„Čiurlionio kelias“ driekiasi ir per Plungę bei Rietavą

Į atidarymą susirinko būrys Čiurlionio kūrybos gerbėjų

Į atidarymą susirinko būrys Čiurlionio kūrybos gerbėjų

Per Lietuvą nusidriekusį „Čiurlionio kelią“ drąsiai galima vadinti pirmuoju visaverčiu nacionaliniu kultūros keliu, siekiančiu pradėti nacionalinių kultūros kelių programą ir skatinti regionų kultūros atsinaujinimą. Šis kelias nutiestas per vietoves, kurios vienaip ar kitaip susijusios su dailininku bei kompozitoriumi Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu. 487-ių kilometrų kultūrinis maršrutas prasideda Varėnoje, kur genijumi tituluojama asmenybė gimė, ir tęsiasi per keletą mūsų šalies miestų bei miestelių. Tarp jų – ir Plungė bei Rietavas. Atitinkamai gegužės 29-ąją ir 30-ąją šiuose miestuose vyko „Čiurlionio kelio“ pristatymo renginiai.

Pirmieji kultūrinį maršrutą, skirtą geriau pažinti M. K. Čiurlionio gyventas ar lankytas vietoves, pristatė plungiškiai. Jie garsiajam dailininkui bei kompozitoriui paskyrė visą trečiadienio dieną. Žemaičių dailės muziejaus dėka visi norintieji turėjo progą susipažinti su mūsų krašto vietovėmis, kuriose gyveno ir lankėsi M. K. Čiurlionis.
Šventinė diena prasidėjo „Čiurlionio kelio“ atidarymu, surengtu prie žymiajam kūrėjui skirto paminklo „Sakmė. Karaliai“, puošiančio Mykolo Oginskio dvaro parko teritoriją, esančią visai šalia rūmų.
Čia susirinkusiems plungiškiams bei svečiams Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas priminė, jog kultūros kelias nutiestas per vietoves, susijusias su kompozitoriaus ir dailininko gyvenimu bei kūryba – Varėną, Druskininkus, Plungę, Rietavą, Palangą, Kauną ir Vilnių. Iki 2025-ųjų, kai bus minimos M. K. Čiurlionio 150-osios gimimo metinės, planuojama į šį maršrutą įtraukti ir Lenkiją, Vokietiją, Rusiją bei kitas su kompozitoriumi susijusias šalis. Lietuva tikisi ir žada siekti, kad šiam projektui būtų suteikta Europos Tarybos sertifikuoto kultūros kelio nominacija.

A. Bakanauskas pasidžiaugė, kad į renginį Plungėje atvyko ir kompozitoriaus provaikaitis R. Zubovas (dešinėje)

A. Bakanauskas pasidžiaugė, kad į renginį Plungėje atvyko ir kompozitoriaus provaikaitis R. Zubovas (dešinėje)

Šiuo metu „Čiurlionio kelyje“ numatytos 97-ios su kūrėju susijusios vietos ir renginiai, bet, tikimasi, jog ateityje jų bus daugiau. Kalbėdamas apie „Čiurlionio kelią“ A. Bakanauskas akcentavo, kad šio projekto dėka Plungė gali tapti reikšminga visos Lietuvos ir ne tik kultūros dalimi.
Muziejaus direktorius pasidžiaugė, kad iškilmėse dalyvauja ir kompozitoriaus provaikaitis – žinomas muzikas, pianistas, Čiurlionio namų vadovas, profesorius Rokas Zubovas. Jis, kreipdamasis į susirinkusiuosius, neslėpė džiugesio dėl to, kad Čiurlionis savo gyvenimo keliu tarsi apjungė pačias gražiausias Lietuvos vietas.
R. Zubovo manymu, „Čiurlionio kelias“ iš tikrųjų pradėtas tiesti daug anksčiau – 1913-aisiais. Tais metais Vilniuje susirinko grupė žmonių, nusiminusių, kad juos apleido M. K. Čiurlionis, ir įsteigusių Čiurlionio kuopą. Ji rūpinosi, kad būtų išsaugoti bei žmonėms pateikti kompozitoriaus ir dailininko kūrybos darbai.
„Kuopa buvo ta pirmoji kruopelė, kuri pradėjo rūpintis, kad Čiurlionio palikimas būtų pristatytas, parodytas, gražiai puoselėjamas ir juo būtų dalijamasi“, – kalbėjo R. Zubovas. Pasak jo, Lietuvoje visada buvo daug žmonių, kurie nebuvo abejingi Čiurlionio kūrybai, kovojo už ją. Ypač po Antrojo pasaulinio karo, kuomet buvo tarsi sukilta prie šį kūrėją, liepiant nukabinti jo paveikslus.
„Todėl manau, kad šis kelias yra itin svarbus naujas etapas. Čiurlionis iš galerijų, muziejų, koncertų, mokyklinių vadovėlių išeina į miestą, į žmones, pas mus, kad mes visi galėtume pajusti jį. „Čiurlionio kelio“ dėka žmonės į tas pačias galerijas ar knygas grįš jau su kitokiomis mintimis, kitokiu žvilgsniu“, – kalbėjo svečias.
Pasidžiaugė jis ir Čiurlioniui skirtu paminklu Plungės parke. Sakė, kad jis paliko didžiulį įspūdį nuo pirmos akimirkos, kai jį pamatė. „Man šis paminklas sako, kad Čiurlionis ir šiandien gyvas mumyse“, – prisipažino R. Zubovas.
Gražiai apie kompozitoriaus atminimą įamžinantį profesorės Dalios Matulaitės kūrinį atsiliepė ir Žemaičių dailės muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Danutė Einikienė. Anot jos, būdamas pagamintas iš žalsvos spalvos granito, paminklas darniai įsilieja į bendrą parko vaizdą. Muziejininkė didžiavosi, kad Plungė yra ta vieta, kur Čiurlionis subrendo, kur užaugo jo kūrybiniai sparnai.
Po iškilmių prie paminklo visų laukė ekskursija į Kulius, Varkalių piliakalnį bei Šateikius. Šios vietos – taip pat neatsiejamos nuo kompozitoriaus gyvenimo. Vakare Čiurlionio bei jo kūrybos gerbėjai rinkosi į Žemaičių dailės muziejuje vykusį koncertą.
Rietave „Čiurlionio kelias“ pristatytas ketvirtadienį. Čia taip pat surengta ekskursija Čiurliono takais bei koncertas.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...