Didieji atlaidai – nuo maldų iki politikų pasisakymų

Tarp maldininkų – ir generalinis komisaras Linas Pernavas (dešinėje) bei Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis (antras iš dešinės)

Tarp maldininkų – ir generalinis komisaras Linas Pernavas (dešinėje) bei Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis (antras iš dešinės)

Žemaičių Kalvarija ir jos Didieji atlaidai – tai ne tik maldininkų meka, bet ir savotiškas daugybę spalvų ir atspalvių turintis socialinis reiškinys. Mat per tas dvylika dienų (atlaidai vyksta nuo liepos 1-osios iki 12-osios) miestelis, jo bazilika ir Kryžiaus kelias sulaukia ne tik piligrimų, bet ir prekybininkų, savo darbus parduoti norinčių menininkų, aukų rinkėjų, išmaldos prašytojų ir t. t. O ir maldininkai labai skirtingi. Jie čia suvažiuoja ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš visos Lietuvos, kai kurie – net iš užsienio.
„Žemaitis“ Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose lankėsi penktadienį, kai čia meldėsi Šilutės dekanato tikintieji ir policijos pareigūnai.

Tarp maldininkų – ir Vyriausybės kancleris, ir generalinis komisaras
Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią įkūrė vyskupas Jurgis Tiškevičius. Teigiama, kad jis pats parinko vietas ir žingsniais išmatavo, kad viskas atitiktų Kristaus kančios kelią Jeruzalėje. Tai vyko 1637 metais.
Dabar Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelią, kurį vadiname kalnais, sudaro 20 stočių, dvi iš jų – vienoje koplyčioje. Kelio ilgis – apie 7 kilometrai. Atstumas nemenkas, tačiau pasiryžtančiųjų jį įveikti – tūkstančiai.
Penktadienio šv. Mišiose, kurias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ir Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas, melstasi už policijos ir teisėsaugos darbuotojus. Tad tądien tarp maldininkų buvo ne tik daug uniformuotųjų, bet ir Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, Lietuvos policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, Seimo narys Jonas Varkalys.
Baigiantis pamaldoms, Vyriausybės kancleris visus susirinkusiuosius pasveikino ne tik savo, bet ir Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio vardu. Be to, sakė esąs įpareigotas perduoti premjero pasirašytus padėkos raštus vyskupui K. Kėvalui bei vienam iš policijos kapelionų – kunigui Remigijui Saunoriui. Padėkos raštą, pasirašytą Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, Seimo

Žemaičių Kalvarijos baziliką per atlaidus aplanko tūkstančiai maldininkų

Žemaičių Kalvarijos baziliką per atlaidus aplanko tūkstančiai maldininkų

narys J. Varkalys įteikė Plungės parapijos klebonui dekanui Vytautui Gedvainiui.
Generalinis komisaras L. Pernavas, samprotaudamas apie valstybę ir kiekvieno iš mūsų indėlį į jos gerovę, linkėjo, kad kuo mažiau būtų besiskundžiančių bei dalijančių patarimus ir kuo daugiau – dirbančių Lietuvos labui.
Po sveikinimo kalbų gausus būrys maldininkų – šimtai žmonių – išsirikiavo žygiui į Kryžiaus kelią. Eisenos priekyje sužvilgo Šiaulių vyskupo E. Bartulio nešama kone keturis šimtmečius skaičiuojanti Kryžiaus relikvija.

