Nuostoliai – ir dėl kritusių žirgų

Ričardas Astrauskas (kairėje) pateikė metinę „Rietavo žirgyno“ ataskaitą

Ričardas Astrauskas (kairėje) pateikė metinę „Rietavo žirgyno“ ataskaitą

44 tūkst. eurų pajamų ir 54 tūkst. eurų išlaidų – tokį metinį veiklos rezultatą Rietavo savivaldybės tarybai pateikė viešosios įstaigos „Rietavo žirgynas“ direktorius Ričardas Astrauskas. Taigi 2018-ieji įstaigai buvo nuostolingi – minus 10 tūkstančių. Viena to priežasčių – per metus krito du žirgai, be to, sunkiai sekėsi parduoti užaugintą produkciją. Kad ir koks būtų įstaigos veiklos rezultatas, Tarybai teko jį tvirtinti.

R. Astrauskas apie tai, kaip pernai sekėsi žirgynui, kurio pagrindinė dalininkė yra Rietavo savivaldybė, iš pradžių informavo Savivaldybės tarybos Ūkio plėtros ir ekologijos komitetą, o paskui – ir pačią Tarybą.
Kalbėdamas apie finansus, direktorius minėjo, kad didžiąją dalį metinių pajamų sudarė iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gautos lėšos – apie 27 tūkst. eurų. Už parduotą produkciją ir suteiktas paslaugas gauta 17 tūkst. Taigi bendra suma – 44 tūkstančiai.
O išlaidų, kaip minėjome, buvo dešimčia tūkstančių eurų daugiau. Pagrindinę jų dalį sudarė darbo užmokestis ir su juo susiję mokesčiai – 29 tūkst. eurų (5-iems darbuotojams), iš jų direktoriaus atlyginimui  – beveik 11 tūkst. Už prekes ir paslaugas „Rietavo žirgynas“ sumokėjo 16 tūkst. eurų, kitos sąnaudos – apie 7 tūkst. eurų.
Šiuo metu žirgynas turi 12 žirgų, seniausias iš jų – 14 metų amžiaus. Penki iš turimų yra žemaitukai, du – Lenkijos arkliai, du – Lietuvos jojamieji, vienas  – arabų veislės, dar yra trakėnas ir ponis. Pernai „Rietavo žirgynas“ du žirgus pardavė, du, gaila, krito. Jų vertė, kaip pasakojo R. Astrauskas, – 2–3 tūkstančiai eurų.
Į politikų klausimą, ar gyvūnai nebuvo apdrausti, direktorius atsakė: „Jei žirgų vertė būtų 100 tūkstančių, drausti apsimokėtų, o kai vertė tik keli tūkstančiai, drausti juos per brangu. Juolab kad vienas iš kritusiųjų buvo senas.“
Beje, žirgyne auginami ne tik žirgai, bet ir avys. Per metus jų parduota 16, metų pabaigoje buvo likusios 55. Šiuo metu avių yra apie 80, 38-ios iš jų – prieauglis. Pasidžiaugta, kad šiemet turėtų padaugėti žemaitukų – kumeliukus turėtų atsivesti dvi kumelės.
R. Astrauskas pasakojo ir apie tai, kad pernai ypač sunku buvo parduoti produkciją. Pavyzdžiui, obuolių, kurių turėta apie dvi tonas, niekas nepirko, tad juos teko išdalyti kaip labdarą. Be obuolių, žirgynas savo ūkyje užaugino ir žirnių (3 t), ekologinių avižų (12 t), svarainių (400 kg), slyvų (500 kg), šieno (35 t), šiaudų (5 t).
Direktorius Tarybai pristatė ne tik finansinę bei ūkinę, bet ir visas kitas įstaigos veiklas. Viena iš jų – varžybų organizavimas. Pernai jų buvo trejos: du konkūrai ir ištvermės jojimo. Dvejos iš jų – nacionalinės. Tai jau ketvirtą kartą organizuojamas Lietuvos ištvermės jojimo čempionatas ir tradicinis žirgų konkūras per Mykolines.
Paminėta ir tai, kad per tas pačias Mykolines žirgynas dar organizavo ir gyvūnėlių parodą, vasarą vyko jau septintasis dailininkų pleneras, surengtos keturios vaikų stovyklos, kuriose laiką leido 58 mažieji. Be to, surengtos „Lauko dienos“, į kurias buvo kviečiami ekologinių ūkių savininkai – šiame renginyje sulaukta net 150-ies dalyvių.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Šalį sudrebino kaip įtariama korumpuotų teisėjų ir advokatų suėmimo skandalas. Kaip jį vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...