Penktadalį milijono – tiek litų septintokė surinko sergančiai druskininkiškei

Penktadalį milijono – tiek litų septintokė surinko sergančiai druskininkiškeiDu šimtus tūkstančių litų nelaimės ištiktam vaikui parūpino plungiškė mergaitė. Neįtikėtina, kiek gali padaryti ir mažas žmogus, vedamas didelių tikslų. Ne kiekvienam ir suaugusiajam toks darbas pagal pečius. Plungiškės Ievos ir druskininkiškės Augustės istorija – nekasdieniška.



„Kreipiuosi į Jus ir tikiuosi, kad neliksit abejingi. Noriu paprašyti Jūsų pagalbos, jei ne finansinės, tai bent pagalbos paviešinant šią istoriją, kad kuo daugiau žmonių sužinotų ir prisidėtų prie mūsų, susivienijusių padėti mažai dvejų metukų gegužės 10 dieną sulaukusiai mergytei Augustei. Mergaitė šiuo metu labai sunkiai serga ir gydosi Kauno klinikų onkologijos skyriuje.“
Tokį kreipimąsi išplatino Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos septintokė Ieva Krivickaitė.
Ievos akys žvelgia nevaikiškai, rimtai – neįprastai tokiam jaunam amžiui. Šį pavasarį ji surengė akciją, skirtą paremti sunkia onkologine liga sergančią Augustę, kuri gyvena Druskininkuose. Jau daug mėnesių mergytė su savo mama Jolita Matkevičiene neišeina iš ligoninės. Jai operuotas galvos auglys, Lietuvoje taikomi gydymo būdai nepadės – tokia medikų išvada. Augustei reikalingas gydymas Vokietijoje, kur jau taikomi kiti būdai, tačiau tai kainuotų 200000 litų.
Kaip atsitiko, kad paauglė iš Plungės sumanė pagelbėti kitame Lietuvos pakrašty sergančiai mergaitei?
„Aš žinau, ką reiškia sirgti“, – sako Ieva. Ir kai paklausiu, ką galiu atskleisti apie jos pačios išgyvenimus, atsako: „Apie mano ligą galite rašyti viską. Dabar tai man jau nebesvarbu. Anksčiau sielojausi dėl to, kad neturėsiu draugų, kad su manim bendraus tik iš gailesčio. Visko buvo, tačiau mane nuolat palaikė šeima, giminaičiai, vaikystės draugė Eligija, į kurią visada galiu kreiptis pagalbos. Pasitaiko ir dabar, kad kalbu su žmogumi, o jis ne man į akis žiūri, o į kateterį ir insulino pompą. Bet daug gerų žmonių padeda man laikytis. Džiaugiuosi, kad galiu sportuoti ir už pagalbą esu be galo dėkinga trenerei Astai Galdikaitei.“
Dar visai mažytė Ieva suprato, kad negalės gyventi be vaistų – būdama vos trejų metukų susirgo cukriniu diabetu, ir sunku būtų išvardyti, kiek per dešimt ligos metų jai teko patirti. Prasta savijauta, adatų dūriai, skausmas kasdien. „Mažam vaikui tai – tikras košmaras. Prisimenu, kaip klausdavau mamos, kodėl vaikai serga“, – pasakoja Ieva. Vėliau gyvenimas tapo normalus, mergaitė išmoko situaciją kontroliuoti, paaugo. Deja, palyginti neseniai, 2011-ųjų liepos mėnesį, Ievos sveikata labai pablogėjo ir mergaitė vėl pateko į ligoninę. Išbuvo Kauno klinikose iki pat Kalėdų. „Pririšta“ prie lašelinių, negalėjo grįžti į namus. Ligoninėje sutiko ir Kalėdas. Vaistai neveikė. Porą mėnesių mergaitė sėdėjo vežimėlyje. „Per Kūčias įvyko stebuklas, – prisimena ji, – vaistai pagaliau pradėjo veikti. Namo grįžau tik šiemet, prieš tai ligoninėje su keliomis draugėmis ramiai atšventusi savo keturioliktąjį gimtadienį.“
Ligoninėje Ieva pažino ir mažąją Augustę bei jos mamą. Pamilo mažą mergytę kaip seserį, suprato skaudžius jos mamos Jolitos išgyvenimus. Mažylė jau gydyta cheminiais vaistais, bet jie padės tik laikinai. Galima numanyti, kiek ligoninėje Ieva matė skausmo. Iš ten grįžo pasikeitusi, tarytum suaugusi. „Noriu padėti“, – Ievos žodžiai. Jau būdama Plungėje, mergaitė pradėjo ieškoti pagalbos mažajai Augustei. Prikalbino, paragino Jolitą Matkevičienę atidaryti sąskaitą, o pati su ištikimomis draugėmis iš 9a kla-
sės – Egle, Vitalija, Vykinte, Kornelija, Gerda ir Kristina – ėmėsi darbo: pasakojo žmonėms Augustės istoriją, paruošė informaciją mokyklos tėvų susirinkimui, kreipėsi į „Lietuvos rytą“, sukūrė tinklapį Lietuvoje, paskelbė informaciją ir užsienyje, prašydamos pagalbos už Augustės mamą, kuri neturėjo galimybės atsitraukti nuo dukrytės nė per žingsnį.
