Plungiškiai nežino Adolfo Jucio

Plungiškiai nežino Adolfo JucioPlungėje yra penkios bendrojo lavinimo mokyklos, bet tik viena – vardinė, pavadinta žymaus veikėjo Adolfo Jucio vardu. Beje, Lietuvoje tokiu pavadinimu – vienintelė: joks kitas šalies miestas ar miestelis savo mokyklai nėra suteikęs A. Jucio vardo. Be to, plungiškiai turi ir šio žmogaus vardu pavadintą gatvę, kurioje gyvena nemaža dalis miesto gyventojų. Todėl, atrodytų, tikrai turėtų žinoti, kuo Plungei svarbi ši asmenybė. Deja, gatvėje sutiktų žmonių paklausę apie A. Jucį, likome pasimetę: nei vietiniai, nei atvažiavusieji, nei mokyklos suole dar sėdintys ir vadovėlius, rodos, skaitantys moksleiviai, nei ją seniai baigę suaugusieji nieko nežinojo. Pasijutome prasčiau nei per „Klausimėlį“ – ten žmonės dar bando spėlioti, kapstytis iš padėties, o čia – nežinau, ir viskas.



Ir tikrai nežino. Daugiau nei dvidešimt pakalbintų praeivių purtė galvas ir, negalėdami atsakyti, tik kaktas raukė. Nesvarbu, kad Plungėje ne vienerius metus gyvena. Nesvarbu ir tai, kad jų namai yra toje pačioje A. Jucio gatvėje, o vaikai lanko akademiko vardu pavadintą mokyklą. Atsirado ir tokių pašnekovų, kurie net klausimo išklausyti nesiteikė – esą nesąmoningi tie mūsų klausimai, kaip ir atsakymai į juos būna nesąmoningi. Matyt, tokia liūdna gaida ir būtų tekę pabaigti pasakoti apie „išprususius“ plungiškius, jei nebūtume sutikę miesto gyventojams gerai žinomo Kazio Urniežos.
„Fizikas buvo. Plungės krašte yra gimęs, – kaip žirnius atsakymą išbėrė vyriškis. – Kur konkrečiai, nežinau. Jo vardu gatvė pavadinta. Yra ir toks buvęs geras krepšininkas Evaldas Jocys (žaidęs Plungės „Olimpo“ komandoje – aut.). Trumpa, paprasta, aišku, o svarbiausia – beveik teisinga, tik ne Plungės krašte, o prie Kretingos mūsų veikėjas yra gimęs. Tiek paprastam žmogeliui ir užtenka žinoti. Pasirodo, pašnekovas pasitaikė ne iš kelmo spirtas – iš fizikos mokykloje penketą turėjęs (anais laikais – aukščiausią įvertinimą). Iš tų laikų ir prisimena. Be to, nors gimęs prie Rietavo, K. Urnieža Plungėjė gyvena nuo 1967-ųjų, tad su aplinka susipažinęs.
Jei su fizikos vadovėliu būtų „draugavę“ ir kiti kalbinti praeiviai, žinotų, jog Adolfas Jucys – vienas žymiausių Lietuvos mokslininkų, šiuolaikinės teorinės fizikos pradininkas Lietuvoje, vienas iš daugiaelektronių atomų teorijų kūrėjų, Vilniaus fizikų teoretikų mokyklos organizatorius ir vadovas.
Gimė 1904 m. atokiame Žemaitijos kaime – Kretingos rajono Klausgalvių Medsėdžiuose, gausioje penkiolikos vaikų valstiečių šeimoje. Negalėjo tėvai visų vaikų į mokslus išleisti, bet Adolfui pasisekė – jis buvo tarp trijų jauniausiųjų, kuriems tėvai atvėrė kelią į mokyklą. Tad 1912-1915 m.
Adolfas – Salantų pradinės moksleivis. Vėliau, mirus tėvui, dėl sunkios materialinės padėties šeimoje teko dirbti ūkyje, o mokslus tęsė tik po šešerių metų – tuose pačiuose Salantuose, vėliau – Kretingoje, o galiausiai Plungės gimnazijoje. Čia buvo sustiprintas tiksliųjų mokslų dėstymas. Todėl, matyt, būtent Plungėje A. Jucys ir bus pradėjęs galvoti apie fiziko kelią. Jau tuomet iš bendramokslių jis išsiskyrė savo gabumais, darbštumu, buvo geriausias mokinys klasėje. Viskas sekėsi gerai – mėgo ir literatūrą, ir kalbą (vėliau pats savo mokinius ragino kalbėti taisyklingai, vartoti tinkamus fizikos terminus), ir tiksliuosius mokslus, mokyklą baigė aukščiausiais įvertinimais. Vis dėlto pasirinko studijuoti fiziką Kauno universitete. Visada domėjęsis kultūra, ir studijų metu aktyviai dalyvavo etnografinio pobūdžio studentų žemaičių S. Daukanto draugijoje, buvo jos pirmininku.
1931 m. perspektyvus jaunuolis baigė universitetą, vėlgi aukščiausiu įvertinimu apsigynęs diplominį darbą. Vėliau – 1934-1940 m. – dirbo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos katedroje. Stažavosi geriausiuose Anglijos Mančesterio ir Kembridžo universitetuose, dirbo Vilniaus universitete: iš pradžių buvo asistentas, docentas, o vėliau, 1971 m. apgynęs disertaciją, paskirtas ir Teorinės fizikos katedros vedėju. 1945 m. A. Jucys gavo fizikos-matematikos mokslų kandidato laipsnį ir docento vardą, o 1951-aisiais Leningrado valstybiniame A. Ždanovo universitete apgynė fizikos-matematikos mokslų daktaro disertaciją. Neilgai trukus, po dvejų metų, A. Jucys – profesorius.Būtent jo dėka Vilniaus universitete pradėjo veikti pirmasis elektroninis skaičiavimo įrenginys Lietuvoje, o 1956 m. profesorius tapo pirmuoju įkurto Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos instituto direktoriumi, kiek vėliau jo pastangomis įkurtas ir Skaičiavimo centras.Įdomu tai, kad, ir tapęs žymiu mokslininku, A. Jucys nepamiršo savo šaknų, gimtojo krašto. Pats buvo išrinktas pirmuoju Plungiškių draugijos prezidentu, rinko istorines žinias apie gimtąjį Klausgalvių Medsėdžių, aplinkinius kaimus, Salantus, Plungę. Yra parašęs straipsnių apie Salantų apylinkes, valstiečių papročius. Beveik kasmet susiruošdavo į Žemaitijos mokyklas, būtinai užsukdamas ir į Plungę, ragindavo moksleivius rinktis fiziko specialybę, pasakodavo atomo paslaptis. Yra parašęs straipsnių ir kalbotyros temomis, tyrinėjęs žodžių ir vietovardžių kilmę.
A. Jucys su žmona Adele užaugino du sūnus. Mirė 1974 metais. Kasmet, profesoriaus gimimo dieną, rengiami skaitymai, o neseniai Lietuvos mokslų akademija įsteigė A. Jucio premiją, teikiamą kas ketverius metus už geriausius teorinės fizikos darbus Lietuvoje.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...