Pirmajai Plungės mokyklai – šimtas metų

Į A. Jucio progimnazijos šimtmečiui skirtą šventę susirinko buvę ir esami jos mokytojai bei mokiniai

Į A. Jucio progimnazijos šimtmečiui skirtą šventę susirinko buvę ir esami jos mokytojai bei mokiniai

„Kurkime ir Plungėje vidurinį išsilavinimą teikiančią mokyklą, nes mums reikia išsilavinusių žmonių!“ Nuo šio plungiškių sakinio prasidėjo šiandien šimtmetį skaičiuojančios dabartinės Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijos istorija. Per tuos metus būta visko – mokykla keitė savo vietą, statusą, pavadinimą. Kartu keitėsi ir pedagogų kartos, abiturientų laidos. Nepaisant visų pakilimų ir nuopolių šiandien įstaiga – gyva, o savo šimtmečio jubiliejų, kuris iškilmingai paminėtas praėjusį šeštadienį Mykolo Oginskio rūmuose, pasitiko ne tik su nauja vadove, bet ir su naujomis idėjomis, siekiais bei pakiliomis nuotaikomis.

Pradžių pradžia
Ne paslaptis, kad pavėluotą švietimo atėjimą į mūsų šalį lėmė istorinės aplinkybės. Juk visas dvasines ir fizines jėgas Lietuva ilgai skyrė karams, siekiui išsivaduoti nuo priešų. Švietimu rūpintis nebuvo kada.
Bet 1918-aisiais, Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, valdžia nuo pirmųjų dienų žmonių lavinimui skyrė ypatingą dėmesį. Būtent šiuo sudėtingu laikotarpiu imta kurti bendrą švietimo sistemą.
Plungiškiai taip pat puikiai suvokė mokslo svarbą ir, paraginti kanauninko Jono Senkaus, užsimojo įkurti vidurinį išsilavinimą teikiančią įstaigą.
Todėl jau 1919-ųjų rugsėjo pirmąją duris atvėrė pirmoji mūsų miesto mokykla. Dvejus metus ji veikė kaip Plungės progimnazija, o nuo 1922-ųjų, gavusi „Saulės“ draugijos paramą, – kaip „Saulės“ gimnazija. Vos po trejų metų įstaiga išleido pirmąją abiturientų laidą. Prabėgus dešimtmečiui, gimnazija sujungta su Kapucinų progimnazija.

Progimnazijos vadovė I. Litvinienė kvietė visus po iškilmių bent trumpam sugrįžti į antraisiais namais buvusią mokyklą

Progimnazijos vadovė I. Litvinienė kvietė visus po iškilmių bent trumpam sugrįžti į antraisiais namais buvusią mokyklą

Nors nuo pat savo veiklos pradžios šiai mokyklai teko daug išgyventi, bene skausmingiausi jai buvo 1940-ieji. Tais metais daug abiturientų pateko į frontą, nemažai išvežta priverstiniams darbams į Vokietiją. Žiauriausias likimas ištiko Bronių Križanauską – jis buvo nukankintas Rainiuose.
Bet skaudūs likimo vingiai nepalaužė plungiškių noro mokytis. Mokykla dirbo net karo metais ir išleido penkias abiturientų laidas. Iki pat 1955-ųjų ji veikė kaip Plungės gimnazija, vėliau tapo vidurine mokykla. Įstaigai ne kartą teko pakeisti savo vietą. Kurį laiką ji glaudėsi M. Oginskio rūmuose. Į dabartines patalpas, kurios buvo pritaikytos net tūkstančiui moksleivių, persikėlė 1966-aisiais.
Po sovietmečio, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, daug vilčių švietimui teikė naujos programos, orientuotos į tautinės mokyklos koncepcijos sukūrimą. Tarytum priesakas skambėjo naujojo himno žodžiai: „Mokykla, Plungės žemėj seniausia esi. Mokiniais, pedagogais būk amžiais garsi…“
1996-aisiais mokykla pavadinta A. Jucio vidurine, po penkerių metų tapo pagrindine, o šiuos mokslo metus įstaiga pradėjo kaip progimnazija. Tai buvo vienintelis kelias, siekiant išvengti šimtametės mokyklos uždarymo.
Šiandien mokykla, prie kurios vairo – jauna ir energinga direktorė Inga Litvinienė, tęsia seniausios mokyklos Plungėje istoriją, tradicijas, ugdo jaunąją kartą ir stengiasi, kad ši puikiai orientuotųsi šiuolaikinėje žinių visuomenėje.
Prisiminti mokytojai
Kaip jau minėta, penkmetį dabartinė A. Jucio progimnazija veikė Oginskių rūmuose. Būtent dėl to šiose erdvėse ir buvo surengtos jubiliejaus paminėjimo iškilmės, į kurias susirinko ne tik dabartinė mokyklos bendruomenė, bet ir buvę jos mokytojai ir mokiniai.
Visiems patiko paklaidžioti progimnazijos praeitimi, prisiminti labiausiai įsiminusius mokytojus ir mokinius, smagiausius nutikimus, įdomiausias pamokas.
Vartant mokyklos istorijos puslapius, prisiminti ryškiausi mokytojai, tarp kurių – pirmieji dar į pustuštes klases atėję Viktoras Kamantauskas, Antanas Puodžiukynas, Feliksas Sragys, pirmasis gimnazijos direktorius Edvardas Gedgaudas. Jie ne tik mokė, bet ir rengė mokiniams vadovėlius, mokytojams – metodinius leidinius.
Tarp vėlesnių kartų pedagogų geru žodžiu iki šiol minimi šachmatų treneris Vitalijus Andriušaitis, lituanistas Leonas Juodagalvis ir daugybė kitų, kurių dėka mokykla garsėjo gerai paruoštais mokiniais, vėliau tapusiais žinomais specialistais.
Ypač įdomiai apie buvusius pedagogus ir anuometinę mokyklą pasakojo skirtingų kartų buvę jos mokiniai – Kostas Raudys, Eugenijus Bunka, Antanas Martusevičius, Darius Vaškys ir kiti. Visi it susitarę tikino, kad jų asmenybių formavimuisi didžiulę įtaką turėjo jų mokytojai.
Progimnazijos buvusią ir esamą bendruomenę gražios sukakties proga pasveikino Seimo nariai Jurgis Razma ir Jonas Varkalys, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis, įteikę ilgamečiams pedagogams padėkas.
Reikšmingu jubiliejumi pasidžiaugė ir vos vienerius mokslo metus mokyklai vadovaujanti Inga Litvinienė. Ji visus po iškilmių kvietė sugrįžti į savo antruosius namus – į savo mokyklą.
Minint mokyklos šimtmetį, nepamiršti ir Anapilin iškeliavę mokytojai. Šventės išvakarėse aplankyti jų kapai. O pagrindinė šventinė diena prasidėjo Mišiomis Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, po jų laukė iškilmės rūmuose bei vakaras progimnazijos erdvėse.

 

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...