Liepė išlipti, nes… laukia mero svečiai

Plungiškiai turėtų žinoti, kad pusiaukelėje gali išgirsti reikalavimą išlipti iš autobuso, nes jo skubiai prireikė miesto valdžiai

Plungiškiai turėtų žinoti, kad pusiaukelėje gali išgirsti reikalavimą išlipti iš autobuso, nes jo skubiai prireikė miesto valdžiai

Iškart po savaitgalį nušurmuliavusios Plungės miesto šventės į „Žemaičio“ redakciją kreipėsi plungiškė. Bet ne įspūdžiais apie dvi dienas trukusius renginius moteris norėjo pasidalinti, o papasakoti apie dėl jų Plungėje, o tiksliau – jos gatvėse kilusią sumaištį, į kurią neišvengiamai pakliuvo ir viešasis transportas bei juo naudojęsi keleiviai. Tiesa, ne visi, o tie, kuriems šeštadienio pavakarę „pasisekė“ įlipti į septintuoju miesto maršrutu važiuojantį autobusą.

Laukti neturėjo laiko
Su „Žemaičiu“ susisiekusi plungiškė pasakojo iš anksto žinojusi, jog dėl šventės mieste nebus išvengta eismo ribojimų, tad labai nenustebo, kai autobuso, maždaug 17.30 val. važiavusio septintuoju maršrutu, vairuotojas paprašė keleivius išlipti miesto centre.
Moteris piktinosi, kad keleiviai nebuvo iš anksto informuoti apie tai.
 Anot jos, galbūt žinodami, kad gali tekti nemažą galą paėjėti pėsčiomis, jie apskritai būtų likę namuose. Juk tądien vaikštinėti buvo menkas malonumas, nes lauke svilino alinantis karštis.
Keleiviai iš septintojo maršruto autobuso išprašyti buvo po to, kai jam ketinant iš Vytauto gatvės sukti į J. Tumo-Vaižganto g. policijos pareigūnai įspėjo apie artėjančią eiseną. Jie esą pasiūlė autobuso vairuotojui palaukti, kol baigsis eisena, arba apsisukti ir važiuoti kita gatve.
Bet prie autobuso vairo sėdėjęs vyriškis laukti nė neketino. Įvažiavęs į J. Biliūno gatvelę jis liepė keleiviams išlipti. Dar pridėjo, kad kitus galės išleisti Vytauto ir Paprūdžio gatvių sankryžoje, kuri esą jam – pakeliui. O laukti jis neva neturi laiko. Sakė, kad turi skubėti į kitą vietą ir dar pašaipiai nusistebėjo, kad keleiviai nežinojo apie galimus eismo nesklandumus.
Padėjo dvi bendrakeleivės
Po šių žodžių pratrūko ir mūsų pašnekovė. Ji vairuotojui rėžė, kad pirmiausia jis turėjo tai žinoti ir įspėti įlipančius keleivius. Tada moters žvilgsnis nukrypo į autobuse sėdėjusią garbaus amžiaus moteriškę. Anot plungiškės, senolė – sunkiai vaikšto. Jai net į autobusą įlipti nėra lengva, nes juda pasiramsčiuodama lazdele.
Moteris vairuotojo klausė, kaip senolei pasiekti namus, tačiau jam tai mažiausiai rūpėjo. Garbaus amžiaus moterimi teko rūpintis svetimiems žmonėms, tarp kurių – ir minėtoji plungiškė. Ji kartu su kita keleive palydėjo močiutę iki namų, esančių kitame miesto gale – V. Mačernio gatvėje. Teko keliauti pėsčiomis, nes lyg tyčia nė viena iš trijų neturėjo grynųjų taksi.
Svetimai bėdai abejinga nelikusi plungiškė sakė nežinanti, kiek laiko užtruko ši varginanti kelionė, bet tikrai nemažai, nes teko nešti sunkų senolės krepšį ir dar ją pačią vesti. Šiek tiek paėjusios, moterys stabtelėdavo, kad močiutė pailsėtų, nes buvo matyti, kad jai – labai silpna. Ji net sunkiai kalbėjo. Laimei, tų dviejų geraširdžių moterų dėka viskas baigėsi gerai. Nors galėjo būti visko.
Direktoriaus ir vairuotojo versijos – skirtingos
Apie nemalonią patirtį plungiškė, vos tik sulaukusi pirmadienio, papasakojo UAB „Plungės autobusų parkas“ direktoriui Rimantui Kmieliauskui, bet šis neva neįžvelgė nė menkiausios vairuotojo kaltės.
Visai kitokią giesmelę vadovas suokė „Žemaičiui“. Jis tikino, kad autobuso vairuotojas privalėjo laukti, kol praeis eisenos dalyviai, ir toliau važiuoti numatytu maršrutu, kad už bilietus susimokėję keleiviai atsidurtų reikiamose stotelėse. Pasak R. Kmieliausko, vairuotojas taip būtų ir padaręs, tik kad keleiviai buvo labai nekantrūs – jie esą pasiprašė išleidžiami. Vieni neva iš autobuso išlipo priešais buvusį policijos pastatą, likusieji – prie įvažiavimo į Paprūdžio gatvę (iš Vytauto gatvės).
O dėl garbaus amžiaus močiutės direktorius tepasakė, kad tokie žmonės be palydovų apskritai į miestą neturėtų keliauti.
Savo poziciją išsakė ir autobuso vairuotojas. Jis, matyt, nebuvo su vadovu aptaręs, ką pasakoti žurnalistams, todėl klojo viską taip, kaip buvo. Vyras neneigė paprašęs keleivių išlipti pusiaukelėj. Paklaustas, kodėl nepagalvojo apie sunkiai vaikštančią senolę, kuri dažnai važiuoja tuo maršrutu, vairuotojas atsakė: „O ką man reikėjo daryti? Ką būčiau pasakęs Klišoniui? Juk vos už pusvalandžio aš jau turėjau būti prie „Porto“.
Kaip su tuo susijęs rajono meras Audrius Klišonis ir kuo dėtas už Plungės esantis restoranas „Porto“? Gal autobusas buvo užsakytas? Mūsų, žurnalistų, spėlionės pasitvirtino. Vairuotojas paaiškino, kad mero užsakymu 18 val. jis turėjo paimti ten buvusias užsienio delegacijas bei kitus svečius ir nuvežti juos į miesto šventę.
O kaip keleiviai, mokėję už bilietus? Kur reikėjo dėtis sunkiai vaikštančiai močiutei, išlaipintai už kelių kilometrų nuo namų? „Ką man reikėjo daryti? Aš jos paklausiau, ar ji turi telefoną, pasiūliau išsikviesti greitąją, jei blogai“, – abejingai atšovė vairuotojas ir dar pridūrė, kad savavališkai nieko nedarė – viskas neva buvo suderinta su vadovybe.

3 komentarai(-ų)

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...