Ar neliksime be karšto vandens?

Arūno Tamošausko tikinimu, nutraukus sutartį, Plungė gali likti be karšto vandens, tačiau ši problema bus išspręsta

Arūno Tamošausko tikinimu, nutraukus sutartį, Plungė gali likti be karšto vandens, tačiau ši problema bus išspręsta

UAB „Plungės šilumos tinklai“ generalinis direktorius Arūnas Tamošauskas pasidalijo planais – ką ruošiasi daryti, kad plungiškiai nuo Joninių iki kito šildymo sezono pradžios neliktų be karšto vandens. O tokia grėsmė yra, nes birželio 25-ąją baigiasi sutartis su bendrove „Plungės bioenergija“, iš kurios „Plungės šilumos tinklai“ perka šilumą.

„Birželio 25-ąją baigiasi patalpų, kuriose stovi šilumą gaminantys „Plungės bioenergijos“ katilai, nuomos sutartis. Visų posėdžių, susirinkimų ir susitikimų metu aiškiai kalbėta, kad Savivaldybė tos sutarties pratęsti nebeketina. To nebenori ir pati „Plungės bioenergija“. Pasibaigus sutarčiai, ši bendrovė turės išsikraustyti iš mūsų patalpų. O tai reiškia, kad nebegamins šilumos energijos. Vadinasi, neturėsime kuo šildyti vandens. Kad gyventojams nesukeltume nepatogumų, pradėjome ieškoti išeičių“, – kalbėjo generalinis direktorius.
Priminsime, kad investicinį projektą parengusi ir už Europos Sąjungos paramą naujus šilumos gamybos katilus įsigyti planuojanti „Plungės bioenergija“ iš pradžių siekė patalpų nuomos sutarties pratęsimo, mat jose planavo statyti naujuosius katilus. Bet Savivaldybė turėjo abejonių dėl to. Viena iš priežasčių – netenkino „Plungės bioenergijos“ gaminamos ir „Plungės šilumos tinklams“ parduodamos šilumos kaina.
„Mano žiniomis, „Plungės bioenergija“ keičia savo planus. Jie koreguoja ir investicinio projekto apimtį, ir vietą – jį įgyvendinti planuoja jų pačių sklype. Viską padaryti žada iki naujo šildymo sezono pradžios – toks jų optimistinis planas“, – pasakojo A. Tamošauskas.
O kad „Plungės bioenergijai“ išsikrausčius ir sustabdžius šilumos gamybą miestas neliktų be karšto vandens, pasak „Plungės šilumos tinklų“ vadovo, yra dvi išeitys.
Viena jų – „Plungės šilumos tinklai“ pajungia turimą dujomis kūrenamą katilą ir reikalingą šilumos kiekį pasigamina patys. Tačiau tai būtų brangu, tad nei Savivaldybei, nei gyventojams finansiškai neapsimokėtų. „Norėdami šildyti vandenį, turėtume papildomai įsigyti dujų pajėgumų. Tai mums kainuotų apie 12 tūkstančių eurų. Be to, turėtume panaudoti mums skiriamus Apyvartinius taršos leidimus, kuriuos iki šiol sėkmingai parduodavome. Taip kas mėnesį prarastume apie 11 tūkstančių eurų“, – vieną iš alternatyvų (nelabai apsimokančią) pristatė A. Tamošauskas.
Kita – toliau bendradarbiauti su „Plungės bioenergija“. Anot direktoriaus, šiuo atveju nekalbama apie sutarties pratęsimą. Variantas kitoks: pasibaigus sutarčiai, „Plungės šilumos tinklai“ neiškrausto nuomininko, o leidžia jam senaisiais katilais toliau gaminti šilumą, kurią pirktų vandeniui šildyti. „Aš konsultavausi su teisininkais. Jie tokią galimybę mato. Sutartis nebūtų tęsiama, pasirašytume tik papildomą susitarimą, kuris, tikimės, bus reikalingas tik iki naujo šildymo sezono pradžios“, – antrąją alternatyvą dėstė vadovas.
O ką į tai „Plungės bioenergija“? A. Tamošauskas sakė kalbėjęs su bendrovės vadovu ir sulaukęs teigiamo atsakymo. O tai reiškia, kad grėsmė likti be karšto vandens išsklaidyta.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...