„Kažkas čia ne taip, ministre“

Mažeikių meras Vidmantas Macevičius (centre) ministro Kęstučio Mažeikos akivaizdoje „Veisto“ direktoriui Deividui Miškiniui (kairėje) pažėrė daug priekaištų

Mažeikių meras Vidmantas Macevičius (centre) ministro Kęstučio Mažeikos akivaizdoje „Veisto“ direktoriui Deividui Miškiniui (kairėje) pažėrė daug priekaištų

Praėjusį ketvirtadienį Plungėje ir Rietave lankėsi aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Ir vienur, ir kitur jis susitiko su vietos valdžios atstovais, o pakeliui iš Rietavo į Plungę dar užsuko ir į Jėrubaičių sąvartyną, tiksliau – į šalia jo įkurtą atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo gamyklą. Tai, ką ten išvydo ir išgirdo, ministrui nelabai patiko.

Rietave – apie utilizavimo įmonę
Rietave ministras K. Mažeika lankėsi kartu su Seimo nariu Jonu Varkaliu. Kalbėta apie Rietavo savivaldybėje įgyvendintus ir dabar vykdomus vandentvarkos projektus bei europinę paramą. Diskutuota ir apie planus centralizuoti regionų vandens tiekimą. Pasak mero Antano Černeckio, tokios permainos sužlugdytų savivaldybių įmones, o nauda labai jau abejotina. Ministras buvo tos pačios nuomonės – jis taip pat nepalaiko vienos regioninės įmonės modelio.
Kalbėta ir apie „Rietavo veterinarinę sanitariją“, kuri niekaip neišsprendžia savo kvapų problemos.  A. Černeckis minėjo: „Pernai buvo dienų, kai žmonės turėjo langus užsidaryti, nes smarvė tiesiog dusino. Po rimto pokalbio įmonė lyg ir susitvarkė, bet neilgam. Matyt, nelabai nori investuoti į filtrų keitimą ar naujas technologijas“.
Ministro nuomone, didelė problema, kad ši įmonė – savo sąlygas diktuojanti utilizavimo monopolininkė. Tad pažaboti ją gana sudėtinga.
Kodėl neveikia jėgainė?
Į Jėrubaičius, be ministro K. Mažeikos ir parlamentaro J. Varkalio, atvyko ir daugiau suinteresuotų asmenų – Seimo narys Valentinas Bukauskas, Telšių, Mažeikių ir Rietavo savivaldybių merai Kęstutis Gusarovas, Vidmantas Macevičius ir A. Černeckis bei kiti. Čia Telšių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Rimantas Adomaitis ir atliekų mechaninio ir biologinio apdorojimo gamyklą eksploatuojančios bendrovės „Veistas“ direktorius Deividas Miškinis pasakojo apie šio objekto privalumus ir trūkumus.
D. Miškinis dėstė, kad gamykla negauna tiek atliekų, kiek turėtų (49 tūkst. tonų per metus), kad brangiai atsieina išlaikyti šiukšles rūšiuojančius darbuotojus, kad po perdirbimo liekanti masė tinka tik sąvartynui perdengti (nes keliami pernelyg dideli reikalavimai). Bet svečius domino kas kita – kodėl neveikia jėgainė? Ji iš biologiškai skaidžių atliekų išsiskiriančias dujas turėtų paversti elektra, tačiau šios funkcijos neatlieka.
Daugiausiai priekaištų „Veisto“ direktoriui pažėrė Mažeikių rajono savivaldybės meras V. Macevičius: „Mes skaičiuoti mokam ir žinom, kad jums pasigaminti elektrą kainuotų ne daugiau kaip 5 centus už kilovatvalandę, bet jūs ją perkat ir mokat 13 centų. Už megavatvalandę – 130 eurų, vadinasi, be reikalo sumokat 80 eurų. Išgaunamų dujų nepanaudojat, pinigus į orą leidžiat, o mes turim už tai mokėti!“
Po V. Macevičiaus mestų kaltinimų pasisakė ir Seimo narys V. Bukauskas: „Kažkas čia ne taip, ministre. Taip negali būti. Šią problemą reikia kelti ir spręsti.“
Jam pritarė ir R. Adomaitis. Pasak jo, įsikišti turėtų ir Aplinkos ministerija, ir Aplinkos projektų valdymo agentūra, ir Konkurencijos tarnyba. „Gal reikia galvoti apie sutarties nutraukimą?“ – klausė TRATC-o direktorius. Ministras K. Mažeika atsakė: „Marijampolėje buvo kažkas panašaus. Jie sutartį nutraukė ir iš to laimėjo. Dabar ten atliekų tvarkymo kaina mažiausia Lietuvoje.“
V. Miškinio klausinėta, kiek kubinių metrų dujų pagamina biologinio atliekų apdorojimo įrenginiai, kiek elektros energijos perka įmonė. Į šiuo klausimus direktorius atsakyti negalėjo, tačiau tvirtino, kad dirba pagal sutartį ir įsipareigojimų laikosi.
Anot ministro, čia ir dabar problemos išspręsti neįmanoma, bet ji tikrai bus nagrinėjama. Nes į gamyklą investuoti milijonai eurų, tad ji turi atlikti savo funkcijas. Juolab kad tai – ne tik finansinė, bet ir ekologinė problema.

