„Rietavo komunalinio ūkio“ veikla – į minusą

Tarybos nariai domėjosi „Rietavo komunalinio ūkio“ darbuotojų atlyginimais

Tarybos nariai domėjosi „Rietavo komunalinio ūkio“ darbuotojų atlyginimais

Praėjusią savaitę posėdžiavusi Rietavo savivaldybės taryba apžvelgė Savivaldybės žinioje esančių įstaigų ir įmonių 2018 metų veiklą, patvirtino jų finansinius rezultatus. Bene daugiausiai dėmesio skirta rietaviškiams šilumą ir vandenį tiekiančiai bei nuotekas tvarkančiai įmonei – UAB „Rietavo komunalinis ūkis“. Nors pastarosios veikla pernai buvo sėkmingesnė nei 2017-aisiais, vis dėlto metus komunalininkai baigė turėdami 46 618 eurų nuostolį. Ankstesnių metų rezultatas buvo dar liūdnesnis – minus 122 532 eurai.

Problema – skolininkai
Kaip sakė „Rietavo komunalinio ūkio“ direktorius Alvydas Rojus, bendrovė turi tris gamybinius padalinius – šilumos, vandens ūkio ir energetinį. Etatų skaičius – 36,5: administracija – 5,75, šilumos ūkio padalinys – 9,3, vandens ūkio – 13, energetinis – 4,45, pardavimų – 4 etatai.
Skaičiai rodo, kad bendrovė per 2018 metus patyrė 46 618 eurų nuostolį. Pasak A. Rojaus, įmonės finansinius rezultatus lemia visų padalinių veiklos rezultatai. O jie nėra patys geriausi. Pelningai praėjusiais metais dirbo tik energetinis padalinys, turėjęs 1 982 eurus pelno.
Viena didžiausių problemų – skolininkai. Metų pabaigoje įmonės ir gyventojai komunalininkams nebuvo sumokėję 166 304 eurų. Skolos, lyginant su ankstesniais metais, padidėjo 26 571 euru. Įmonės nesumokėjo 85 744 eurų, gyventojai – 80 560 eurų. A. Rojaus teigimu, su įmonėmis didelės bėdos nėra, jos iki kito sezono pradžios skolas paprastai sumoka (išskyrus „Rietavo veterinarinę sanitariją“ – ją komunalininkai padavę į teismą), o štai su gyventojais sudėtingiau – jie mokėti neskuba.
23 proc. šilumos – į orą
Kalbėdamas apie šilumos ūkio padalinį, A. Rojus minėjo, kad pastarojo metinės pajamos – 443 932 eurai. Šis skaičius 33 tūkst. eurų didesnis nei 2017-aisiais. Nors pajamos didėjo, daugėjo ir sąnaudų, tad galutinis padalinio rezultatas – minus 8 755 eurai.
Pasak direktoriaus, įmonė yra modernizavusi 80 proc. šilumos tinklų. Nepaisant to, šilumos nuostoliai juose didžiuliai  – nežinia kur dingsta daugiau nei 23 proc. į tinklą paduodamos šilumos energijos. „Norėtume atnaujinti ir likusias senas trasas, tačiau Europos Sąjunga finansuoja tik pusę sumos. Kitą dalį reikia prisidėti patiems. Deja, neturime iš ko, o skolintis iš bankų nėra galimybių“, – sakė A. Rojus.
Nors Rietavas turi vos prieš kelerius metus pastatytą naują biokuro katilinę, rietaviškiai už šilumą moka neįtikėtinai brangiai – balandį kilovatvalandė šilumos jiems kainavo 8,33 euro cento (su PVM). Palyginimui paminėsime, kad šalies įkainio vidurkis – 5,42, plungiškiai moka 7,37 euro cento.
A. Rojaus teigimu, didžiausią įtaką šilumos kainoms turi biokuro kaina (ji sąnaudų dedamojoje sudaro 29,5 proc.), darbo užmokestis, mokesčiai ir kt. Beje, ataskaitoje nurodoma, kad „Rietavo komunalinis ūkis“ už toną kuro pernai vidutiniškai mokėjo 175 eurus, „Plungės šilumos tinklai“ šiam sezonui kurą pirko už gerokai didesnę kainą – mokėjo po 265 eurus.
