Plungėje – didinga pučiamųjų orkestrų muzika

Šiemet miesto šventėje ir festivalyje dalyvavo net trylika orkestrų

Šiemet miesto šventėje ir festivalyje dalyvavo net trylika orkestrų

Pučiamieji instrumentai, jų muzika visais laikais gniaužė kvapą. Ypač mums, lietuviams, ji – ypatinga. Ir visai nenuostabu, juk Lietuvoje pučiamųjų instrumentų kultūra gali didžiuotis šimtmečius skaičiuojančia istorija bei tradicijomis. Antai didingas rago skambesys lydėjo tautiečius į žygius, kovas, įvairias iškilmes jau XIII amžiuje, o mediniai trimitai pranešdavo apie artėjantį  mūšį. Žemaitijoje pučiamųjų instrumentų muzika išpopuliarėjo XIX–XX amžiuje, kai Rietavo ir Plungės dvaruose kunigaikščių Oginskių rūpesčiu įkurtos muzikos mokyklos.
Oginskių tradicijos tęsiamos iki šių dienų. Tuo atsakingai rūpinasi ne tik Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla, bet ir Kultūros centras. Būtent pastarasis sumanė respublikinį pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalį, kuris per šiųmetinę Plungės miesto šventę vyko jau šešioliktąjį kartą.

Anot festivalio sumanytojo ir rengėjo, Kultūros centro direktoriaus Romo Matulio, sukviečiant pučiamųjų instrumentų muzikos entuziastus, siekiama išsaugoti, o kartu ir populiarinti kunigaikščių Oginskių kurtas ir puoselėtas muzikines tradicijas, taip pabrėžiant mūsų miesto kultūrinį savitumą.
Kas kartą, organizuojant šį renginį, stengiamasi įtraukti kuo daugiau jaunimo, kad šis artimiau susipažintų su pučiamųjų orkestrų muzikos istorija ir svarba.
Nuo pirmųjų savo gyvavimo metų šis festivalis prigijo ir darniai įsiliejo į bendrą mūsų krašto kultūrinį gyvenimą. Šiandien retas plungiškis miesto šventę įsivaizduoja be šio renginio, kuris jau vertinamas visoje Lietuvoje. Pelnęs pripažinimą, jis paskelbtas vienu iš prioritetinių šalies renginių.
Birželio 16-ąją mūsų miesto padangę sudrebino jau šešioliktasis respublikinis pučiamųjų instrumentų festivalis. Jo atidarymas įvyko minėtos dienos popietę šalia M. Oginskio rūmų. Atidarymo iškilmes papuošė dar kartą savo profesionalumu neleidęs suabejoti Plungės kultūros centro simfoninis orkestras bei jo fone suskambę solistų Vaidos Genytės ir Eugenijaus Chreptovo balsai. Sustiprinti įspūdį padėjo grakščiai straksėjusios „Eglės baleto studijos“ mažosios šokėjos.
Išvysti visus į Plungę suplaukusius orkestrus pirmiausia buvo galima pagrindine Plungės gatve pasipylus teatralizuotos šventinės eisenos dalyviams, kurių vedliais ir tapo pučiamųjų instrumentų muziką atliekantys kolektyvai. Žmonės sulaikę kvapą stebėjo didingai žengiančius orkestrus, iškilmingus muzikantų apdarus bei dažną kolektyvą lydėjusias šokėjas.
Šešioliktasis festivalis į mūsų miestą atviliojo trylika orkestrų ir dvylika merginų choreografinių grupių iš visos Lietuvos. Tad vienu metu buvo galima išvysti bemaž septynias dešimtis grojančių ir šokančių žmonių.
Festivalio metu visi kolektyvai publikai dovanojo solines programas bei jungtinį repertuarą ir bendrus kūrinius kartu su grupe „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“. Dalyvavusieji šventėje turėjo progą pamatyti bei išvysti Lietuvos valstybinį pučiamųjų instrumentų orkestrą „Trimitas“, karinių jūrų pajėgų, Kauno „Ąžuolyno“ orkestrus, jų kolegas iš Šiaulių, Kybartų, Panevėžio rajono, Sedos, Rietavo, Šakių, Telšių ir, žinoma, Plungės.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...