Artėja vamzdžių užkimšimo metas

Jau netrukus plungiškiai sužinos detektyvo „Palankės gatvės tvenkinio ir į Babrungą įtekančių kanalų smarvės paslaptis“ pabaigą. Jei ne šio mėnesio gale, tai lapkritį iš tos dvokiančios kloakos bus nuleidžiamas vanduo: visi iki šiol nematomi vamzdžiai bei vamzdeliai norom nenorom turės parodyti… savo skersmenį bei tą skystį (ar tirštimą), kuris gražų miesto kampelį pavertė bakterijų veisykla, o karštomis vasaros dienomis – miestą dusinančia smirdykla. Plungė turi tris kloakas: kiaulyną Varkaliuose, šiukšlyną Jėrubaičių kaime ir Palankės tvenkinį bei kanalą, kuris, tekėdamas Paprūdžio gatve, pasiekia vadinamąją Plungės jūrą.



„Žemaitis“ yra gavęs ne vieną laišką, sulaukęs ne vieno gyventojo skambučio, prašančio atsakyti į klausimą: kada pagaliau bus pradėtas valyti Palankės gatvės tvenkinys ir iš jo ištekantis kanalas? Į šį klausimą atsakė žurnalistus į Savivaldybės mažąją posėdžių salę sukvietę Plungės aplinkos apsaugos agentūros ir Savivaldybės specialistai. Tvenkinių valymo konkursą laimėjo ir darbus pradės Telšiuose registruota UAB „Mato ranga“. Ši bendrovė darbus atliks iki pat perpumpavimo stoties. Kai vanduo bus nuleistas, darbininkai užkamšys į tvenkinį suvedžiotų vamzdžių galus. O tada turėtų patvinti ir pasmirsti… teršėjų kiemai.
Plungės rajono savivaldybės ekologė Jūratė Bitarytė žurnalistams pristatė du Vietos ūkio ir turto skyriaus vyriausiuosius specialistus – Martyną Čiuželį bei Martyną Lataką, kurių vienas prižiūrės, kaip vykdomas Palankės tvenkinio, antrasis – „Plungės jūros“ valymo projektai. Plungės seniūno pavaduotojas Algimantas Grisaitis sakė, kad nerimą kelia tai, jog į Palankės tvenkinį nuotekos patenka ne tik iš šalia esančių namų, bet ir iš kai kurių Rietavo, Šaltinio, Ežero gatvių. Būtent iš tų namų, pro kuriuos ėjo senoji kanalizacijos trasa. Dar vieną problemą paminėjo Plungės aplinkos apsaugos agentūros vedėja Irena Latakaitė – į kanalą teka ir dalies centralizuotų tinklų neturinčių Paprūdžio gatvės namų nuotekos. Šią problemą išspręsti žada padėti UAB „Plungės vandenys“. Bendrovė planuoja trasą pratęsti savomis lėšomis.
Į žurnalistų klausimą, kiek kainuos visi šie darbai, Jūratė Bitarytė paaiškino, kad konkurso metu suma išaugo, tad Savivaldybė tikisi, jog Europos Sąjungos indėlis bus padidintas iki 1 mln. 497 tūkst. litų. Iš biudžeto buvo numatyta pridėti beveik 167 tūkst., tačiau jame dar teks rasti beveik 577 tūkst. litų – šios sumos reikia nenumatytoms išlaidoms finansuoti ir kanalui, kuris eina Paprūdžio gatve, tvarkyti. Specialistai džiaugiasi, kad pavyko įrodyti, jog atvira kanalo dalis, atbėganti iki pat perpumpavimo stoties – anksčiau šioje vietoje tekėjęs Paplungos upelis. Kadangi tai ne žmogaus rankų, o gamtos kūrinys, jo išvalymo darbus finansuos Europos Sąjunga.
Bus finansuojami ir „Plungės jūros“ valymo darbai. Šį konkursą laimėjo UAB „Plungės lagūna“, tačiau bendrovė nieko negali daryti tol, kol nebus nuleistas tvenkinio vanduo. Pradėti valyti Babrungą anksčiau, tai tas pat, kaip ritinti Sizifo akmenį. Niekas negali pasakyti, kiek purvo, nuodingų medžiagų iš tvenkinio pateks į vadinamąją Plungės jūrą. Be to, gyventojai turėtų žinoti, jog bus valoma ne visa ji, bet jos dalis nuo Lurdo iki Meilės kalnelio. Bus valomas ne visas plotas, o tik ruožas. Dumblas bus išsiurbiamas tik iš „Plungės jūros“ pakraščių, pašalinti ir aplink sužėlę nevertingi krūmai. Šių darbų vertė – 1 mln. 880 tūkst. litų.
Numatyta ir tai, kaip bus tvarkomas iš tvenkinio, kanalo bei „Plungės jūros“ išsiurbtas dumblas, kurio dalis bus kenksminga. Tokį dumblą teks vežti utilizuoti į Klaipėdos rajono Kiškėnų kaimą. Kitam saugoti planuojama įrengti specialias aikšteles. Į jas pateks ir dumblas iš antrosios Babrungo dalies – nuo Birutės gatvės tilto iki pat parko. Toks projektas yra parengtas, tačiau šiam darbų etapui kol kas nepavyko gauti lėšų.
Aplinkos apsaugos agentūros vedėja Irena Latakaitė prašė gyventojams priminti, kad išvalius tvenkinį ir kanalus, net penkerius metus aplinkiniai gyventojai bus griežtai kontroliuojami, todėl dėl neaiškių priežasčių prie centralizuotų tinklų nesijungiantys plungiškiai neturėtų stebėtis, kad jų namuose dažnai lankysis speciali komisija. Ji reikalaus įrodymų, kur išvežamos nuotekos. Tie, kurie reikalingų kvitų neturės, arba komisija nustatys, kad realiai nuotekų turėjo būti daugiau negu išvežta, mokės baudas. Tik pirmąkart bauda nėra didelė: nuo 200 iki 1000 litų. Antrą kartą ji išaugs nuo 1000 iki 4000 litų. Trečią kartą – dar daugiau. Todėl tie, kurie nenori jungtis prie centralizuotų trasų, turėtų labai gerai pagalvoti, kas pigiau: baudos ar mokestis už vandenį bei nuotekas?

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...