvoje yra labai nedaug. Ir apskritai visa Kantaučių bažnyčia yra labai vertinga. Kai kurie jos altoriai siekia net XVII amžių, kiti statyti kiek vėliau. Sakyklą puošia XVIII a. tapyba. Antai yra išlikusi autentiška Švč. Mergelės Marijos procesijos vėliava. Vargonininkė Rūta Černeckienė minėjo, kad išsaugoti ir iki šiol per iškilmes naudojami senieji būgnai. Tokius dalykus reikia saugoti. Kaip ir tą tvorelę“, – kalbėjo dr. G. Povilionis.

Restauratoriai šia savaitę plušo iki vėlumos, kad spėtų iki Velykų sutvarkyti pagrindinį vargonų registrą

Restauratoriai šia savaitę plušo iki vėlumos, kad spėtų iki Velykų sutvarkyti pagrindinį vargonų registrą

„Ten priprato, pripras ir čia“
Restauratorius nuomone, nuardytąją tvorelės dalį būtina atstatyti. Būtent dėl to jis kartu su vargonininke kantautiške R. Černeckiene į koplyčią parnešė ir saugiai užrakino nupjautąją tvorelės dalį bei vartelius, kuriuos klebonas tiesiog paliko po atviru dangumi, šventoriuje. „Galbūt po kiek metų kas nors sumanys atstatyti“, – išreiškė viltį pašnekovas.
Tačiau „Žemaičio“ kalbintas pats Kantaučių parapijos klebonas Jonas Jucys išsakė visiškai priešingą nuomonę. Pasak jo, minėtoji tvorelė trukdė ir jam, ir bažnyčioje per Mišias jam patarnaujantiems parapijiečiams, tad gavęs vyskupo Kęstučio Kėvalo leidimą nusprendė dalį tvorelės iš vienos ir iš kitos pusės nupjauti.
„Per vienas Mišias susirinkusiems parapijiečiams pasakiau, ką ketinu daryti. Prieštaraujančiųjų nebuvo. Ir viskas – trumpa kalba. Ką čia daugiau tartis“, – kalbėjo klebonas ir pridūrė tą patį padaręs ir jo aptarnaujamoje Stalgėnų bažnyčioje: „Ten priprato, pripras ir čia. Dabar stalgėniškiai net džiaugiasi, kad geriau altorius matyti.“
„Kunigai parapijose kas kelerius metus vis keičiasi. Ar tai reiškia, kad kiekvienas atėjęs gali tvarkytis, kaip išmano? Vienas kažką nupjaus ar nuardys, po to ateis kitas – gal ir jam kas nepatiks ar užklius, žiūrėk, ir tas įves kokią racionalizaciją. Kas tada beliks iš mūsų bažnytėlės“, – kalbėjo į redakciją paskambinusi kantautiškė.
Apmaudo dėl to, kad visas Kantaučių bažnyčios ansamblis nėra saugomas įstatymo, neslėpė ir „Žemaičio“ kalbintas minėtasis dr. G. Povilionis. Pasak jo, taip galėjo nutikti dėl to, kad Kantaučiai yra gana atokus kaimas, į kurį ilgą laiką nebuvo net asfaltuoto kelio. Tiesa, bažnyčios šeimininkė – Vyskupija – jei tik norėtų, ir dabar galėtų kreiptis į Kultūros paveldo departamentą su prašymu įtraukti šią bažnyčią į saugotinų paveldo objektų sąrašą.
Seniausi rajone
Visiškai kitokia situacija – su šios bažnyčios vargonais, kurie, G. Povilionio žiniomis, yra vieni seniausių visame Plungės rajone, kaip spėjama, sukonstruoti 1815 metais, bei laikomi saugotina paveldo vertybe. Su šiais vargonais ir visa bažnyčia būsimasis mokslininkas susipažino dar 2002-aisiais, kai lankėsi čia mokslinės ekspedicijos metu. Esą tada jam į akį krito itin prasta, kone tragiška šių vargonų būklė. Netrukus tapo aišku ir tai, kad ir jokios istorinės medžiagos apie šį autentišką instrumentą beveik nėra.
Siekdamas užpildyti šią spragą, jis tapo monografijos „Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė“ bendraautoriumi. Neatsitiktinai ir kantautiškiai, sumanę restauruoti savo šventovės vargonus, kreipėsi į G. Povilionio įsteigtą „Vargonų paveldo centrą“. Jis parengė šių vargonų restauracijos projektą ir praėjusį rudenį ėmėsi darbo.
Tiesa, pernai bendruomenės surinktų ir Plungės rajono savivaldybės skirtų lėšų užteko tik pirmajam restauracijos etapui. Šiuo metu jau atnaujinta oro paskirstymo dėžė, sureguliuota mechanika, restauruota vargonų klaviatūra.

Senoji presbiterijos tvorelė patrumpinta perpus

Senoji presbiterijos tvorelė patrumpinta perpus

Restauratoriai pakvietė atkreipti dėmesį į šios klaviatūros, pagamintos iš juodmedžio ir kaulo, puošybą drožinėtomis arkomis. G. Povilionis pasakojo, kad tokią pačią klaviatūrą jam teko matyti tik Kelmės rajone esančioje Vidsodžio bažnyčioje.
 Dabar galima spėti, kad ir vieni, ir kiti vargonai buvo sumeistrauti to paties asmens, tačiau kas jis – nežinoma. Panašiomis arkomis papuošta ir kiek arčiau mūsų, Mažeikių rajone, esančios Žemalės bažnyčios vargonų klaviatūra.
Mums lankantis Kantaučių bažnyčioje, restauratoriai (be G. Povilionio, prie šios bažnyčios vargonų plušo ir Laimantas Kairys, Albertas Vidžiūnas, Aleksandras Čikiliovas, Jurgis Kardis, Justinas Šapola ir latvis Alvis Melbardis) skubėjo pajungti pagrindinį registrą, kad Velykų rytą į bažnyčią besirenkančius kantautiškius galėtų pasitikti daug metų tylėjusio galingo instrumento garsai.
Darbų pabaigos dar nematyti
Iš viso šie vargonai turi 11 registrų, tad tikrąją jų garso didybę bus galima išgirsti ir pajusti tik sutvarkius juos visus. Numatyta atkurti ir būgną bei varpelius, taip pat autentišką vargonų apdailą, mat tarybiniais metais instrumentas buvo nudažytas rudais grindų dažais. Nugrandžius kelis dažų sluoksnius tapo aišku, jog vos sumeistrautas instrumentas buvo nudažytas baltais ir mėlynais dažais, vietomis paauksuotas, tad bus siekiama atkurti šias spalvas.
Kada bus galima pamatyti ir išgirsti pilnai restauruotus Kantaučių bažnyčios vargonus? „Tai priklausys nuo vietos valdžios, ar ši skirs trūkstamą lėšų dalį“, – sakė G. Povilionis.
Beje, apie tai, kokios diskusijos šiuo klausimu kilo per praėjusį pirmadienį vykusį Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį, skaitykite kitame „Žemaičio“ numeryje.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...