Plateliuose – tikroji Joninių dvasia

Šventė parsideda apsiprausimo ir ėjimo pro vartus apeigomis

Šventė parsideda apsiprausimo ir ėjimo pro vartus apeigomis

„Juonėnės arba Rasas – tvierėma, prasėdiejėma švėntė, kumet sovešiejosi gamta īr pasėrėngosi pradietė naujė gīvībė. Rasuo slepas ėr omžėns žmuogaus vīlėmuos pargalietė bluogi ė smerti. Diel tuo stėngsemuos apsauguotė savi, jevus, nomus, gīvuolius, pargodrausem raganas“, – sako plateliškiai, kurie birželio 23-ąją tradiciškai rinkosi prie Platelių ežero, jachtų klubo pašonėje, kad pasitiktų ir pagal senąsias tradicijas atšvęstų Joninių šventę. O ji šiame krašte neapsieina be kupoliavimo, burtų, vainikėlių pynimo ir plukdymo, aukurų deginimo bei kitokių trumpiausią metų naktį ir ilgiausią dieną – vasaros saulėgrįžą –  lydinčių apeigų.

Apie plateliškių rengiamas Jonines žino kone visa Lietuva. Juk ne daug kur yra išlikusi tikroji Rasų ar dar kitaip – Kupolinių šventės dvasia, kurią iki šių dienų gaubia mistikos skraistė. Po pastarąja – senosios šios šventės tradicijos ir papročiai, kuriuos prisimenant, tenka nusikelti į pagonybės laikus.
Išties mistiškai atrodo ne tik tas faktas, kad per Jonines naktis būna trumpiausia, o diena – ilgiausia, bet ir tai, jog tądien oras pakvimpa šviežiai nuskintomis žolelėmis bei laužo dūmais, merginų ir moterų rankos pražysta margaspalviais vainikais, padangę nušviečia laužai, o būrėjų lūpos ima pranašauti ateitį. Paslaptis gaubia ir pačias žoleles – juk Joninių naktį jos tampa magiškomis, gydančiomis. Tiesa, ne visos, o tik tos, kurios surinktos iki laikrodžiui išmušant dvylika.

Joninės Plateliuose neapsieina be šokių ir dainų

Joninės Plateliuose neapsieina be šokių ir dainų

Visa tai Joninių naktį galima išvysti ir patirti Plateliuose. Pirmiausia visi renkasi prie pat Platelių ežero, o tada pabyra kuo plačiau, mat norima surasti kuo daugiau magiškų galių turinčių žolelių.
Vaikštinėdami per devynis laukus kupoliautojai ir šiais metais rinko žoleles arbatoms ir užpilams, vainikams ir burtams. Tie, kurie plateliškių Joninėse dalyvavo pirmą kartą, su didžiuliu susižavėjimu stebėjo pievose susėdusias merginas, kurių rankos mikliai dėliojo žolynus į margaspalvius vainikus, o šie vėliau paleisti į ežerą.
Kiti surinktas žoleles panaudojo burtams, kuriuos itin gerai išmano vyresnės plateliškės. Joninių naktį jos nuspėja ateitį, jaunoms mergelėms išpranašauja, kada šios ištekės ar susilauks vaikų. Sužinoti, kas laukia ateity, progos nepraleido dažna šiųmetinių Joninių dalyvė.
Kas nenorėjo kupoliauti, pinti vainikus ar užsiiminėti burtais, galėjo aplankyti stebuklingų galių turinčius medžius, pasisemti iš jų energijos, stiprybės. Po visų šių ritualų palydėta saulė. Ją pakeitė ežero pakrantę nušvietę aukurai, suliepsnoję stebulė ir laužas. O kokia trumpiausia naktis be paparčio žiedo paieškų, į kurias leistasi vidurnaktį.
Žinoma, kaip ir kasmet neapsieita be šokinėjimo per laužą, kitų žaidimų ir linksmybių, nuo kurių ežero pakrantė tiesiog skleidėsi. Ramiai tyvuliuojančio Platelių ežero tylą drumstė ir lietuvių liaudies dainos, lydimos įsilinksminusių porų, trypiančių šokių aikštelėje, klegesio.
Tik kito Joninėms būdingo akcento šiemet nebūta – lietaus. Gamta nutarė palepinti, siųsdama šiltą vakarą ir naktį. Tik švelnūs vėjo gūsiai retkarčiais paglostydavo nušilusius susirinkusiųjų veidus, atgaivindavo šventės dalyvius linksminusius folkloro ansamblių „Alksna“ ir „Alksniukai“ iš Mažeikių, Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblio „Platelē“ ir jaunuosius Platelių gimnazijos ir Kultūros centro muzikantus bei dainininkus.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...