„Mes esame vieni iš paskutiniųjų Lietuvoje“

„Plungės šilumos tinklų“ direktorius A. Tamošauskas: „Atėjęs čia dirbti pamačiau, kad įmonė yra labai stipriai „užskolinta“

„Plungės šilumos tinklų“ direktorius A. Tamošauskas: „Atėjęs čia dirbti pamačiau, kad įmonė yra labai stipriai „užskolinta“

Neseniai „Žemaitis“ (balandžio 12 d. numeryje) spausdino interviu su UAB „Plungės šilumos tinklai“ generaliniu direktoriumi Arūnu TAMOŠAUSKU apie tai, kaip toliau ketinama bendradarbiauti su didžiąją dalį mūsų miestui reikalingos šilumos pagaminančia „Plungės bioenergija“. Su A. Tamošausku tąkart kalbėjomės ir apie pačių „Plungės šilumos tinklų“ finansinius reikalus, kurie nėra patys geriausi. Tad šįkart spausdiname antrąją šio pokalbio dalį.

– Praėjusį vasarį Plungės rajono savivaldybės administracija išplatino žinią, kad „Plungės šilumos tinklų“ finansinė situacija yra labai prasta. Ar tai tiesa?
– Kai atėjau dirbti į „Plungės šilumos tinklus“, pamačiau, kad įmonė yra labai stipriai „užskolinta“. Dabar bankams esame skolingi 1,7 milijono eurų. Lyginant su kitų miestų šilumos tinklais, mes esame vieni iš paskutiniųjų Lietuvoje pagal šį kriterijų. Tai reiškia, kad situacija tikrai nėra gera. Be to, toks įsiskolinimas stipriai riboja mūsų galimybes. Galime kalbėti apie įvairias strategijas, kaip mums gyventi toliau ir į kokį pasirinktą variantą investuoti, kad bent kiek sumažintume šilumos kainą, bet kai įmonės finansinė situacija tokia prasta, tokios kalbos netenka prasmės.
O investuoti tikrai yra į ką ir net būtina. Plungėje šilumos trasos labai senos, kai kurioms jau – per 30 metų. Būtina keisti seniausias atkarpas. 15-oje kaimų turim 31 katilą. Žemaičių Kalvarijoje naudojami du eksperimentiniai biokuro katilai. Greitai tapo aišku, kad tas gamintojų eksperimentas nepavyko, bet katilai naudojami iki šiol. Pusę šilumos išleidžiama pro šoną.
Plateliuose šildoma suskystintomis dujomis, kas yra labai brangu, Kuliuose – mazutu, kurį jau labai mažai kas naudoja.
Žodžiu, verkiant reikia modernizuotis, tačiau mūsų galimybės tokios, kad nebeišgalime vykdyti visų savo finansinių įsipareigojimų. Ta pati „Plungės bioenergija“ ir „Plungės  vandenys“ dėl vėluojančių mokėjimų mums skaičiuoja delspinigius.
– Kaip susidarė tokia situacija?
– Mano supratimu, 2013–2015 metais buvo apžiotas per didelis kąsnis. 2013 m. naujam biokuro katilui Lentpjūvės gatvės katilinei įsigyti buvo pasiskolinta per 6 mln. litų, be to, tuoj spręsta problema dėl Stoties gatvės dujinių katilinių. Buvo nutarta jas užgesinti, o daugiabučius, kuriuos šildė dujomis, sujungti nauja trasa su Lentpjūvės g. katiline. Tam vėl skolintasi.
Nežinau, kiek buvo skaičiuota ir kiek neskaičiuota, bet greitai paaiškėjo, kad įmonė nepajėgi grąžinti tų skolų. Tada imtos kitos – trumpalaikės – paskolos, kad būtų iš ko dengti ilgalaikių paskolų mokėjimus. Kaip alkoholikai gydosi iš ryto dar išgerdami, taip ir čia nutarta gelbėtis naujom paskolom.
Tokia situacija įmonei yra labai nesveika. Dabar net ir norėdami daryti kažkokias investicijas esame surištom rankom, nes bankai nebenori skolinti. Gelbėja tik tai, kad esam Savivaldybės įmonė.
– Skamba liūdnokai. Ar turite kokį planą, kaip išeiti iš to užburto rato?
– Vienintelė išeitis – mažinti trumpalaikius įsipareigojimus bankams ir susitvarkyti ilgalaikių paskolų grąžinimo grafikus. Kreipiausi į banką, kad leistų didžiojo kredito grąžinimo terminą nukelti dar keleriems metams į priekį, kas leistų dvigubai sumažinti mėnesines įmokas. Tada galėtume šiek tiek pakelti galvas ir žiūrėti, ką galima padaryti iš skubiausiai būtinų atlikti darbų.
– Vakar Savivaldybės taryba „Plungės šilumos tinklams“ davė leidimą įgyvendinti šilumos trasų modernizavimo investicinį projektą, kas reiškia, kad turėsite vėl skolintis. Esant tokiai situacijai gal reikėtų pristabdyti tas investicijas?
– Jei dabar neįšoksime į benuvažiuojantį traukinį, kito gali ir nebūti. Šiame Europos Sąjungos paramos periode tokių kvietimų nebebus, o prasidėjus naujajam periodui infrastruktūros projektai greičiausiai nebebus remiami. Tada tuos vamzdžius turėsime keisti jau savo pačių lėšomis.
– Kasmet kalbama apie didelius gyventojų įsiskolinimus už šilumą. Kokios tendencijos pastaruoju metu?
– Šiuo metu bendras vartotojų įsiskolinimas mūsų įmonei – 950 tūkst. eurų. Du trečdaliai šios sumos yra pradelstos skolos. Iš pradžių vėluojantiems atsiskaityti dar siunčiame priminimus, bet kai pasiekiama trijų mėnesių riba, kreipiamės į teismą dėl išieškojimo.
Per vasarą žmonės mažina tuos savo įsiskolinimus, žiemą jie vėl išauga. Šiemet tą išaugimą lėmė dar ir tai, kad pabrango šiluma. Tarp skolininkų – nemaža dalis emigrantų, kurie čia dar turi butus. Ieškome galimybių išieškoti skolas net iš gyvenančiųjų užsienio šalyse.
Kita problema – socialiniai būstai. Vėluojantiems atsiskaityti gali atjungti elektrą, bet galimybės nešildyti socialinio būsto nėra. Norėtųsi šiuo klausimu daugiau bendradarbiavimo su Savivaldybe ir „Plungės būstu“, kuris administruoja socialinius būstus.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...