„Jie savo laimės neieškojo“

S. Jundului (dešinėje) įteikta „Vilties žvaigždė“

S. Jundului (dešinėje) įteikta „Vilties žvaigždė“

Praėjusio šeštadienio rytą pamaldomis Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje prasidėjo iškilmės, skirtos Plungės rajone žuvusiems partizanams, ryšininkams ir jų rėmėjams paminėti. Po šv. Mišių net keturiose rajono vietose atidengti nauji paminklai šių už Lietuvos laisvę kovojusių žmonių atminimui įamžinti. Šie paminklai pastatyti Plungės šaulių rūpesčiu.

Atmintis gyva, kol gyvi mes?
„Buvo laikas, kai šiose vietose statėme medinius kryžius ir koplytstulpius. Bet atėjo toks metas, kai juos turime keisti akmeniu ir granitu“, – prieš pašventindamas vieną iš naujai pastatytų paminklų taikliai pastebėjo Plungės klebonas dekanas Vytautas Gedvainis. Šie žodžiai sugraudino ne vieną iškilmių dalyvį. Turbūt ne dažnas susimąstome apie tai, kas liks po mūsų, ar kam rūpės atstatyti supuvusius kryžius ir koplytstulpius, žyminčius už Lietuvos laisvę savo gyvybę paaukojusių žmonių žūties ir palaidojimo vietas?
Vis dėlto šalia liūdnų gaidelių tądien skambėjo ir linksmesnės. Kad viltis, jog mūsų amžininkų pradėti darbai bus tęsiami, gyva, liudijo iškilmėse dalyvavęs būrys jaunimo – jaunųjų šaulių.
Šv. Mišių metu klebonas dekanas V. Gedvainis kvietė visus susirinkusiuosius melstis už mūsų didvyrius,  brolius ir seseris, Plungės krašto partizanus, ryšininkus, politinius kalinius ir tremtinius, kentėjusius, savo laiką, sveikatą ar net gyvybę paaukojusius už mūsų visų tėvynės laisvę.
„Šiandien prisimename tuos žmones, kurie turėjo viltį. Jie savo laimės neieškojo. Jie žiūrėjo mūsų ateities. Ačiū jums, čia susirinkusiems, kurie su rūpesčiu prisimena tuos žmones. Dažnai būnate nesuprasti, neįvertinti. O juk jūsų nuveikti darbai – neįkainojami“, – kalbėjo V. Gedvainis.
Plungiškiui šauliui –  „Vilties žvaigždė“
Ypatingo dėmesio po šv. Mišių sulaukė plungiškis šaulys Stanislovas Jundulas. Už aktyvią veiklą ir rūpestį, kad būtų išsaugota istorinė atmintis bei įamžinti Plungės rajone vykusių rezistencijos kovų dalyviai, už nuopelnus atkuriant Lietuvos valstybę buvusiam Plungės šaulių kuopos vadui, Parlamento gynėjui Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija skyrė medalį „Vilties žvaigždė“.
Jį S. Jundului įteikė bendrijos atstovai Rimgaudas Ruzgys ir Aurelija Stankutė, o plačiau apie S. Jundulo veiklą papasakojo bendrijos Plungės skyriaus pirmininkė Aniceta Grikšienė. Pasak jos, suskaičiuota, kad Plungės rajone žuvo apie 200 rezistencinės kovos dalyvių. Šaulių, o daugiausia – S. Jundulo – rūpesčiu šiuo metu yra pastatyta apie 50 paminklų, kryžių ir koplytstulpių, atidengta atminimo lentų, žyminčių partizanų žūties ir palaidojimo vietas.
Tiesa, pastarasis skaičius – ne galutinis, nes kasmet Plungės šauliai pakviečia visuomenę į dar bent 2–3 naujų paminklų pašventinimo iškilmes. Šiemet, Lietuvos šaulių sąjungai minint 100 metų sukaktį, pašventinti net 4 paminklai.

Paminklų šventinimo iškilmes giesmėmis papuošė Plungės tremtinių ir politinių kalinių mišrus choras „Tėvynės ilgesys“

Paminklų šventinimo iškilmes giesmėmis papuošė Plungės tremtinių ir politinių kalinių mišrus choras „Tėvynės ilgesys“

Juodas darbas darytas naktimis
Po šv. Mišių visi susirinkusieji pakviesti stabtelėti prie pirmojo naujai pastatyto paminklo Plungės miesto pakrašty, Medingėnų gatvėje. Šalia esančiame žvyro karjere, remiantis iki mūsų dienų išlikusiais saugumo dokumentais, 1945–1952 m. palaidota apie 100 rezistencinės kovos dalyvių.
„Kaip žinia, saugumiečių nukautų partizanų kūnai pirmiausia būdavo numetami miesto aikštėje, o vėliau užkasami čia. Vienas šiose vietose arklius tais metais ganydavęs žmogus man pasakojo, kad daugiausia veždavo naktimis. Sumesdavo po kelis į duobę ir užkasdavo. Be karstų, be jokių apeigų…“ – pasakojo S. Jundulas.
Žuvusiųjų atminimas buvo pagerbtas tylos minute, o vėliau ir trimis Mažeikių šaulių garbės kuopos narių salvėmis.
Kiti paminklai – rėmėjų lėšomis
Po to susirinkusieji pakviesti važiuoti Platelių link. Babrungėnų kaime, šalia dailininko Leonardo Černiausko galerijos, įrengtos sename malūne, pašventintas paminklinis akmuo. Jis primins šioje vietoje 1948 m. įvykusį susišaudymą, kurio metu žuvo apie 10 partizanų.
„Tai įvyko Sekminių rytą. Mes gyvenome visai netoli šios vietos, vos už kelių kilometrų, tad būdamas vaikas girdėjau tuos šūvius. Pamenu, tėvai ruošėsi važiuoti į bažnyčią, bet išgąsdinti tų garsų taip ir neišvažiavo“, – pasakojo S. Jundulas.
Dar du atminimo ženklai – metaliniai kryžiai – papuošė Kulskių ir Kėkštų kaimų apylinkes. Paklaustas, kodėl pasirinktos šios vietos, S. Jundulas kalbėjo, kad Žemaitijoje beveik visi kaimai neteko po kelis jaunus vyrus, pasitraukusius į mišką. „Visur būta partizanų, visur – išdavysčių ir žūčių“, – sakė šaulys.
Jis džiaugėsi, kad minėtajam paminkliniam akmeniui Babrungėnų kaime ir kryžiams Kulskių ir Kėkštų kaimuose pastatyti rasta privačių rėmėjų lėšų. Tik paminklui Plungėje, Medingėnų gatvėje, pinigų skyrė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Be to, dėkota Plungės krizių centro gyventojams, savo darbu prisidėjusiems prie visų paminklų pastatymo.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...