Narvaišių bendruomenė džiaugiasi draugyste su vilniečiais

Narvaišių ir Balsių bendruomenių bičiuliški ryšiai prasidėjo nuo V. Gedgaudienės (kairėje) ir S. Mackevičienės draugystės

Narvaišių ir Balsių bendruomenių bičiuliški ryšiai prasidėjo nuo V. Gedgaudienės (kairėje) ir S. Mackevičienės draugystės

Ne už kalnų ta diena, kai penkerių metų gyvavimo jubiliejų pasitiks Narvaišių kaimo bendruomenė. Šiandien ji tiesiog klesti – aktyvūs jos nariai organizuoja įvairiausius renginius, išvykas bei vieną po kito „kepa“ projektus, kurių dėka nedidelė gyvenvietė kone atgimsta. Narvaišiškių teigimu, prie kaimelio renesanso bene labiausiai prisideda bendruomenė, prie kurios vairo jau trečius metus stovi Vilija Gedgaudienė. Idėjų kupina moteris deda visas pastangas, kad Narvaišiai būtų pastebėti, sulauktų svečių, kad žmonės patys kažkur išvažiuotų, nešdami žinią apie čia kunkuliuojantį gyvenimą.
Antai paskutinįjį birželio šeštadienį būrelis narvaišiškių net į pačią sostinę buvo išgarmėjęs, kur dalyvavo Žemaitijos metams skirtame renginyje. Pastarojo šeimininkė – Balsių bendruomenė, su kuria narvaišiškiai palaiko itin draugiškus santykius.

Aktyviai remia buvusi narvaišiškė
Pasak V. Gedgaudienės, narvaišiškių ir vilniečių bičiulystė užsimezgė prieš porą metų, kai ji tapo 2014-aisiais įsikūrusios Narvaišių kaimo bendruomenės pirmininke. „Suveikė asmeninės pažintys“, – juokavo Vilija, pasakodama, kad viskas prasidėjo nuo jos ir dabar jau buvusios narvaišiškės Sigitos Mackevičienės draugystės.
Moterys buvo pažįstamos nuo mažumės, visada gerai sutarė, todėl ryšių nenutraukė net ir tada, kai Sigita tapo meilės emigrante – ištekėjo už vilniečio ir apsigyveno Balsiuose, Vilniuje. Vilija pasakodavo kraštietei apie gimtąjį kaimą, jo žmones bei pastarųjų gyvenimą, o bičiulė jos su malonumu klausydavosi, kol galiausiai sumąstė vėl įsilieti į Narvaišių gyvenimą.
Ne, ji negrįžo į Žemaitiją, bet ėmė čia dažnai lankytis. Vis dažniau ir dažniau traukti gimtinėn S. Mackevičienė ėmė tada, kai dar visai jaunutei bendruomenei ėmė vadovauti jos bičiulė. Ji norėjo kokiu nors būdu prisidėti prie bendruomenės veiklos, todėl nė pati nepajuto, kaip tapo aktyvia Narvaišiuose vykstančių renginių rėmėja.
Anot V. Gedgaudienės, kraštietė savo kaimo žmonėms parūpina knygų ir kitokių leidinių, prisideda prie jų švenčių. Antai vienam vaikų renginiui ji pripirko knygučių, burbulų ir kitokių niekučių.
O visai neseniai – gegužės mėnesį – S. Mackevičienė sumąstė narvaišiškius suvesti su Balsių bendruomene, kurios nare ir pati yra. Manė, kad tiek vieniems, tiek kitiems bus naudinga ši pažintis, ateityje galinti peraugti į šiltą bendravimą bei bendradarbiavimą. Narvaišiai turės progą pamatyti, kaip savo veiklą koordinuoja daugybę kartų didesnė Balsių bendruomenė, o pastarieji iš mūsiškių galės pasimokyti gebėjimo susitelkti bendram tikslui, orientuotam į žmonių gerovę.
Moka susitelkti
O Narvaišių žmonės susitelkti tikrai moka. Juk ruošdamiesi šventėms ar renginiams pajungia ne tik bendruomenės narių jėgas, bet ir kultūros namų bei bibliotekos. Galbūt taip yra dėl to, kad šioms įstaigoms bei bendruomenei vadovauja ta pati V. Gedgaudienė, gebanti žmones įkvėpti geriems darbams bei prasmingai veiklai.
„Lengva nėra, bet stengiuosi“,  – žurnalistams pasakojo Vilija ir pasidžiaugė, kad nuo spalio mėnesio jai dirbti tapo kur kas lengviau, mat bendruomenė su minėtomis įstaigomis įsikėlė į naujus namus – naujam gyvenimui prisikėlusią buvusią kaimo mokyklą. Pastarosios patalpose moteris rado ir kampelį maldai, tad kiekvieną pirmadienį kaimo tikintieji laukiami šventose Mišiose, kurias aukoja iš Plungės atvykstantys dvasininkai. Vilija prisipažino, kad galimybe niekur nevažiuojant sudalyvauti šventose Mišiose ypač patenkinti kaimo senjorai.
V. Gedgaudienės sugebėjimas suktis keliuose vaidmenyse bei į bendruomenės veiklą įtraukti kultūros namų meno kolektyvus, nuo pat pradžių žavėjo ir S. Mackevičienę. Buvusi narvaišiškė norėjo, kad tai išvystų ir Balsių bendruomenės žmonės. Todėl gegužės mėnesį į gimtąjį kaimą ji atvyko kartu su pastarosios pirmininke Neringa Kleinauskiene ir valdybos nare Kristina Paulike.

