Klaipėdos prokurorai – prieš Rietavo turgų

Klaipėdos apygardos prokuratūra siekia įrodyti, kad Rietavo turgus neteisėtai naudojasi valstybine žeme

Klaipėdos apygardos prokuratūra siekia įrodyti, kad Rietavo turgus neteisėtai naudojasi valstybine žeme

Klaipėdos apygardos prokuratūra nebe pirmus metus siekia įrodyti, jog UAB „Rietavo turgus“ kelis dešimtmečius neteisėtai naudojasi 8 hektarų ploto valstybiniu žemės sklypu. Bet įmonės vadovai tokius prokuratūros veiksmus vadina valstybės siekiu susidoroti su verslu ir tikina, kad atsakingos institucijos davė sutikimą, jog šis sklypas būtų pernuomotas turgui.

Turgus įsikūrė ant lėktuvų pakilimo tako
Pernai Klaipėdos apygardos prokuratūros inicijuotą bylą išnagrinėję Plungės apylinkės teismo rūmai konstatavo, jog valstybinė žemė turgų valdančiai įmonei buvo išnuomota neteisėtai ir įpareigojo ją grąžinti valstybės nuosavybėn. Bet įmonė šį sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos teismui, tad šis ėmėsi bylą nagrinėti iš naujo.
„Mes čia dirbame nuo 1991-ųjų. Tai kur valstybė buvo trisdešimt metų, jei nebuvo net kalbos, jog kažką darome neteisėtai? O dabar staiga esame pripažinti kone nusikaltimą padarę, žemę nuomojomės neteisėtai. Sunku suvokti, kodėl valstybė nori žlugdyti verslą“, – dienraštis „Klaipėda“ savaitgalį citavo įmonės „Rietavo turgus“ direktorių Žydrūną Jonušą.
Minėtasis dienraštis nurodo, kad įmonė iš viso valdo apie 30 ha teritoriją. Dalį sklypų nuomoja iš kitų privačių verslininkų, o minėtuosius 8,2 ha anksčiau nuomojosi iš Žemaitijos kolegijos, o vėliau, šią likvidavus, – iš kolegijos turtą perėmusios Plungės technologijų ir verslo mokyklos.
Dar sovietmečiu šiame sklype buvo įrengtas lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takas. Jį iš pradžių valdė tarybinis ūkis, vėliau – Rietavo technikumas, dar vė-liau – Žemaitijos kolegija. Ji šį sklypą panaudai buvo gavusi 50-ies metų laikotarpiui. Valstybinės žemės nuomos sutartį rengė Plungės rajono Žemėtvarkos skyrius. Sandoris buvo palaimintas tuomečio Telšių apskrities viršininko administracijos.
Užuot naudojusi šį taką mokiniams ruošti, kolegija 2011-aisiais jį kartu su šalimais esančiu sklypu išnuomojo Rietavo turgų valdantiems verslininkams. Vėliau nuomos sutartis buvo pratęsta iki 2021 m. rugsėjo 19 dienos.
2016-aisiais, Žemaitijos kolegiją likvidavus, Švietimo ir mokslo ministerija visą jos valdytą turtą perdavė Plungės technologijų ir verslo mokyklai. Ilgai nelaukusi, ši minėtąjį taką su kaimyniniu sklypu vėl išnuomojo Rietavo turgui.
Valstybinės žemės pernuomojimas – neteisėtas
Klaipėdos apygardos prokuratūra, aiškindama, jog pastarasis ir anksčiau Žemaitijos kolegijos bei „Rietavo turgaus“ sudaryti sandėriai buvę neteisėti, remiasi 1995 m. Vyriausybės nutarimu. Jis numato, kad sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir urėdijoms, viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija, ir viešosioms įstaigoms – mokykloms.
Žemės įstatymas šiuo klausimu pasisako dar griežčiau. Jis numato, kad asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti naudotis neatlygintinai, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims.
Prokuratūra atkreipia dėmesį ir į Civilinio kodekso nuostatą, kuri byloja, jog žemės nuomos sutartis baigiasi, kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas. Žemaitijos kolegija likviduota Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu, o jos turtą perėmusiai Plungės technologijų ir verslo mokyklai Turto bankas perdavė naudotis tik lėktuvų taką. Esą šalia esantis valstybinės žemės sklypas perduotas nebuvo, tad mokykla neturėjo teisės jo išnuomoti turgui.
Išsinuomojo laimėjusi konkursą?
UAB „Rietavo turgus“ su tokiais prokuratūros teiginiais kategoriškai nesutinka. Įmonė aiškina, kad 2011 m., laimėjusi viešąjį konkursą, gavo Švietimo ir mokslo ministerijos bei Turto banko sutikimus nuomotis valstybinę žemę. Todėl ji esą įmonės valdoma teisėtai ir nutraukti sutartį anksčiau termino nėra pagrindo.
„Mes juk savavališkai šios žemės neužėmėme. Mes ją nuomojome ir mokėjome nemažus pinigus tiek kolegijai, tiek vėliau mokyklai. Valstybė už tai gavo nemažai pinigų. Valstybinės institucijos turėjo žinoti, ką daro. Tai jos ir turėtų atsakyti už savo sprendimus, – Ž. Jonušą cituoja „Klaipėda“. –  Turguje veiklą vykdo šimtai smulkiųjų prekybininkų, tiek jie, tiek mes mokame mokesčius valstybei ir „Sodrai“. Žemės paskirtis leidžia vykdyti tokią veiklą, tačiau prokuratūros ieškinyje net neužsimenama, kokias pasekmes sukeltų nuomos sutarties pripažinimas negaliojančia ir kaip būtų sprendžiami teisės į teritoriją praradimo padariniai.“
Kritikos strėlės – abiems pusėms
Kol kas neaišku, kokį sprendimą priims apeliacinį skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas. Kol jo dar laukiama, internete šią istoriją sekantys asmenys nevengia pareikšti savo vertinimą. Ne vienas rašo, kad tokių atvejų, kai valstybinė žemė išnuomojama arba pernuomojama neteisėtai, – daugybė, tačiau išaiškinamas tik vienas kitas.
Komentatoriai kritikos nepagailėjo ir paties turgaus vadovybei, kuri esą nesikuklina brangiai apmokestinti prekyvietes ir automobilių stovėjimo aikšteles, tačiau per tiek metų neįrengė normalaus privažiuojamojo kelio ir padoresnių viešųjų tualetų.