Devintokės merginos su Ieva nuėjo ir į Plungės bažnyčią. „Kunigas trumpai papasakojo apie mergytę, o bažnyčios gale su krepšiuku mes rinkome aukas. Žmonės nedaug ko ir teklausinėjo. Pačios labai graudinomės, bet džiaugėmės, kad yra tiek gerų žmonių – per vienas Mišias surinkome tūkstantį litų, – pasakoja Ieva. – Ir Pakutuvėnuose buvome porą kartų. Pirmą sykį aš pati baigiantis Mišioms turėjau papasakoti visiems apie Augustę. Po Mišių žmonės aukojo. Kai buvom antrą kartą, kunigėlis pasakė, kad sergančiai mergaitei reikia pagalbos. Daugiau informacijos suteikėme mes, turėjom ir Augustės nuotraukų, ir visus jos mamos duomenis. Juos dalinome žmonėms.“
Tikėjimas padeda – dabar mažylei gydyti jau surinkta apie 200000 litų. Neseniai Augustės sveikata buvo labai pablogėjusi – jai teko perpilti kraują. Mergytės mama laukia, kada bus galima vykti į Vokietiją, tikėdama, kad gydymas bus veiksmingas. Labai tuo tiki ir Ieva Krivickaitė.
Neatrodo, kad kalbiesi su keturiolikmete – tokia Ieva santūri, rimta, dingteli, kad jos galvoje nėra vietos niekams. Mergaitė lanko karatė, Meno mokyklą – groja pianinu. Bet tam laiko lieka vis mažiau. „Anksčiau, grįžusi namo, prisėsdavau pagroti, dabar taip yra vis rečiau. Turiu atsakyti į daugybę laiškų – viešas Augustės tinklapis jau vienija keletą tūkstančių žmonių. Atsirado daugiau vaikų, kuriems reikia padėti. Savo sveikata rūpinuosi vis mažiau, o norisi ir su draugais pabūti, ir mamai padėti“,- sako Ieva.
Klinikose į ligoninės laikraštį plungiškė parašė rašinį, kurio pavadinimas – „Ačiū“. Kam ačiū? Ar gyvenimui, kuris dovanojo nepagydomą ligą? Galbūt ir jam, nes savo rašinyje Ieva sako: „Neverk, kad kas nors baigėsi. Nusišypsok, kad tai apskritai buvo.“ Kartu turbūt „ačiū“ Ieva taria visiems geriems žmonėms, mamai, ir negalvoja, kad pagarbos nusipelno ji pati.
Gegužės mėnesį Plungės „Ryto“ pagrindinėje mokykloje vyko renginys, skirtas gerumo akcijai apibendrinti. Direktoriaus pavaduotoja Irena Juškevičienė pasakojo, kad tokie projektai jų mokykloje vyksta jau daugelį metų. Vaikai skatinami vienokiu ar kitokiu būdu išreikšti gerumą, pasirūpinti kitais, suteikti pagalbą. Priverstinio dalyvavimo nėra, prisideda tie, kurie nori, kuriems malonu padaryti gerą darbą. Veiklą vaikai pasirenka patys, klasėmis ar būreliais. Šiemet vieni tiesiog džiugino praeivius mieste dovanodami narcizų puokštelę ar balioną su linksmu užrašu, kiti lankėsi senelių namuose, sodino medelius, padėjo buvusioms savo darželių auklėtojoms prižiūrėti mažylius, netgi pirko, rinko knygas savo mokyklos bibliotekai, apgynė draugą nuo chuliganų, prižiūrėjo gyvūnus Plungės gyvūnų globos namuose. O minėtame renginyje buvo už tai pagerbti. Vakaro metu už gerumą Ievai Krivickaitei padovanotas angelas. Mokykla skatina gerus darbus. Direktoriaus pavaduotoja I. Juškevičienė džiaugiasi vaikais, bet sako, kad Ievos iniciatyva tiesiog sutapo su mokyklos gerumo akcija.
Ievos išgyvenimai – nevaikiški, ir ji daro nevaikiškus darbus. Skuba padėti kitiems, ištiktiems nelaimės, nors pati serga nepagydoma liga. Į klausimą, ką galvoja apie ateitį, kokių turi svajonių, Ieva atsako: „Visi mano, kad būsiu gydytoja, bet ne, aš taip nemanau. Norėčiau parašyti knygą apie berniuką, sergantį autizmu, kurį taip pat pažinau ligoninėje. Man pavykdavo su juo susikalbėti, nuraminti. Ir kai tik baigsis mokslo metai, važiuosiu į ligoninę pas vaikus. Noras, kad jie gyventų – didesnis nei noras pačiai pasveikti…“
Bronislava ŠIMONIENĖ

P.S. Kai rašinys jau buvo parengtas spaudai, sužinojome, kad Ieva vėl buvo paguldyta Kauno klinikose, endokrinologijos skyriuje. Vėl susitiko su Auguste. „Kai tik jausiuosi geriau – eisiu pas vaikus, – sakė ji, – atvežiau knygučių ir drabužėlių jiems. Tikiuosi, nereikės vasaros praleisti čia. Grįžusi galvoju su drauge savanoriauti Pakutuvėnų bažnyčioje ir Plungės
senelių namuose.“
Skelbiame Augustės mamos Jolitos Matkevičienės banko sąskaitą: LT077044060007817784 (AB SEB bankas, Gedimino pr. 12, T-01103 Vilnius, banko kodas 70440).

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...