„Veisto“ direktorius Deividas Miškinis (kairėje) ministrui Kęstučiui Mažeikai (centre) ir kitiems aprodė gamyklą

„Veisto“ direktorius Deividas Miškinis (kairėje) ministrui Kęstučiui Mažeikai (centre) ir kitiems aprodė gamyklą

Įteikė iš anksto parengtus prašymus
Plungėje su ministru ir kitais svečiais bendravo vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė ir Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas. Čia aptartos rajonui aktualiausios problemos bei perduoti iš anksto parengti prašymai.
„Yra keletas dalykų, į kuriuos norėtume, kad Aplinkos ministerija atkreiptų dėmesį. Vienas iš jų – Gamtos mokyklos steigimas Žemaitijos nacionaliniame parke (ŽNP)“, – sakė vicemerė.
Pasak jos, ŽNP gausiai lankomas turistų (pernai čia jų sulaukta 169 tūkst.), tad yra didelis potencialas visuomenę, ypač jaunimą, mokyti ekologijos, gamtos pažinimo ir t. t. Galima organizuoti pamokas gamtoje, stovyklas, propaguoti saulės energijos panaudojimą, vandens tausojimą ir kt.
Kitas prašymas – dėl teisės aktų, susijusių su želdynų tvarkymu. Iš dalies tai susiję su skandalu, kuris kilo Laisvės alėjoje, Plungėje, paukščių perėjimo metu išpjovus liepas.
„Šiuo atveju turim europinį projektą, kuriam įgyvendinti nustatyti terminai. Stengdamiesi į juos „tilpti“, pradėjom darbus, o žmonės pasiskundė dėl pjaunamų liepų. Tada įsikišo ministerija, kuri analizuoja padėtį ir žiūri, ką čia dabar nubausti“ – situaciją apibūdino A. Beierle-Eigirdienė.
Anot jos, ministerija turi įsikišti ne tada, kai išduotas statybos leidimas ir prasidėjus darbams kažkas pasiskundžia, o tada, kai projektas derinamas su įvairiomis institucijomis. „Prašome, kad tarp institucijų, su kuriomis reikia derinti projektus, atsirastų ir Aplinkos ministerija, kad ji laiku išsakytų savo poziciją. Nes jei bus taip, kaip dabar, mes jokių projektų negalėsime įgyvendinti“, – apie pateiktą prašymą kalbėjo vicemerė.
Dar vienas prašymas – kad ministerija prisidėtų prie sumanymo sukurti geresnes sąlygas turistams, atvykstantiems į Žemaitijos nacionalinį parką. Tiksliau – ŽNP nori aikštelę, esančią Plateliuose, šalia Šeirės pažintinio tako, pritaikyti kemperiams – nutiesti ten elektros, vandentiekio ir nuotekų tinklus. Pastebėta, kad keliaujančiųjų kemperiais tikrai yra, tad ir infrastruktūrą reikėtų priderinti prie laikmečio.
Paskutiniajame prašyme Savivaldybė išdėstė su vandentvarka susijusias bėdas. Viena jų – prie bendrų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų prijungus didesnes gyvenvietes, dabar neprijungtos liko tik tokios, kuriose mažai gyventojų. O kuo mažiau žmonių, tuo brangiau atsieina vieno namų ūkio prijungimas. Kadangi ES prisidėjimas vis mažėja, reiškia, kad didėja Savivaldybei ir bendrovei „Plungės vandenys“ tenkanti našta. O tokie kaštai – ne Savivaldybės ir bendrovės kišenei, tad prašoma ministerijos pagalbos.
Kita problema: didėjant gyventojų, besijungiančių prie centralizuotų tinklų, skaičiui, valymo įrenginiai nebepajėgūs išvalyti tokio kiekio nuotekų. Dėl to kyla kvapų problema, kurią nežinia kaip spręsti. Pasak A. Beierle-Eigirdienės, Plungė turi tik dvi nuotekų valymo linijas ir žūtbūt reikalinga trečioji. Tik ar valstybė padės šią problemą išspręsti?

Vienas komentaras

  • h:

    nereikia dėl akių ministro klausti apie sutarties nutraukimą, bet reikia pradėti dirbti teisingai. O jeigu žmogus jau sugadintas nepataisomai, tai turi greitai bėgti iš tų pareigų ir dar Vaitkų išsivesti, kad tarnyboms nereikėtų tampytis…

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...