Nuolatinė bėda – vandentiekio avarijos
Daugiausiai nuostolių bendrovei pridarė vandens ūkio padalinys, kurio metinis rezultatas – minus 39 845 eurai. Kalbėdamas apie šį padalinį, A. Rojus minėjo: „Už Europos Sąjungos paramą vykdoma tinklų plėtra sudaro galimybę didinti vartotojų skaičių. Tačiau jų nedaugėja tiek, kiek norėtųsi, mat apskritai gyventojų skaičius savivaldybėje mažėja. Ir vartojimas beveik nekyla – žmonės labai taupūs.“
Pernai už ES lėšas vandentvarkos projektas įgyvendintas Pelaičiuose, šiemet nuotekų surinkimo tinklų plėtra – Medingėnuose.
Kaip viena didžiausių bėdų įvardyti seni vamzdžiai, kuriuose esančios rūdys išvalytą vandenį nudažo rudai ir sudrumsčia. Tiesa, ši problema – ne nuolatinė, o tik tuomet, kai įvyksta avarijos ir padidėja vandens tekėjimo greitis. O tų avarijų pastaruoju metu tikrai netrūksta – pernai rietaviškiai rudu vandeniu „džiaugėsi“ dėl gaisrininkų kaltės, šiemet jau keletą kartų vamzdžius buvo nutraukę darbus atliekantys dujininkai ir kelininkai. Paskutinė avarija įvyko prieš porą savaičių.
Energetinis padalinys atlieka darbus, kurie nėra tiesiogiai susiję su šilumos gamyba ir vandens tiekimu. Esant reikalui, šis padalinys padeda kitiems dviems likviduoti gedimus ir avarijas. Be to, prižiūri šildymo sistemas, gatvių apšvietimą, rūpinasi daugiabučių namų renovacija. Praėjusiais metais energetinis padalinys atliko darbų už 135 477 eurus ir, kaip minėjome, dirbo pelningai.
Kalbėdamas apie ateities planus, A. Rojus užsiminė, kad jam nerimą kelia užmojis stambinti vandens tiekimo įmones, o tai reiškia, kad įmonė gali netekti vandens ūkio padalinio. Kitas daug klausimų keliantis dalykas – prasidedantis naujas daugiabučių namų atnaujinimo etapas.
Darbininko alga – 618 eurų
Kadangi A. Rojus minėjo, kad didelę dalį įmonės sąnaudų sudaro darbuotojų atlyginimai ir kad norint išlaikyti darbuotojus tenka kelti algas, Savivaldybės tarybos narys Algimantas Mickus pasidomėjo, kiek gi uždirba „Rietavo komunalinio ūkio“ darbininkai. Pasak direktoriaus, visi atlyginimai skelbiami bendrovės interneto svetainėje, o darbininko uždarbis „popieriuje“ – 618 eurų. Beje, įmonės vadovų atlyginimų vidurkis, kaip nurodoma svetainėje, pernai buvo 1 494 eurai. Direktoriaus alga neišskirta, ji – tarp trijų įmonės vadovų.
Tarybos narys Alfredas Mockus domėjosi, ar įmonei nebūtų tikslinga mažinti valdymo išlaidas. Pasak A. Rojaus, tokių galimybių nėra. Administracijos aparatas nesąs išpūstas, dirba tik direktorius, vyriausioji finansininkė, buhalterė, inžinierius ir valytoja. Tad mažinti nėra ko.
Konservatorius Povilas Batavičius priekaištų turėjo dėl to, kad komunalininkai gyventojų neinformuoja apie įvykusias avarijas. „Prieš kurį laiką vanduo buvo tokios labai įdomios būsenos. Supratome, kad avarija, bet informacijos apie tai negavome. Reikėtų, kad ji operatyviai atsirastų, tarkim, feisbuke, kurį visi žiūri“, – siūlė Tarybos narys.
A. Rojus pripažino, kad avarijų tikrai esama, o informacija apie jas skelbiama bendrovės internetinėje svetainėje.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...