Įvertino gamtai padarytą žalą

Išpjauti liepų alėjai užteko vos kelių dienų, tačiau iki šiol tebesiaiškinama, kodėl tai padaryta negavus būtino leidimo

Išpjauti liepų alėjai užteko vos kelių dienų, tačiau iki šiol tebesiaiškinama, kodėl tai padaryta negavus būtino leidimo

Aplinkos apsaugos departamentas, atlikęs neplaninį patikrinimą, skelbia suskaičiavęs, kokio dydžio žala gamtai buvo padaryta rangovui be leidimo išpjovus senąsias Plungės Laisvės alėjos liepas. Tačiau pats rangovas – UAB „Plungės lagūna“ – tikina jokios žalos gamtai nepadaręs, dirbęs pagal projektą, kuriame buvo nurodyta pjauti liepas. O leidimo tam neprašęs tik todėl, kad miesto seniūno esą buvo patikintas, jog jis nereikalingas – esą užtenka žodinio sutikimo. Akivaizdu, kad departamentas mano kitaip.

Žala suskaičiuota, baudą paskirs vėliau
Dar rugpjūtį departamento viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė „Žemaičiui“ sakė, kad šiuo metu atliekamas rangovo neplaninis patikrinimas ir kad tiksli gamtai padaryta žala bus žinoma tik jį pabaigus. „Preliminariais duomenimis, žala gali siekti iki 10 tūkstančių eurų“, – pridūrė atstovė.
O praėjusią savaitę gavome tikslesnius duomenis.
„Patikrinimas yra baigtas. Pagal galiojančią tvarką, rangovui įteiktas patikrinimo aktas ir žalos paskaičiavimas su pasiūlymu gera valia susimokėti. Žalos dydis – 6 075 eurai“, – rašė I. Krikštopaitytė.
Kaip žinia, tokiais atvejais pažeidėjams tenka atlyginti ne tik gamtai padarytą žalą, bet ir susimokėti baudą. Kokio dydžio finansinė prievolė prispaus Laisvės alėją remontuojančią „Plungės lagūną“, kol kas neaišku. Pasak departamento atstovės, baudos dydis priklausys nuo to, žala atlyginta ar ne.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad neteisėtas želdynų naikinimas  juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimties iki trijų šimtų eurų.
Įvyko nesusipratimas
„Žemaitis“ jau rašė, kad Aplinkos apsaugos departamentas nustatė, esą liepos Laisvės alėjoje praėjusią gegužę išpjautos neturint leidimo.
Paprašyta pakomentuoti šią situaciją, Savivaldybės ekologė Roberta Jakumienė kalbėjo, kad įvyko nesusipratimas. Esą alėją rekonstruojanti įmonė turėjo dėl leidimo kreiptis į miesto seniūną, bet to nepadarė.
„Bet kokiu atveju liepos būtų vis tiek išpjautos, nes taip buvo numatyta projekte. Tiesiog buvo praleista viena administracinė procedūra, nepaprašyta seniūno leidimo. Gal pritrūko susikalbėjimo, gal ne iki galo įsigilinta į teisės aktus. Negaliu to komentuoti, nes tai ne mano kompetencijoje“, – kalbėjo ekologė.
Kaip vertina departamento sprendimą, „Žemaitis“ teiravosi ir „Plungės lagūnos“ vykdančiojo direktoriaus Povilo Batavičiaus. Jis sakė išsamių komentarų šia tema kol kas neteiksiantis. „Galiu pasakyti tik tiek, kad viską darėme taip, kaip numatyta projekte. Lauksim tolimesnių departamento veiksmų, – kalbėjo direktorius ir dar pridūrė: – Kai dvi pusės nesutaria, turi įsikišti arbitras.“
Po šių žodžių tapo aišku, jog šis ginčas greičiausiai persikels į teismą. „Manom, kad viską atlikom teisėtai. Juolab kad atsakingi asmenys mus patikino, jog tas leidimas šiuo atveju nereikalingas“, – sakė P. Batavičius.
Paklaustas, kas tie atsakingi asmenys, „Plungės lagūnos“ vykdantysis direktorius nurodė miesto seniūniją, kuriai pavesta funkcija išduoti leidimus pjauti miesto viešosiose erdvėse augančius medžius.
Aptarė ir išsiskirstė…
Apie šią situaciją „Žemaitis“ kalbėjosi ir su Plungės miesto seniūnu Gintaru Domarku, ties kurio galva kryžiuojasi abiejų konfliktuojančių pusių laidomi žaibai. Jis prisiminė, kad per vieną iš gamybinių pasitarimų dėl žadamos pradėti alėjos rekonstrukcijos buvo gvildentas ir leidimo pjauti liepas išdavimo klausimas.
„Kadangi darbus atliksiančios įmonės atstovai buvo vietoje, prie to paties stalo, kaip ir aš, pasakiau, kad tas leidimas yra tik formalumas ir kad jie neberašytų man to prašymo jį išduoti. Užfiksavome posėdžio protokole, kad aš leidžiu pjauti medžius, ir išsiskirstėme. Niekas tada negalvojo, kad dėl vieno trūkstamo popierėlio kils toks triukšmas“, – stebėjosi seniūnas.
Pasak jo, minėtojo posėdžio protokolas kartu su kitais reikalingais dokumentais buvo įteiktas tyrimą dėl šio atvejo pradėjusiam Aplinkos apsaugos departamentui. „Tik jis tą protokolą laiko negaliojančiu. Atseit vistiek turėjau išrašyti tą leidimą. Komiška situacija: Savivaldybė pati inicijavo darbus, užsakė alėjos rekonstrukcijos projektą, nusamdė rangovą darbams atlikti ir pati sau turėjo išduoti leidimą, kad leidžia pjauti medžius, kurie projekte pažymėti kaip šalintini“, – kalbėjo G. Domarkas.
Seniūnas svarstė, jog tikriausiai darbai Plungės Laisvės alėjoje nebūtų sulaukę tiek dėmesio, jei ne tuo metu per šalį nusiritusi pasipiktinimo banga dėl kertamų medžių didžiuosiuose šalies miestuose. Nežinia, ar dėl kilusio didelio visuomenės pasipiktinimo, ar dėl kokio gauto skundo minėtasis departamentas nutarė pasigilinti, kaip vyksta darbai Plungėje, ir eureka – atrado, kad trūksta vieno popierėlio. O tada ir prasidėjo…

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...