Nemoka, nes nesupranta, už ką

A. Šapalo nuomone, dauguma nesusipratimų kilo dėl bendravimo spragų

A. Šapalo nuomone, dauguma nesusipratimų kilo dėl bendravimo spragų

Sename mediniame daugiabutyje, esančiame Plungės miesto centre, Vytauto gatvėje, gyvenanti Elena Augustinienė kreipėsi į „Žemaičio“ redakciją, kad žurnalistai padėtų išsiaiškinti, už ką ji turinti mokėti namą administruojančiam „Plungės būstui“, jei šis tik mokėjimo pranešimus siunčia, o namo nei tvarko, nei žiūri. Per 15 mėnesių moteris šiai Savivaldybės įmonei įsiskolino 150 eurų. Suma – nemaža, o paslaugų, pasak plungiškės, jos gyvenamas daugiabutis negavo nei per nago juodymą.

Nuo pat pradžių – virtinė nesusipratimų
Vytauto g. 13A daugiabutį „Plungės būstas“ ėmė administruoti praėjusių metų vasarį. Gyventojai patys galėjo pasirinkti administratorių arba įkurti bendriją, bet kadangi nepadarė nei vieno, nei kito, priverstinai atsidūrė šios įmonės žinioje.
E. Augustinienė tikino, kad apie šį sprendimą gyventojai nebuvo tinkamai informuoti. Ji pati sužinojusi tik tada, kai gavo pirmąją sąskaitą iš „Plungės būsto“. Kita nemaloni staigmena buvo ta, kad jų namui už kvadratinio metro bendro naudojimo patalpų administravimą priskaičiuotas 0,078 euro tarifas, nors Plungės rajono savivaldybės taryba dar 2015 metais yra patvirtinusi, kad jis negali viršyti 0,061 euro.
Tokiu neteisėtai per dideliu tarifu minėtasis namas buvo apmokestintas nuo praėjusių metų vasario iki rugsėjo. Savo klaidą „Plungės būstas“ pastebėjo tik po E. Augustinienės skundo, tačiau kompensuoti gyventojų permokėtą sumą ruošiasi tik dabar, sutapimas ar ne, kai tuo susidomėjo žurnalistai.
Tiesa, ta permoka visai nedidelė – vos kelios dešimtys eurų visam namui. Bet kartais  geriems santykiams sugadinti užtenka ir mažos smulkmenos.  O tų nemalonių smulkmenų „Plungės būsto“ ir Vytauto g. 13A daugiabučio „draugystės“ kelyje pasitaikė ne viena.
Antai nežinia kodėl įmonė pamiršo įtraukti šį namą į daugiabučių, prie kurių valstybinių švenčių dienomis būtina iškelti vėliavas, sąrašą. O kai galiausiai įtraukė, vėliavas iškelianti įmonė (UAB „Žemaitijos ranga“) pamiršo informuoti „Plungės būstą“, jog šis prie to namo primontuotų stovą vėliavai.
Tiesa, namo administratorė Daiva Bertašienė tikina, kad stovas buvo pritvirtintas dar pernai, tik nežinia, kur išgaravo. E. Augustinienė savo ruožtu aiškina, jog stovo nei pernai, nei kada anksčiau nebuvo. Ir pakabintas jis visai neseniai, vėlgi, tik įsikišus žurnalistams.

