Su Maironiu ieškojome Lietuvos…

Paskelbus 2012-uosius Maironio metais, Plungės akademiko Adolfo Jucio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos, dailės, muzikos mokytojai, muziejininkai įsitraukė į projektą „Su Maironiu iš naujo atrastume Lietuvą“. Iškėlėme sau tikslus – iš naujo pažvelgti į Maironio vaizduojamą Lietuvą, prisiminti jo idealus, įsigilinti į Lietuvos istorijos vingius.



Šiai pamokai ruoštasi keletą mėnesių: mokiniai ieškojo jiems patikusių kūrinių, skaitė juos literatūros pamokose, rinko geriausius skaitovus. Dailės mokytojas, mokyklos direktorius Kęstutis Varpiotas davė užduotį mokiniams – piešti Lietuvą, kokią savo kūriniuose apdainavo poetas. Muzikos mokytoja Dalia Mickienė ruošė chorą dainuoti Maironio žodžiais sukurtas dainas. Įsijungė ir dramos būrelis, šokių studija.
Maironiui skirtą jungtinę pamoką 7-9 klasių moksleiviams vedė mokytojai, dalyvavę projekte. Pamoka turėjo visas sudėtines dalis: įžangą – apie Maironį, ištisą poezijos epochą, kuris peržengė gyventą laiką, o naujos kartos vis grįžta ir grįžta prie jo poezijos, nes joje aidi skambiausioji styga – Tėvynė.
Gražūs ir gerai paruošti namų darbai: ekrane mokiniai stebėjo Maironio gyvenimo etapus, susipažino su bibliotekininkų parengta parodėle (joje ir 1906 m. išleista Maironio „Lietuvos istorija“), piešiniais Maironio Lietuvos tema, klausėsi meninio skaitymo. Ir pagaliau – meilės tema: baladės „Jūratė ir Kastytis“ inscenizacija su žaibais, perkūno trenksmais ir undinių šokiais.
Mokyklos direktorius K. Varpiotas (jis – ir šio projekto pavadinimo autorius), paprašytas įvertinti pamoką, ryžosi parašyti aukščiausią balą – pamokai puikiai pasiruošta: vaizdai ir matomi, ir girdimi, ir jaučiami.
Ieškojome Maironio Lietuvos ir ją radome piešdami, deklamuodami, dainuodami.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Šalį sudrebino kaip įtariama korumpuotų teisėjų ir advokatų suėmimo skandalas. Kaip jį vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...