Plungės muziejus – Lietuvos meno oazė

Jubiliejinėje šventėje koncertavo muzikos virtuozas S. Petreikis su grupe

Jubiliejinėje šventėje koncertavo muzikos virtuozas S. Petreikis su grupe

Tokie žodžiai antradienį, minint Žemaičių dailės muziejaus kūrybinės veiklos 25-erių metų jubiliejų, nuskambėjo iš meno mecenato Edvido Žuko, kuris gražios sukakties proga renginio svečiams pristatė dvi dailės parodas, lūpų. Švenčiant jubiliejų, gražių ir prasmingų žodžių muziejui bei gausiam jo kolektyvui negailėjo ir kiti gimtadienio vakaro „Ačiū, kad buvome, esame ir būsime kartu“ dalyviai.

Ateityje – dar viena ekspozicija
Visi susirinkusieji dar kartą įsitikino, jog Mykolo Oginskio rūmuose įsikūrusiame muziejuje klesti profesionalioji kultūra ir menas. Mat jubiliejiniame vakare koncertavo muzikos virtuozas Saulius Petreikis. Jo ir grupės muzikinė dovana muziejui ir jo bičiuliams abejingų nepaliko. Publika liko sužavėta išskirtiniu iš kaimyninio Skuodo rajono kilusio multiinstrumentalisto talentu.
Be šio koncerto, kaip jau buvo minėta, į jubiliejui skirto renginio programą darniai įsiliejo ir parodų „Prancūzų ekspresionizmo legendos Serge Labéggorre tapyba“ ir „Šiuolaikinis žemaičių menas“ pristatymai. Muzikiniu ir meniniu štrichu dar kartą akcentuota, jog Plungės padangėje, o tiksliau  – M.  Oginskio rūmuose, karaliauja itin aukštos prabos kultūra. Nors čia savo nišą sėkmingai randa ir mėgėjai kūrėjai.
E. Žukas visus pradžiugino patvirtindamas Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus Alvido Bakanausko žinią apie tai, jog renovavus vakarinę antro aukšto rūmų pusę, čia ketinama įrengti nuolat veiksiančią Prano Gailiaus ekspoziciją.
Muziejui saugoti bent dalelę šio garsaus išeivijos dailininko darbų yra didžiulė garbė. Juk P.  Gailius yra vienas kūrybingiausių lietuvių išeivijos dailininkų, išaugęs ir subrendęs kaip menininkas garsiojo Léger pamokose, muziejų salėse, nuolat sūkuriuojančioje Paryžiaus dailės apsuptyje.

Minint muziejaus 25-metį, jo direktoriui A. Bakanauskui (dešinėje) A. Klišonis įteikė sidabrinę monetą

Minint muziejaus 25-metį, jo direktoriui A. Bakanauskui (dešinėje) A. Klišonis įteikė sidabrinę monetą