1924 metais statytas daugiabutis prašyte prašosi remonto

1924 metais statytas daugiabutis prašyte prašosi remonto

Žmogiška klaida ar nemokėjimas bendrauti?
Moteriškė jos namą administruojančiai įmonei turėjo ir daugiau priekaištų. Ne kartą juos surašiusi siuntė į „Plungės būstą“, tačiau atsakymą gavo tik į vieną iš savo raštų. Kur dingo kiti?
„Įvyko žmogiška klaida. Administratorė nuo savęs parašė atsakymą. Manė, kad į su finansais susijusius klausimus atsakys mūsų finansininkė, tačiau jos tarpusavy nesusišnekėjo, tad tas atsakymas pirmąjį kartą taip ir nebuvo išsiųstas“, – savo darbuotojas teisino „Plungės būsto“ direktorius Audrius Šapalas.
Vos tik išgirdęs, jog teks turėti reikalų su žurnalistais, jis pats asmeniškai nuvyko pasikalbėti su E. Augustiniene ir džiaugėsi, kad nesunkiai pavyko rasti bendrą kalbą. Esą net įtikino ją, kad daugiabutį būtina renovuoti. Regis, tam neprieštarauja ir kiti gyventojai, tad reikia tikėtis, jog šis medinukas po metų kitų apsivilks naują „rūbą“.
Bet kad tai įvyktų, namo administratorei teks rasti būdą kaip susikalbėti su šio daugiabučio gyventojais ir išaiškinti jiems, kas daroma arba nedaroma ir kodėl. Antai E. Augustinienė pasakojo ne kartą prašiusi, jog „Plungės būstas“ jai pateiktų namo patikrinimo aktą bei ataskaitą, kaip panaudoti pernai iš gyventojų surinkti pinigai. Pirmojo dokumento ji taip ir negavusi iki šiol, o antrąjį radome kabantį vienoje iš daugiabučio laiptinių.
Moteris ir dar vieno buto savininkai į savuosius būstus patenka pro kitus įėjimus, tad į šią laiptinę, esančią kitoje namo pusėje, net nosies nekiša. Štai ir atsakymas, kodėl ji nežinojo apie tai, jog daugiabutis pereina „Plungės būsto“ žinion. Juk jeigu visi pranešimai kabinami vienoje iš kelių name esančių laiptinių, kaip gali tikėtis, kad juos perskaitys visi to namo gyventojai?
Paklausta, kodėl tų pranešimų neprikabinanti ir prie įėjimų į kitoje namo pusėje esančius butus, namo administratorė labai nustebo, kad turinti tai daryti. Bet galiausiai sutiko, jog galėtų. Jei ne pakabinti, tai įmesti į tų gyventojų pašto dėžutes, kaip įmetanti pranešimus apie kasmėnesinius mokėjimus.
Mokėtų ir daugiau, jei tik žinotų, už ką
Kaip sakoma, viskas įmanoma, reikia tik noro. Susikalbėti ir susitarti – irgi. Gal net minėtosios 150 eurų skolos „Plungės būstui“ E. Augustinienės vardu nebūtų buvę, jei įmonės atstovai būtų mokėję išaiškinti, kad tos lėšos, kurios surenkamos už bendrųjų patalpų priežiūrą, tačiau nepanaudojamos per metus, kaupiamos tam namui atnaujinti. Ir tikrai neprapuola bendrame įmonės finansų katile.
Jei tai būtų žinojusi, moteris tikriausiai jau nuo pat pirmo mėnesio būtų uoliai apmokėjusi visas „Plungės būsto“ jai siųstas sąskaitas. Juolab kad žurnalistams sakė mananti, jog namui atnaujinti kaupiama per mažai lėšų. Nuo jos buto per mėnesį tam priskaičiuojama vos po 2,67 euro. Tame name butų – tik septyni, tad akivaizdu, jog kaupti kapitaliniam remontui tektų ilgus metus.
Kita išeitis, kuria naudojasi daugelis daugiabučių, – skolintis iš banko. Kaip „Žemaičiui“ sakė „Plungės būsto“ direktorius A. Šapalas, pernai sėkmingai atnaujintas pirmasis Plungėje medinis daugiabutis, esantis Telšių skersgatvyje. Šiuo metu renovacijai ruošiami dar trijų dokumentai. Belieka tikėtis, kad prie jų prisijungs ir Vytauto g. 13A namas. Jei tik tarp jo gyventojų ir namą administruojančios įmonės atsiras daugiau sutarimo.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...