Kunigaikščiai Oginskiai – tiltas tarp Plungės ir Rietavo

Rietave esančioje koplyčioje-mauzoliejuje,  prie kurios vyko minėjimas, palaidotas ne tik  M. Oginskis, bet ir jo artimieji

Rietave esančioje koplyčioje-mauzoliejuje,
prie kurios vyko minėjimas, palaidotas ne tik
M. Oginskis, bet ir jo artimieji

2015-uosius Lietuva buvo paskyrusi garsiojo kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms įprasminti. Per visus metus nusidriekusi įvairiausių renginių programa kvietė naujai atrasti plačiai žinomą diplomatą, politinį veikėją bei kompozitorių. Šiemet garsioji kunigaikščių giminė vėl apdovanota dėmesiu. Tiesa, šįkart jis – gerokai kuklesnis, bet ne mažiau reikšmingas.  Mat 2019-aisiais sukanka lygiai 170 metų, kai gimė žymus filantropas ir mecenatas, Plungės dvaro valdos savininkas kunigaikštis Mykolas Mikalojus Severinas Markas Oginskis – M. K. Oginskio anūkas. Graži sukaktis paminėta trečiadienį. Kunigaikščio gimimo metines šventė ir plungiškiai, ir rietaviškiai.

Kvietė maldai
170-osioms M. Oginskio metinėms paminėti skirtos iškilmės prasidėjo šventomis Mišiomis Plungės šv. Jono Krikštytojo ir Rietavo šv. arkangelo Mykolo bažnyčiose. Abiejų miestų tikinčiųjų bendruomenės buvo kviečiamos pasimelsti už garsiąją kunigaikščių giminę.
Po Mišių visi rinkosi prie Rietavo koplyčios-mauzoliejaus, kuriame palaidotas ne tik paskutinis Plungės valdytojas M. Oginskis, bet ir jo motina Olga, brolis Bogdanas bei pastarojo dukrelė. Šalia koplyčios – ir Mykolo tėvui Irenėjui Oginskiui skirtas paminklas. Pagerbdami jį, minėjimo dalyviai prie paminklo padėjo didžiulę puokštę gėlių.
Į minėjimą prie mauzoliejaus susirinko ne tik būrelis rietaviškių, bet ir plungiškių. Ne veltui Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas sakė, jog kunigaikščiai Oginskiai yra tiltas tarp Plungės ir Rietavo, sujungiantis bendriems darbams, susijusiems su Oginskių kultūrinio paveldo puoselėjimu.
Šie du miestai savo istorijos neįsivaizduoja be Oginskių giminės. Čia gyvenę Oginskiai padėjo tvirtus pamatus, ant kurių šiandien tvirtai stovi tiek Plungės, tiek Rietavo kultūrinis gyvenimas.
Renginio metu V. Rutkauskas priminė, kad Oginskiai koją į Rietavą įkėlė 1763-aisiais, tačiau jų gyventa ir įvairia veikla paženklinta teritorija siekia net užsienio miestus – Molodečną, Vitebską Baltarusijoje, Zaliesę Lenkijoje.