„Tai nebuvo mano susigalvotas reikalas“

1409-1160xO kaip šią situaciją vertina vienos iš proceso dalyvių – Plungės technologijų ir verslo mokyklos – vadovybė, „Žemaitis“ teiravosi šios mokyklos direktoriaus Audriaus MISIŪNO.
– Praėjusį savaitgalį antra po Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų plungiškių ir rietaviškių dėmesio daugiausiai sulaukusi tema buvo šeštadienį dienraštyje „Klaipėda“ pasirodęs straipsnis apie teisminį ginčą dėl „Rietavo turgaus“ veiklos valstybinėje žemėje, į kurį įsivėlė ir jūsų vadovaujama mokykla.
– Nežinau, kiek galiu komentuoti visą šią situaciją, nes vyksta teisminis procesas, be to, mokykla yra išdėsčiusi savo poziciją prokurorams. O tai, kas parašyta jūsų minėtame straipsnyje, neva mes esame atsakingi dėl visos šios situacijos, manau, yra neteisingas faktų perinterpretavimas. Susidėjo daug aplinkybių, kurios sukūrė šią situaciją, ir anksčiau ar vėliau jos bus išaiškintos. Mes šioje istorijoje atsidūrėme tik todėl, kad Plungės technologijų ir verslo mokykla perėmė Žemaitijos kolegijos turtą, kartu –
ir lėktuvų pakilimo taką.
– Kam šis takas priklauso dabar?
– Mes jo nebevaldome. Berods 2017-ųjų rugpjūtį, kai prokurorai ėmė domėtis juo, kreipėmės į Turto banką ir pranešėme, kad atsisakome šio tako. Ir nuo 2018-ųjų jis nebėra mūsų žinioje. O gretimo žemės sklypo niekada ir nevaldėme.
– „Rietavo turgaus“ savininkas komentuoja, kad mokėjo didelius nuompinigius už šį pakilimo taką ir gretimą sklypą tiek Žemaitijos kolegijai, tiek vėliau jūsų vadovaujamai mokyklai. Gal galite pasakyti, kam buvo skirtos šios lėšos?
– Taip, nuomos mokestis buvo mokamas kiekvieną mėnesį. Ir ne tik mums. Juk turgus veikė tris dešimtmečius. Mes tą pakilimo taką perėmėme tik prieš kelerius metus, 2017 m. pradžioje. Kam naudojom už nuomą gautas lėšas? Žinoma, kad mokyklos reikmėms: Rietavo baseinui išlaikyti, šildymo išlaidoms padengti.
– Ar tada, kai perėmėte lėktuvo pakilimo taką ir išnuomojote jį turgui, nesulaukėte prokurorų dėmesio dėl šio sandėrio?
– To dėmesio tada tikrai dar nebuvo. Nebuvo jokių klaustukų ar informacijos, jog kažkas yra netvarkingai. Ir žemėtvarkininkai 2017 m. pradžioje jokių pastabų tuo klausimu neturėjo. Jei būtų išlindusi nors kokia abejotina detalė, tikrai nebūtume pasirašę. Prieš tai visos procedūros buvo derintos su teisininkais ir su ministerija. Ir niekas manęs neįspėjo, kad čia gali būti kažkokie netvarkingi dalykai. Viskas paaiškėjo tiktai
2017 m. antroje pusėje, kai žemėtvarka atsibudusi pareiškė tam tikrus priekaištus, nors 30 metų nematė, kad toks procesas vyksta.
– Sakote, Švietimo ir mokslo ministerija žinojo, jog ir toliau lėktuvų pakilimo takas bus nuomojamas turgui?
– Taip, žinoma. Tai nebuvo mano susigalvotas reikalas. Viskas derinta daugybę kartų su daugybe specialistų. Dabar mūsų mokyklos pozicija tokia, kad ši nuomos sutartis turi būti nutraukta. Bet, kaip jau minėjau, mes to tako nebevaldome ir nebeturime jokių interesų dėl jo.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...