Gandingos gatvės epopėją narplios teismai

Gandingos gatvės epopėją narplios teismaiPraėjusią savaitę „Žemaičio“ žurnalistai tapo nekasdienio įvykio liudininkais – plungiškis verslininkas Jonas Muralis pakvietė stebėti, kaip jo namuose penki policijos pareigūnai atlieka kratą. Jos metu rasti du nešiojamieji kompiuteriai, du fotoaparatai, teleskopas bei kelios informacijos laikmenos paimti ekspertizei. Pareigūnų paklaustas, ar turi pretenzijų, verslininkas sakė esąs šokiruotas tokių teisėsaugos veiksmų. Kelerius metus kovojantis už tai, kad jo kaimynystėje, Gandingos gatvėje, veikiančioje pokylių salėje rengiamos puotos nedrumstų aplinkinių gyventojų ramybės, galiausiai pats tapo įtariamuoju. Puotautojų automobilius fotografavęs J. Muralis apkaltintas neteisėtos informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimu.



Piktina dvejopi standartai
Namus Gandingos gatvėje J. Muralis pasistatė prieš šešiolika metų. Greta gyvenantys Kazimiera ir Boleslovas Batavičiai tada rūsyje buvo įsirengę alaus barą, vėliau jį pertvarkė į nuomojamą pokylių salę. Prieš keletą metų, neapsikentęs kaimynystėje švenčiančių neblaivių žmonių keliamo triukšmo ir vidurnaktį šaudomų fejerverkų, verslininkas pradėjo rašyti skundus įvairioms tarnyboms, nurodydamas, kad Batavičiai pažeidžia triukšmo valdymo įstatymą, numatantį, kad gyvenamųjų namų kvartaluose švęsti galima tik iki 22 valandos. Jam pavyko išsiaiškinti, kad seniausia mieste pokylių salė veikia ne komercinėse, bet gyvenamosiose patalpose. Verslininką papiktino, kad į šį faktą neatsižvelgė Maisto ir veterinarijos tarnyba, Batavičiams išdavusi maisto tvarkymo leidimus.
J. Muralis „Žemaičiui“ pasakojo, kad Batavičiai neturi leidimų, reikalingų viešojo maitinimo įstaigai. Verslininką, kurio šeima Plungėje valdo dvi kavines, piktina dvejopi standartai. „Esame sudarę sutartis ir kas mėnesį mokame mokesčius specializuotoms įmonėms už maisto produktų atvežimą ir utilizavimą, kenkėjų naikinimo įmonei, asociacijoms, ginančioms autorių teises, už kavinėse leidžiamą muziką. O Batavičiai dirba neturėdami šių sutarčių, ir niekam tai nerūpi“, – piktinosi J. Muralis.
Jo skunduose minima ir esą neleistinai Batavičių įsirengta automobilių stovėjimo aikštelė skersgatvio šalikelėje. Plungiškis tikina, kad kažkada čia žaliavusią veją jie užpylė skalda, o švenčių dalyviai automobilius stato ne lygiagrečiai važiuojamajai daliai, bet kampu, taip pažeisdami Kelių eismo taisykles. Paaiškėjo, kad, formuojant Gandingos gatvę, kelias tarp 6-ojo ir 8-ojo šios gatvės namų buvo paliktas kaip įvažiavimas į garažų bendriją bei „Plungės šilumos tinklų“ ir „Plungės bioenergijos“ katilinę. Savivaldybė iki šiol nėra parengusi jo techninio projekto, todėl nustatyti, ar šitoks automobilių statymas pažeidžia taisykles, nėra galimybės. Vis dėlto Savivaldybės administracija J. Muraliui pažadėjo parengti šio kelio kadastrinius matavimus ir aiškiai apibrėžti važiuojamosios dalies bei kelkraščio apsaugos zonas. Pasak Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėjos Živilės Bieliauskienės, tik tada bus galima bausti pažeidėjus.