Vienas iš R. Inčirausko sukurtų medalių

Vienas iš R. Inčirausko sukurtų medalių

„Net penkios Oginskių kartos 1763–1909 metais valdė mūsų kraštą. Plungė didžiuojasi turėdama M. Oginskį, o mes, rietaviškiai, – jo tėvą Irenėjų, kurio darbus pratęsė sūnus Bogdanas. Jei ne Oginskiai, tai kas žinotų tą Rietavą ir kam jis būtų įdomus“,  – kalbėjo V. Rutkauskas ir priminė, kad rietaviškiai šiai giminei turi būti dėkingi už įspūdingą šventovę bei šią koplyčią, kuri, direktoriaus žodžiais, galėtų tapti reprezentacine vieta.
Atminimą įamžins restauruoti rūmai
Vakarop 170-osioms M. Oginskio gimimo metinėms skirtų renginių programa persikėlė į Plungėje esančius jo rūmus.
Sveikindamas susirinkusiuosius, Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas kalbėjo, kad Oginskiai mylėjo Lietuvą, rūpinosi jos žmonėmis, siekė, kad jie būtų išsilavinę ir apsišvietę. Dėl to jų atminimas turėtų būti ne tik pagerbiamas, bet ir deramai įamžintas.
Direktoriaus įsitikinimu, jų atminimą Plungėje geriausiai įamžintų visiškai atkurtas dvaras, kuris būtų pavadintas Oginskių rūmais. Panašu, kad ši idėja taps kūnu, nes A. Bakanauskas atskleidė, kad jau gautas finansavimas rūmų restauracijai pabaigti. Tad jau 2021-aisiais visa Plungė bus pakviesta į visiškai atnaujintus rūmus.
Apie paskutinį Plungės valdytoją
Vėliau į visus kreipėsi istorikė Jolanta Skurdauskienė, trumpai papasakojusi apie M. Oginskio asmenybę. Pasakodama apie Plungės rūmų šeimininką, ji akcentavo, kad jis buvo garsus visoje to meto Lietuvoje. Tai – paskutinis garsiosios giminės atstovas Žemaitijoje, kilęs iš Rietavo dvaro, jo valdos savininko Irenėjaus Oginskio ir pastarojo žmonos Olgos antrasis sūnus, valstybės veikėjo, polonezų kūrėjo M. K. Oginskio vaikaitis.
Jis, kaip ir kiti Oginskių šeimos berniukai (nuo M. K.  Oginskio laikų), paveldėjo Mykolo vardą. Šis buvo pirmasis jo vardas, skirtingai nei kitų jo giminaičių.
M. Oginskis, kaip ir jo brolis, dėl tėvo mirties anksti tapo savarankiškas. Iki savo 23-ojo gimtadienio jis jau buvo spėjęs tapti dar tėvo pradėtos sudėtingos architektūros Rietavo bažnyčios statytoju. Mykolas buvo labai prisirišęs prie savo krašto, todėl, sulaukęs 24 metų, įsigijo Plungės dvaro valdą.
Nors pats dar kuriam laikui liko gyventi Rietave, nedelsiant Plungėje pradėjo plataus užmojo statybas. Naujas rezidencinis dvaro ansamblis buvo įkurtas per gana trumpą laiką. Jis tapo vienu įspūdingiausių architektūrinių kompleksų Lietuvoje, garsėjo kultūrinėmis ir muzikinėmis tradicijomis, mokslo, ūkio, švietimo ir socialinėmis naujovėmis.
1879-aisiais kunigaikštis vedė lenkų aristokratę grafaitę Mariją Teresą Skuževską, kuri tapo ištikima savo vyro palydove, pagalbininke visuose darbuose, po jo mirties – kai kurių jo veiklų tęsėja.
Plungės dvare, kaip ir kituose Oginskių dvaruose, itin reikšmingą vietą užėmė muzika. Tai buvo dvaro pasididžiavimas. Kunigaikščio įkurtoje orkestro mokykloje muzikos mokė garsūs muzikai. Čia buvo kviečiami mokytis gabiausi to meto jaunuoliai iš tolimiausių kraštų. Tarp jų buvo ir žymusis kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Vėliau M. Oginskis rėmė jos studijas Varšuvoje.

V. Rutkauskas (dešinėje) džiaugėsi, kad Oginskių giminė tebejungia Plungę ir Rietavą

V. Rutkauskas (dešinėje) džiaugėsi, kad Oginskių giminė tebejungia Plungę ir Rietavą

Anot J. Skurdauskienės, Plungės ir Rietavo muzikos mokyklos paklojo Lietuvos muzikinės kultūros pagrindą. M. Oginskis rūpinosi ir lietuviškos spaudos leidyba, rėmė jos gabenimą. 1899-aisiais finansavo pirmąjį Palangoje suvaidintą lietuvišką spektaklį „Amerika pirtyje“.
Savo rūmuose kunigaikštis kaupė lietuviškų dirbinių kolekcijas, kurias pristatydavo įvairiose parodose. Įdomu tai, kad rūmų tarnautojos vilkėjo tautinius rūbus. Juozas Tumas-Vaižgantas net yra rašęs, kad M.  Oginskis ir jo šeimos nariai jautėsi tikrais žemaičiais, taip save ir vadino.
M. Oginskiui labai rūpėjo ir liaudies švietimas. Jis rūpinosi Plungės bažnyčios statyba, pastatė prekybos namus žydams, jų vaikams – mokyklą, įsteigė našlaičių prieglaudą. Ir tai – tik saujelė jo nuveiktų darbų.
1901-aisiais kunigaikštis netikėtai susirgo ir mirė besigydydamas Nicoje, Prancūzijoje. Palaidotas Rietavo Oginskių koplyčioje.
Plungėje gimsta genijai
Oginskių kurtas ir puoselėtas muzikines tradicijas šiandien tęsia Rietavo M. K. Oginskio ir Plungės M. Oginskio meno mokyklos. Gabiausieji pastarosios mokiniai renginio metu dovanojo įsimintiną koncertą.
Visi liko sužavėti jaunaisiais talentais, tačiau labiausiai visiems įsiminė fortepijonu skambinęs Matas Stabingis. Po jo pasirodymo A. Bakanauskas pareiškė, kad būtent Plungėje gimsta genijai.
Kunigaikščio gimimo metinėms skirtą renginį praturtino ir žinomo šalies medalininko ir skulptoriaus Romualdo Inčirausko Oginskiams skirtų medalių paroda.
Gražiu šventės akcentu tapo ir pagal senovišką receptą iškepto Oginskiams skirto pyrago degustacija.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Šalį sudrebino kaip įtariama korumpuotų teisėjų ir advokatų suėmimo skandalas. Kaip jį vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...