Pažadas: trasų atnaujinimas šilumos kainos neaugins

Bendrovė „Plungės šilumos tinklai“ parengė ir Lietuvos verslo paramos agentūrai ruošiasi teikti 1,132 mln. eurų vertės investicinį projektą, kurio lėšomis ketina rekonstruoti dalį šilumos magistralinių ir perdavimo tinklų. Pusę sumos tikimasi gauti Europos Sąjungos paramos pavidalu. Likusią dalį, pasiskolinusi iš banko, bendrovė pridės pati. Būtinas ar ne šis projektas, svarstė aną savaitę posėdžiavę Savivaldybės tarybos komitetai.

Komitetų posėdžiuose dalyvavęs „Plungės šilumos tinklų“ generalinis direktorius Arūnas Tamošauskas minėjo, kad norint efektyviau ir saugiau dirbti bei mažinti šilumos kainą, reikia daug investicijų. Kadangi galimybės ribotos, būtina galvoti, į ką investuoti pirmiausia.
„Trasose patiriame didelius šilumos nuostolius, tad nusprendėme rengti ir teikti investicinį projektą joms modernizuoti. Juolab kad tai viena paskutinių galimybių pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama tokiems darbams atlikti. Mūsų žiniomis, po 2021-ųjų infrastruktūriniai projektai nebebus remiami“, – kalbėjo bendrovės vadovas.
A. Tamošausko teigimu, trasos, kurias ruošiamasi rekonstruoti, įrengtos 1982–1986 metais. Logiška, kad jų techninė būklė jau labai prasta – vamzdžiai atitarnavę, nebesaugūs ir per didelio diametro.
„Plungės šilumos tinklai“ ruošiasi keisti magistralinius tinklus nuo V. Mačernio gatvės katilinės iki A. Jucio gatvės pirmųjų namų bei dar vieną perdavimo tinklų atkarpą A.Jucio gatvės pabaigoje. Vietoje dabartinių 723 metrų tinklų, kurių vamzdžių diametras – 300–400 mm, ruošiamasi pakloti 684 m vamzdžių, kai kur diametrą mažinant net iki 200 mm. Pasak bendrovės vadovo, renovuojant daugiabučius namus, šilumos poreikis mažėja, vadinasi didelio diametro vamzdžius laikas keisti į plonesnius.
Kaip minėjo A. Tamošauskas, įmonė patiria tikrai didelius šilumos nuostolius – daugiau nei 20 procentų jos prarandama susidėvėjusiose, prastai izoliuotose, dabartinių reikalavimų nebeatitinkančiose trasose. Skaičiuojama, kad jas modernizavus, nuostoliai mažėtų kone perpus.
Be to, kaip sakė generalinis direktorius, būtina įvertinti ir tai, kad senosios trasos – nebesaugios. O tai reiškia, kad neinvestuodami į jas vieną dieną galime sulaukti tokios bėdos, kokia prieš kelerius metus buvo ištikusi telšiškius – kai įvykus avarijai per šalčius miestas liko be šilumos. „Jei tokia avarija įvyktų toje vietoje, kurią planuojame rekonstruoti, atkirstas liktų visas A. Jucio gatvės rajonas“, – sakė A. Tamošauskas.
Kaip minėjome, investicinio projekto vertė – 1,132 mln. eurų. „Plungės šilumos tinklų“ kišenę jis palengvins 468 tūkstančiais eurų. Bendrovė ketina tam imti paskolą, kurią reikės grąžinti per 10 metų.
„Reikia pripažinti, kad mūsų finansinė būklė nėra tokia gera, kad paskolą suteikti norintys bankai stotų į eilę. Bet vis dėlto jau turime vieno iš jų atsakymą, kad mums suteikiamas šimta-
procentinis finansavimas. Ir netgi Savivaldybės garantas nereikalingas“, – sakė A. Tamošauskas
Investicija – milijoninė, tad kyla klausimas, kaip ji atsilieps šilumos įkainiui? „Taip, investuosime nemažai, bet ši investicija leis mums sumažinti nuostolius. Taigi viskas, galima sakyti, išsilygins ir investuoto milijono įtaka kainos didėjimui bus labai jau minimali. Galima sakyti, neutrali“, – žadėjo „Plungės šilumos tinklų“ vadovas.
Lietuvos verslo paramos agentūros sprendimas dėl šio projekto finansavimo turėtų būti žinomas jau trečiąjį šių metų ketvirtį. Jeigu jis bus teigiamas, darbai bus pradėti 2020 metais, žinoma, tada, kai baigiasi šildymo sezonas.
Taryba „Plungės šilumos tinklų“ norui modernizuotis neprieštaravo.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...