Diskutuota apie bendruomenes, jų lyderius, santykį su valdžia, bendruomenių stiprinimą ir galimybes

Diskutuota apie bendruomenes, jų lyderius, santykį su valdžia, bendruomenių stiprinimą ir galimybes

Narvaišiškiai paliko neišdildomą įspūdį
Žemaičiai taip patiko viešnioms, kad šios juos pasikvietė į Žemaitijos metams skirtą renginį. Šis vyko birželio 29-ąją.
Aktyviausi Balsių bendruomenės nariai turėjo progą susipažinti su Narvaišių kultūros namų teatro mėgėjų būreliu, kuris susirinkusiesiems suvaidino Edmundo Untulio komediją „Čerauninkės eksperiments“. Vilniečiams labai patiko žemaitiškai suvaidinta istorija bei charizmatiškosios narvaišiškės moterys, kurios savo talentu nė kiek nenusileidžia aktorėms profesionalėms.
Žemaitijos metams skirtą renginį, kurio ašimi nenuginčijamai tapo Narvaišių desantas, papuošė ne tik žemaitiškai suvaidinta komedija, bet ir ta pačia tarme nuskambėjusios mūsų kraštietės poetės Irenos Stražinskaitės-Glinskienės eilės.
Po vaidinimo laukė diskusija apie bendruomenes, jų lyderius, santykį su valdžia, bendruomenių stiprinimą ir galimybes. Diskusijoje dalyvavo ir V. Gedgaudienė su dar dviem narvaišiškėmis. Visiems buvo įdomu išgirsti, kuo gyvena mažos bendruomenės. Vilniečiai liko nustebę, kaip darniai veikia visos kaimo įstaigos ir kaip sumaniai į bendruomenės veiklą įtraukiama kultūra. Juos tai labai užkabino, todėl tikino būtinai tai pritaikysiantys savo praktikoje.
Diskutuojant išryškėjo ir kiti dalykai. Pavyzdžiui, tai, kad labai jaučiamas skirtingas valstybės požiūris į kaimo ir miesto bendruomenes, nors visur žmonės – tokie patys. Tiek mieste, tiek kaime jie nori telktis ir veikti. Esą kaimus pasiekia didžiulės Europos Sąjungos investicijos, o miestuose veikiančios bendruomenės iki šiol tenkinasi menka parama.
Iš sostinės narvaišiškiai grįžo kupini gerų emocijų ir idėjų. V. Gedgaudienė sakė, kad ta išvyka buvo labai naudinga ir įdomi. Tiesa, jei nei Savivaldybė, skyrusi transportą, narvaišiškiai nebūtų turėję galimybės susipažinti su išties didele bendruomene, vienijančia daugybę žmonių, juolab kad Narvaišių kaimo bendruomenėje – vos 56 oficialūs nariai. Bet tai netrukdo jiems aktyviai veikti ir rūpintis kaimu. Juk dabar Narvaišius sunku atpažinti – buvusi mokykla atgimė šiuolaikiškai sutvarkytu ir moderniai įrengtu pastatu, šalia kurio – neprasčiau atrodantys butai, kuriuose įsikūrę ilgai socialinio būsto laukę žmonės. Tad Narvaišiuose gyvenimas tikrai verda.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...