Biokuro katilinės pamatuose – laiškas ateities kartoms

Biokuro katilinės pamatuose – laiškas ateities kartoms„Šiandien, 2012 metų spalio mėnesio 30 dieną, pažymėdami statybų pradžią, į „Vičiūnų“ įmonių grupės bendrovės „Plungės kooperatinė prekyba“ teritorijoje statomo objekto – 9 megavatų biokuro katilinės – pamatus įbetonuojame laišką. Mums rūpi, kokiu oru kvėpuos ateinančios kartos, todėl, pradėdami statybą, dedame kertinį akmenį ne tik į šios biokuro katilinės pastato pamatus, bet ir į švaresnę Lietuvą.“ Tokį grupės žmonių pasirašytą ir ateities kartoms skirtą laišką antradienį specialioje kapsulėje įbetonavo „Vičiūnų“ įmonių grupės bendrasavininkiai Liudas Skierus ir Visvaldas Matijošaitis, Plungės rajono meras Albinas Klimas, visus katilinės įrangos tiekimo ir įrengimo darbus atliksiančios UAB „Enerstena“ generalinis direktorius Virginijus Ramanauskas, kiti šios ceremonijos dalyviai. Darbų rangovas patikino, kad 12 milijonų litų kainuosianti katilinė veikti pradės 2013-ųjų balandžio vidury. Joje stovės švediškas katilas, o pakura bus pagaminta Lietuvoje.



Grįžus į šiltas patalpas, Liudas Skierus pajuokavo, jog geriausia apie šilumą kalbėti per šalčius. O tą antradienį šaltukas jau žnaibė ir skruostus, ir rankas. „Būtume viską greičiau padarę, bet 18 mėnesių laukėme žinios iš Ūkio ministerijos – gausime Europos Sąjungos 6-ių milijonų litų paramą ar ne? Negavome. Ir per tą laiką tokią pat sumą „Gazpromui“ atidavėme už dujas, – kalbėjo jis. – Tačiau per tą patį laiką mes taip gerai viską apie šilumą išstudijavome, kad tapome vos ne rimtais šilumos tiekimo specialistais.“
Visvaldas Matijošaitis, dar prieš nuleidžiant kapsulę į jai skirtą vietą, užsiminė apie tai, kad Plungės valdžia nesudarė sąlygų, jog šioje katilinėje pagaminta perteklinė šiluma šildytų plungiškių namus ir vandenį, nors jie už kilovatvalandę paprašė tik 9 centų. Po to jis pridūrė: „Šioje teritorijoje dirba 1600 žmonių. Mes neanalizavome, kiek iš jų gyvena daugiabučiuose ir moka už centralizuotą šildymą, tačiau labai neteisinga, kad jie sumoka daug daugiau, negu turėtų. Šią problemą buvo galima išspręsti rengiant miesto specialųjį šilumos planą, tačiau tai padaryta nebuvo.“
Liudas Skierus buvo griežtesnis: „Daug kalbėjomės su Plungės valdžia, siūlėme savo pagalbą – parduoti kilovatvalandę už 9 centus. Siūlėme ir trasą nutiesti – niekas iš vietos nepajudėjo. Juk nesunku suprasti: jeigu nėra galimybės pasirinkti, nėra ir laisvos rinkos. Jau sakiau, jog mes daug ką išstudijavome ir supratome. Todėl drąsiai galiu pasakyti, kad per praėjusį šildymo sezoną gyventojai už šilumą ir karštą vandenį permokėjo 2,5 milijono litų, o Plungės savivaldybė už savo įmones ir įstaigas – pusę milijono. Ir visa tai padaryta, padidinus kuro kainas. Kodėl kiekvieną mėnesį žmonės turi permokėti po 100 ar 200 litų? Mes savo žmones ginsime.“
Kiek patylėjęs, Liudas Skierus tęsė: „UAB „Plungės šilumos tinklai“ nurodo, kad jų katilinėje, esančioje Lentpjūvės g., kuras (naudotas paskutiniuosius 12 mėnesių) kilovatvalandei šilumos pagaminti kainavo 9,1 cento. Beje, rinkos kaina – tik 5,5 cento. Kitas faktas: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-96 bendrovei „Plungės bioenergija“, tiekiančiai šilumą „Plungės šilumos tinklams“, nustatė 11,68 ct./kWh spalio mėnesio kainą. Tarp kitko, ji nustatyta, remiantis medienos tonos kaina, kuri yra 940,50 Lt/t naftos ekvivalento, nors rinkoje analogiškas produktas kainavo šiek tiek daugiau nei 600 Lt/t naftos ekvivalento, o pradėjusioje veikti biokuro biržoje – tik 690 Lt už toną – tai 36 proc. mažiau už šiandieninę „Plungės šilumos tinklų“ kuro kainą. Šie skaičiai leidžia teigti, jog Plungės šilumos vartotojai turėtų mokėti 18 centų už kilovatvalandę, o ne 24,32 cento, kaip dabar moka.“
Plungės meras Albinas Klimas patikino, jog bendrovės pasiūlymas tiekti perteklinę šilumą miesto gyventojams – nėra atmestas. Jis taip pat pabrėžė, kad dabar, kai jau aiškiai matyti, jog bendrovė netrukus turės savo biokuro katilinę, Rajono taryba vėl grįš prie šio pasiūlymo. „Ten, kur konkurencija, išlošia gyventojai, – kalbėjo meras. – Aš prisimenu Liudo Skieraus pažadą, kad jei miestas iš bendrovės 10 metų pirks šilumą, ji nuties trasą per vadinamąją Plungės jūrą. Šis pasiūlymas – viliojantis, ir mes Taryboje apie tai kalbėsimės. Reikia nepamiršti ir to, kad Savivaldybė turi savo katilines, į kurias investuoti milžiniški pinigai, tačiau tikrai neatmestinas ir „Vičiūnų“ pasiūlymas.“
UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ teritorijoje statoma katilinė pirmąjį garą į gamybos barus paduos jau 2013-ųjų kovo 16-ąją, o dirbti visu pajėgumu pradės, kaip viešai pažadėjo rangovas, balandžio viduryje. Už dujas bendrovė „Gazpromui“ per metus dabar sumoka apie 5 milijonus litų, o garą gaminti savo katilinėje kainuos apie 1,5 milijono litų ir ši investicija turėtų atsipirkti per 4-5 metus. Tai bendrovei leis kelerius metus būti konkurencingai Europos bei kitų kraštų rinkose. O jeigu Plungės politikai pagaliau supras, kad didžioji dalis gyventojų rūstybės ant jų krinta būtent dėl aukštų šilumos kainų, ir į rinką įsileis „Vičiūnų“ įmonių grupės katilinę, laimėsime ir mes, plungiškiai.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...