Rietavo savivaldybės mokyklos – tarp silpniausių

Per neseniai vykusį Plungės rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį buvo pristatyti žurnalo „Reitingai“ atlikti švietimo įstaigų vertinimai. Aptartos ne tik atskiros įstaigos, bet ir savivaldybės. Pastarųjų reitingas šį kartą sudarytas remiantis ne tik akademiniais rodikliais, bet mokinių savijautos, pagalbos, stojimo į nemokamas studijas ir kitais svarbiais parametrais. Pagal šį švietimo reitingą Plungės rajono savivaldybė – 27-oje pozicijoje. Tai nėra džiuginanti vieta, bet, lyginant su Rietavo savivaldybe, situacija dar – gana gera. O Rietavas atsidūrė paskutinėje – 60-oje – vietoje. Tad rietaviškėms šeimoms, auginančioms mokyklinio amžiaus vaikus, išties yra dėl ko sunerimti.

Nors šį kartą, sudarant savivaldybių reitingą, įtraukta visiškai naujų kriterijų bei parametrų, savivaldybių išsidėstymas pakito labai nežymiai. Anot reitingo sudarytojų, taip yra dėl to, kad esama tokių švietimo įstaigų, kurios yra stiprios visapusiškai, ne tik pagal akademinius rodiklius, bet yra ir tokių, kuriose daug kas šlubuoja.
Prie pastarųjų šiemet priskiriamos ir Rietavo savivaldybės mokyklos. Itin prastai jos atrodo dėl jungtinių klasių, nes net 12 procentų šios savivaldybės moksleivių mokosi būtent tokiose. O tai esą daro didžiulę žalą vaikų ateičiai, tačiau kai kurioms savivaldybėms, tarp jų – ir Rietavo, į tai nusišvilpti. Esą mąstoma tik apie tai, kaip išsaugoti mokyklas. Tiesa, dar blogesnė situacija nei Rietave yra Kazlų Rūdos savivaldybėje, kur jungtinėse klasėse mokslus kerta net 15 procentų visų mokinių.
Reitinguojant savivaldybes atsižvelgta ir į mokyklose dirbančių mokytojų amžių. Jei jis arti pensinio, tuomet aišku viena – netolimoje ateityje tų mokyklų laukia labai dideli iššūkiai. Laimei, Rietavo savivaldybėje šiuo klausimu vaizdelis nėra itin prastas. Čia vidutinis pedagogų amžius – 48 metai. Labiausiai nerimauti turėtų Birštono, Zarasų, Skuodo, Anykščių, Panevėžio ir Rokiškio savivaldybėse gyvenančios šeimos, mat čia mokytojų amžiau vidurkis viršija 52 metus.
Blogiausiai Rietavas atrodo pažvelgus į skaičius (o tiksliau  – nulius), liudijančius, kiek ši savivaldybė parengia olimpiadų prizininkų. O juk dalyvavimas olimpiadose bei prizinių vietų laimėjimas gali pasitarnauti stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas ar sprendžiant klausimą dėl nemokamos studijų vietos.
Kita vertus, rietaviškiai pernelyg ir nesiveržia į kolegijas ar universitetus. Arba jiems nesiseka į juos įstoti. Į aukštąsias mokyklas pernai įstojo vos 50 procentų visų savivaldybės abiturientų. Gerai bent tiek, kad daugumai pavyko įstoti į valstybės finansuojamas studijų vietas.
Išskirta ir tai, kokias profesijas pernai dažniausiai rinkosi abiturientai. Tarp rietaviškių populiariausios – statybos inžinerija, slauga, tarptautinė prekyba ir muitinės logistika, autotransporto elektronika ir kineziterapija.
Dairantis po atskiras lenteles, kuriose išskirtos stipriausios ir silpniausios švietimo įstaigos, Rietavo savivaldybė vėl atsiduria tamsioje zonoje. Taip yra dėl to, kad Tverų gimnazija priskirta prie silpnų mokyklų. Tarp stipriųjų šalies švietimo įstaigų, deja, nepaminėta nė viena savivaldybės mokykla.
Akivaizdu, kad Rietavo savivaldybės valdžia bei pedagogų bendruomenė turėtų rimtai sunerimti dėl tokių rezultatų ir ieškoti būdų, kaip pagerinti minėtuosius rodiklius. Pasak žurnalo „Reitingai“ rengėjų, reikėtų mąstyti ne apie mokyklų bei pedagogų darbo vietų išsaugojimą, bet apie vaikų ugdymo kokybę bei savijautą.

2 komentarai(-ų)

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...