Žvilgsnis atgal
Šiandien muziejuje kaupiama bei eksponuojama išties daug muziejinių vertybių, atspindinčių Žemaitijos kultūrinę, istorinę įvairovę. Žinoma, čia saugomos bei puoselėjamos ir M. Oginskio dvaro tradicijos. Šiandien ekspozicijose siūloma susipažinti su XX–XXI a. profesionaliosios dailės kūriniais, kuriuos muziejui dovanojo Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys žemaičių menininkai.
Muziejus gali didžiuotis savo veiklą puošiantis itin dideliu ir be galo gražiu renginiu – kas ketverius metus jame rengiama Pasaulio žemaičių dailės paroda. Įstaigos dėka į mūsų miesto kultūrinį gyvenimą įsiliejo ir neatskiriama jo dalimi tapo didžiulio populiarumo kasmet sulaukiantis tarptautinis M.  Oginskio festivalis.
Atsakingi ir savo darbą išmanantys muziejininkai rūpinasi ir muziejuje veikiančia moksline biblioteka, kurioje saugomos istoriko Zenono Ivinskio, kraštotyrininkės, pedagogės Eleonoros Ravickienės asmeninės bibliotekos, fiziko, etnografo profesoriaus Igno Končiaus, filosofo, žurnalisto, vertėjo Prano Mantvydo archyvai.
Šiandien muziejus išgyvena savo aukso amžių. Ir nors 25-eri veiklos metai galbūt nėra taip jau daug, per tą laiką būta visko. Nepaisant sėkmių ir nesėkmių, įstaiga toliau puikiai įgyvendina savo pagrindinį veiklos tikslą – ateinančioms kartoms ir tautos kultūrai saugo unikalų XIX a. architektūros paminklą – kunigaikščio M. Oginskio dvaro kompleksą, pamažu sugrąžina į tėvynę išeivijoje kūrusių žemaičių kūrinius, kitas istorijos ir meno kolekcijas, kaupia, saugo, eksponuoja Žemaitijos regiono dailės ir Plungės krašto materialines ir dvasines vertybes bei tiria Plungės, o kartu ir visos Žemaitijos praeitį.
Dokumentas, pakeitęs Plungę
„Prabėgo 25-eri istoriniai atsakingo, pasiaukojančio darbo metai. Istoriniai, nes tai – muziejaus kūrimosi metai. Dažnai užduodu sau klausimą, kas be šios įstaigos galėjo sukurti tai, ką Plungė turi šiandien? Nėra kitos tokios įstaigos. Tik muziejus galėjo ir gali deramai reprezentuoti bei valdyti kunigaikščių Oginskių palikimą“,  – su pasididžiavimu kalbėjo A.  Bakanauskas. Prabėgdamas vadovaujamos įstaigos istorija, jis pakvietė stabtelėti ties 1994-ųjų kovo 31-osios data.
Tądien Plungės rajono savivaldybės taryba priėmė nutarimą įsteigti Plungėje muziejų, kuris bus finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto. Kaip gražiai pasakė direktorius, šis dokumentas visiems laikams pakeitė Plungę. Ji tapo kunigaikščių miestu.
Tiesa, oficialiu muziejaus gimtadieniu laikoma kita data  – tų pačių metų liepos 16-oji, kurią Kultūros ministerijos sekretorius Vytautas Balčiūnas ir Plungės rajono tarybos pirmininkas Gintaras

Kaimynės – Bendruomeninių šeimos namų atstovės – muziejui dovanojo neregėto dydžio šakotį

Kaimynės – Bendruomeninių šeimos namų atstovės – muziejui dovanojo neregėto dydžio šakotį

Morkis parašais įtvirtino muziejaus pradžią.
A. Bakanauskas džiaugėsi, jog per ketvirtį amžiaus įstaiga įgijo daug draugų, bičiulių, užtarėjų bei partnerių. Visiems buvo nuoširdžiai padėkota. Atskirą AČIŪ direktorius tarė muziejaus lankytojams, kurie tokios įstaigos gyvenime vaidina itin svarbų vaidmenį.
Gausybė sveikinimų
Sėkmingai veikiančia įstaiga bei nuostabiomis jo erdvėmis didžiavosi ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis. Jis pasigyrė pats, būdamas Tarybos nariu, balsavęs už šio muziejaus įkūrimą.
„Nors kai kuriems atrodo, kad Savivaldybei yra našta išlaikyti tokią įstaigą, aš sakau, kad laimingas miestas, kuris turi tokio aukšto lygio meną ir kultūrą globojančius namus. Juk Žemaičių dailės muziejus yra mūsų visų pasididžiavimas, erdvė, į kurią negėda pasikviesti pačius garbingiausius svečius“, – kalbėjo meras.
Būriui muziejininkų ir administracijos darbuotojų rajono vadovas įteikė padėkos raštus. O A. Bakanauskui atiteko ypatinga dovana – sidabrinė moneta.
Vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė pastebėjo, kad per tą ketvirtį amžiaus muziejus labai keitėsi ir tik į gerą. Prie sveikinimų prisidėjo ir Romas Matulis, drąsiai pareiškęs, jog Plungė yra profesionaliosios kultūros miestas. Tai – visų mūsų pasididžiavimas. „Čia kuriamas toks menas, kuris kitų tik kopijuojamas. Bet šie rūmai būtų tik pastatas, jei juose nedirbtų kūrybingi žmonės, kurie vis randa savyje parako naujai veiklai, sumanymams, tikslams“, – džiaugėsi Plungės kultūros centro direktorius.
Gražių žodžių muziejui bei jo darbuotojams išsakė ir kiti svečiai, tarp kurių – laikinai muziejaus direktoriaus pareigas anuomet ėjusi Stanislava Kajutienė. Anot „Saulės“ gimnazijos pedagogės, muziejus jai yra kažkas mistiško.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...