„Jei ne jūsų šeima, šio centro neturėtume“

Šateikių vaikų dienos centro ugdytiniai ir darbuotojai kartu su viešniomis ir savanoriais

Šateikių vaikų dienos centro ugdytiniai ir darbuotojai kartu su viešniomis ir savanoriais

Tokiais žodžiais Šateikių vaikų dienos centro direktorius kunigas Gediminas Norvilas pasveikino garbingą įstaigos viešnią – iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvykusią Annie Raskauskas, kuri yra prieš dvejus metus mirusio šio vaikų dienos centro įkūrėjo ir rėmėjo Ernesto Raskausko dukra. Kartu su ja Šateikiuose lankėsi ir organizacijos „Vaiko vartai į mokslą“ atstovės Daina Čyvienė ir Carol Hartdett. Viešnios pabendravo ne tik su centro vaikais ir darbuotojais, bet ir su savanoriais – taip pat iš JAV atvykusiais lietuvių kilmės jaunuoliais Julia Custardo, Viktorija Buntinas ir Danieliumi Rekašiumi.

„Mane tai taip sujaudino…“ – vos įėjusi į Šateikių vaikų dienos centrą ir žvelgdama į ant sienos pakabintas savo senelio ir tėvo nuotraukas sakė A. Raskauskas. „Taip, Jūsų artimųjų nuotraukas pakabinome pačioje garbingiausioje vietoje, nes tai mums labai svarbu“, – viešniai atsakė kunigas G. Norvilas.
Ir A. Raskauskas, ir G. Norvilas pasakojo, kaip Raskauskų šeima susijusi su Šateikiais – 1895 metais Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčioje buvo pakrikštytas Annie senelis Konstantinas Raskauskas.
„Mano tėvas Ernestas Raskauskas, nors gyveno Amerikoje, visada jautėsi esąs lietuvis. Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, jis kartu su grupe advokatų bene 26 kartus čia lankėsi, pagelbėjo rengiant teisinius dokumentus ir vis ieškojo savo šaknų. Maždaug prieš penkiolika metų tėvas kartu su dviem sūnumis, mano broliais, atvyko į Šateikius. Bažnyčioje jam buvo leista prisiliesti prie krikštyklos, kuri buvo naudojama krikštijant jo tėvą Konstantiną. Tas prisilietimas jam buvo toks reikšmingas, kad po to tėvas pradėjo puoselėti mintį apie nuolatinį ryšį su Šateikiais, apie galimybes pagelbėti vietos vaikams“, – prisiminimais dalijosi viešnia.
Kodėl pasirinko pagalbą vaikams? „Mano senelis mirė, kai tėvui buvo tik trys savaitės. Taigi tėtis augo be savo tėvo ir jautėsi labai nuskriaustas. Matyt, norėdamas, kad kiti vaikai nejaustų jokių skriaudų, kad jiems nieko netrūktų, ir siekė jiems pagelbėti įsteigdamas centrą, kuriame jie gautų ne tik maisto, bet ir daug meilės bei šilumos“, – mintimis dalijosi Annie.
Raskauskų šeimos iniciatyva Vaikų dienos centras Šateikiuose įkurtas 2012 metais. Rėmėjai jį nuolat lanko. Ne pirmą kartą čia atvyko ir Annie. Žinoma, šis vizitas – ir ne paskutinis. Mat tėvai jai prisakė rūpintis šiuo centru ir ji neketinanti šio priesaiko laužyti.
„Prieš 20 metų Amerikoje įsteigėme organizaciją „Vaiko vartai į mokslą“, – pasakojo A. Raskauskas. – Keletą kartų per metus rengiame labdaros šventes, kurių metu surinktas lėšas skiriame Lietuvos vaikų dienos centrams. Tokių remiamų turime daugiau nei dešimt. Be to, siunčiame į juos savo savanorius – jaunuolius, kurie mielai vyksta aplankyti Lietuvos ir joje padirbėti.“
Dienos centrą lankantys vaikai, kurie tuo metu dalyvavo dviejų savaičių trukmės stovykloje „Draugystė“, viešnioms pasakojo, kuo užsiima ir ko išmoksta. O veiklų jiems tikrai netrūksta: žaidimai, ugdomieji užsiėmimai, ekskursijos pėstute ir autobusu, susitikimai su įdomiais žmonėmis, žemaitiškų patiekalų ragavimas ir t. t. Tuo, kas čia vyksta, džiaugėsi ir savanoriai, kurie ir lietuvių kalbą tobulina, ir įvairių tradicijų išmoksta.
Vaikai domėjosi, kiek metų Annie gyvena Amerikoje, ar moka lietuviškai, ar norėtų grįžti čia gyventi. Ji atsakė: „Amerikoje gyvenu visą savo gyvenimą. Lietuviškai nemoku, žinau tik patiekalų pavadinimus, bet labai norėčiau išmokti daugiau. O gyventi? Čia tikrai labai gražu ir smagu, bet gyventi norėčiau tik šiltuoju metų laiku. Žiemą čia per šalta.“

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...