„Seniūnai neįsivaizduoja, kokį pavojų turi panosėje“

„Užtenka ir piršto dydžio skylutės, kad per 5 valandas užtvankoje neliktų nė lašo vandens. Galima įsivaizduoti, kokią žalą patirtų šalia esantys miesteliai: per kelias akimirkas po vandeniu atsidurtų ne tik žmonių turtas, bet ir keliai, geležinkelio bėgiai“, – taip apie potencialiai pavojingas užtvankas sako jų statytojas Algirdas Ukrinas, sovietiniais metais vadovavęs Plungės melioracijos statybos valdybos kelių ir hidrotechninių statinių padaliniui. Vyras stebisi valdininkų abejingumu ir neprižiūrimas užtvankas vadina tiksinčia bomba: „Seniūnai neįsivaizduoja, kokį pavojų turi panosėje.“



Apie tai, kad sovietmečiu statytos užtvankos vieną dieną gali pridaryti bėdos, kalbėta neseniai vykusiame Trišalės tarybos posėdyje. Kaip susirinkusiesiems pasakojo Plungės savivaldybės žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Varkalienė, rajone yra keturiolika užtvankų, ir visos jos kelia didelę grėsmę gyventojams bei aplinkai. Kolūkių pirmininkų rūpesčiu statytos užtvankos Lietuvai atgavus nepriklausomybę liko be šeimininkų. Tiesa, dar gyvuojant apskritims kasmet būdavo rengiama užtvankų vizualinė patikra, tačiau lėšų nustatytiems defektams ir trūkumams šalinti niekada nebuvo skirta.
Panaikinus apskritis, 2008-aisiais teismo sprendimu užtvankos pripažintos Savivaldybės turtu. Išskyrus jų vandenį, kuris paliktas valstybės nuosavybe, o Savivaldybė įpareigota jį konkurso būdu išnuomoti. Beveik visus tvenkinius rajone nuomojanti Medžiotojų ir žvejų draugija privalo rūpintis nebent tik žuvų veisimu, o pačio hidrotechninio statinio būklė jai mažai terūpi. Be to, už nuomą surenkami pinigai – juokingai maži. Pavyzdžiui, už Gintališkės tvenkinio nuomą per metus draugija temoka tik 1,69 lito (0,1 proc. viso tvenkinio vertės).
Nenuostabu, kad Savivaldybė kol kas nerado lėšų nė vienos užtvankos ekspertizei ir remontui. Pasak administracijos direktorės Astos Beierles-Eigirdienės, ši problema – viena beviltiškiausių. Esą kolūkiuose būdavo specialistų, kurie prižiūrėdavo užtvankas, kas savaitę matuodavo vandens lygi. Dabar samdyti tam žmones – kone utopija. Be to, kaip sakė N. Varkalienė, būtina parengti tvenkinių naudojimo ir priežiūros taisykles. Tas, kurių techninė būklė bloga, būtina remontuoti. Yra ir kitas, pigesnis būdas išvengti nelaimės – vandenį išleisti arba pažeminti jo lygį.
Šios kraštutinės priemonės teko griebtis 2011 m. žiemą įvykus avarijai Žlibinų užtvankoje. Jos vanduo, praplovęs gruntą bei prasiskverbęs pro šlaito tvirtinimo plokštes, išardė šalia ėjusį kelią. Avarija buvo nedelsiant likviduota: išplauta užtvankos dalis užpilta gruntu, atkurta kelio danga. Baimintasi, kad 1983-aisiais statytos užtvankos tvirtinimo plokštės gali vėl neatlaikyti, todėl per didelius vargus gautas Aplinkos apsaugos departamento leidimas pažeminti vandens lygį. Tačiau visos šios priemonės – tik laikinos. Užtvanką būtina remontuoti. Laimei, Žuvininkystės tarnyba Sausdravo upėje prie Žlibinų užtvankos yra numačiusi įrengti žuvų migracijos taką. Savivaldybė kreipėsi į tarnybą, kad ji tuo pačiu pasirūpintų ir užtvankos remontu. Jei tarnybos parengta paraiška paramai (apie 300 tūkst. litų) gauti bus įvertinta teigiamai, remonto darbai prasidėtų jau kitąmet.
Deja, tokiu pačiu būdu gauti pinigų kitų užtvankų remontui nėra vilčių. Kaip sakė „Žemaičio“ kalbintas užtvankų statybai rajone vadovavęs A. Ukrinas, panašių avarijų pavyktų išvengti, jei bent kartą per metus, geriausia – pavasarį, užtvankas apžiūrėtų hidrotechnikos specialistai. Be to, ir vietiniai gyventojai galėtų kartais išvalyti pratakų groteles, kad jų neužkištų medžių šakos ar šiukšlės. Tik per žingsnį nuo nelaimės praėjusią žiemą buvo atsidūręs Alsėdžių miestelis. Ledas ir sniegas užkimšo vandens nuleidimo šachtą, tad pavojingai pakilo vandens lygis. Laiku pavojų pastebėję gyventojai iškapojo šachtos angą. Tąkart nelaimės išvengta, tačiau specialistai perspėja, kad alsėdiškiai neturėtų atsipalaiduoti. Mat ši užtvanka – viena pavojingiausių rajone, kadangi įrengta taip, jog neatlaikius sutvirtinimams būtų užlietas visas miestelis. Maža to, nežinia kieno leidimu vienas miestelio gyventojas iš užtvankos ištekančią Sruoją užsitvenkė dar kartą – įsirengė čia vandens malūną. Dėl to vanduo užtvankoje dar labiau pakilo ir pasiekė pavojingą lygį, įmirkę šlaitai gali bet kada sugriūti. A. Ukrinas sakė kas kartą šiurpstąs, kai tenka važiuoti pro Alsėdžius ir matyti šį vaizdą.
„Nelaukim cunamio, reikia kažką daryti. Jei nėra galimybės gauti lėšų užtvankoms remontuoti, kreipsimės į Aplinkos apsaugos ministeriją leidimo nuleisti vieną tvenkinį. Gal tada sulauksim bent kokio dėmesio“, – Trišalės tarybos posėdžio metu kalbėjo A. Beierle-Eigirdienė. Jos nuomone, šią problemą būtina spręsti visos valstybės mastu, nes viena Savivaldybė yra bejėgė.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...