Su angelais „atskrido“ ir jų autorė
Išsiruošus į Kryžiaus kelią, akį patraukia visai šalia bažnyčios stovintis fotografijomis apkabinėtas namas. Jame per šiuos atlaidus „apsigyveno“ teatro režisierės bei mokytojos, o pastaruoju metu dar ir keramikės Aušros Grendailės sukurtų keramikinių angelų paroda. Įdomiausia tai, kad angelai puošia senutėlį negyvenamą buvusį kunigų namą, o parodos lankytojus jame pasitinka pati vilnietė autorė.
Noriai bendraujanti menininkė „Žemaičiui“ papasakojo, kad Žemaičių Kalvarijos bendruomenė savo kanauninkui Jonui Ačui jubiliejaus proga padovanojo jos sukurtą angelą. Šis kūrinys visiems taip patikęs, kad kalvariškiai pakvietė ją surengti čia parodą. Ir ne bet kada, o per Didžiuosius atlaidus.
Aušra sakė esanti teatralė, o noras prisiliesti prie keramikos ją aplankęs sužinojus baisios ligos diagnozę. Ji norėjusi nulipdyti mamai vazą, tad nuėjusi į keramikos studiją. Tačiau nulipdė ne vazą, o angelą. Po to ji vis ėjo ir ėjo į studiją, o dabar jos angelai skaičiuojami jau šimtais. Ir „išsiskraidę“ jie po visą pasaulį.
Paklausta, ar į Žemaičių Kalvariją atvyko tik kaip parodos autorė, menininkė atsakė: „Ir kaip maldininkė. Esu čia pirmąkart. Vakar ėjau kalnus ir galiu pasakyti – labai labai stipru. Poveikis ir patyrimai tokie, kad dar ir šiandien jais gyvenu.“
Vieni prašo paaukoti bažnyčiai, kiti siūlo dešrų ir pypkų
Daugiausiai atlaiduose, žinoma, – piligrimų. Nemažai tokių, kurie čia meldžiasi kiekvienais metais. „Nėra metų, kad neatvykčiau į Žemaičių Kalvarijos atlaidus. Dažniausiai – pagrindinę dieną, sekmadienį, bet šįkart pasirinkau penktadienį. Man tai savotiška pareiga. Nepasimeldusi čia blogai jausčiausi. O kai išvaikštau kalnus, kai nuoširdžiai pasineriu į maldą, gyvenimas tarsi pašviesėja, jaučiuosi lyg kokį akmenį nusimetusi. Ir tai mane džiugina“, – kalbėjo telšiškė Lina.

Kalnus išvaikščioti pasiruošę šimtai maldininkų

Kalnus išvaikščioti pasiruošę šimtai maldininkų

Šilutiškiai Vaclovas ir Sigitas į atlaidus atvyko ne melstis. „Mes čia ne kaip maldininkai. Esame vairuotojai, atvežėme savo miesto tikinčiuosius. Žinoma, užeisime į bažnyčią, apsidairysime, bet į kalnus eiti negalime – turime būti arti autobusų, jei žmonėms ko prireiktų. O mūsų keleiviai tikrai labai pamaldūs, visą kelią giedojo, meldėsi“, – pasakojo šilutiškiai.
Gražina, Irena ir Elena atlaiduose – dar su kitokia misija. Jos yra savanorės, renkančios aukas bažnytėlių statybai. Tiesa, aukų dėžučių atlaiduose – tikrai daugybė. Vieni, pasidėję kepurę, prašo aukoti duonai, kiti – kilnesniems tikslams. Gražina ir Irena čia visai savaitei įsikūrė tam, kad surinktų pinigų Vidmantų bažnyčiai, kuri kol kas tik suprojektuota. Šalia jų įsikūrusi Elena pinigėlius renka kitai – Slengių – bažnyčiai. Ji jau pastatyta, bet kol kas dar be durų ir be langų. Ar žmonės noriai aukoja? „Nelabai… Pirmadienį vos keturis eurus gavom. Kitom dienom šiek tiek geriau sekėsi. Kiek surinksim, tiek bus gerai“, – sakė moterys.
O kaip Žemaičių Kalvarijoje sekasi prekybininkams, kurių čia – nemažai? Vieni siūlo  religinius reikmenis, suvenyrus, saldumynus, kiti – dešras. Tradicinių atlaidų saldainių, vadinamųjų pypkų, pardavėja Zina iš Mažeikių pasakojo, kad anksčiau prekyba ėjosi geriau, bet ir dabar skųstis negali. O kad visų poreikiai būtų patenkinti, turi ne tik saldainių, bet ir dabar populiarių vaflių. Žodžiu, taikosi prie poreikių.

Primename, kad Plungės dekanato tikinčiųjų piligriminė kelionė – liepos 12-ąją, paskutinę Didžiųjų atlaidų dieną. Šv. Mišias aukos Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius ir Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...