Pranešęs apie pažeidimus, pats tapo įtariamuoju
Ne kartą fotografavęs besilinksminančiųjų automobilius ir siuntęs nuotraukas policijai bei Savivaldybei kaip įrodymą, kad pokyliai Batavičių nuomojamoje salėje vyksta kone kiekvieną savaitgalį, J. Muralis vieną dieną pats sulaukė kvietimo atvykti į policijos komisariatą. Jame sužinojo, jog yra kaltinamas neteisėtos informacijos apie K. Batavičienės privatų gyvenimą rinkimu. Neįžvelgęs nusikalstamos veikos Plungės policijos komisariatas tąkart nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo, tačiau neilgai trukus gavo prokuratūros paliepimą tyrimą atnaujinti, o kartu ir teisėjo įsakymą J. Muralio namuose atlikti kratą. Gruodžio 5-osios rytą į verslininko namų duris pasibeldę penki policijos pareigūnai ieškojo minėtosios nusikalstamos veikos įrodymų.
Kitą dieną į „Žemaičio“ redakciją užsukęs J. Muralis sakė sužinojęs, kad paimtų daiktų jam gali negrąžinti ir keletą metų – esą tiek gali užtrukti ekspertizė. „Kokia čia teisėsauga? Naudojami Berijos metodai: duokite žmogų, o straipsnį prikabinsime“, – piktinosi pareigūnų veiksmais. J. Muralis sakė esąs ramus dėl ekspertizės rezultatų, nes kaimynės nefotografavo, tačiau nerimavo, kaip reikės išsiversti be svarbios informacijos, buvusios konfiskuotuose kompiuteriuose. Juose liko jo ir žmonos vadovaujamų įmonių dokumentai, be kurių bus paralyžiuota šių įmonių veikla. Dar prieš tai teisėsaugininkai iš J. Muralio, kaip iš įtariamojo, atėmė savigynai įsigytą ginklą. Verslininkas piktinosi, jog šių priemonių prieš jį imtasi neturint jokių įrodymų, remiantis vien žodiniu kaimynės skundu. Jis sakė išsiaiškinęs, jog krata – kraštutinė priemonė, kurios imamasi ieškant sunkių nusikaltimų įrodymų.
Tą patį dokumentą interpretuoja skirtingai
Telefonu susisiekę su K. Batavičiene pasiteiravome, kodėl iki šiol nuomojama pokylių salė veikia gyvenamosiose patalpose. Moteris sakė, kad patalpų paskirties keitimo projektą Savivaldybei teikė jau du kartus, tačiau abu kartus jis buvo atmestas. „Nežinome, ko iš mūsų nori, niekas nepaaiškina tų klaidų“, – kalbėjo K. Batavičienė. Pasiteiravus apie jos kaltinimus kaimynui neteisėta veikla, moteris atsakė, jog nieko nekomentuos be savo advokato leidimo, ir atsisveikino.
Bet kitą dieną vis dėlto pavyko daugiau pasikalbėti su K. Batavičiene. Su fotokorespondentu pasibeldę į Batavičių namų duris buvome maloniai sutikti šeimininkės ir pakviesti į vidų. Išgirdusi, kad domimės jos su vyru ir J. Muralio nesutarimais, moteris atnešė dvi didžiules šūsnis dokumentų, kuriuos sukaupė besigindama nuo J. Muralio kaltinimų. „Jis vis kartoja, kad vykdome nelegalią veiklą. Bet mes ne veiklą vykdome, o teikiame salės nuomos ir šeimininkavimo paslaugas. Turime tam verslo liudijimus, pasibaigus metams deklaruojame pajamas ir sumokame visus mokesčius. Negi jūs manote, kad tiek metų būtume galėję dirbti neturėdami tam leidimų“, – kalbėjo K. Batavičienė.
Paklausta, kodėl iki šiol nepakeitė rūsio, kuriame įrengta nuomojama salė, paskirties, moteris rodė Statybos inspekcijos raštą, kuriame teigiama, jog „kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos (…), pastato naudojimo paskirtis nustatoma pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos paskirtį.“ K. Batavičienė sakė, kad visas jų namo plotas yra 505 kv. metrai, o rūsio – tik 146 kv. metrai, todėl, dar pasikonsultavę su teisininkais, suprato, jog salės paskirties keisti neprivalo. Įdomu, kad J. Muralis ir Savivaldybės administracijos sudaryta komisija, praėjusį rugsėjį už ne pagal paskirtį naudojamas patalpas Batavičiams skyrusi 250 litų baudą, rėmėsi tuo pačiu dokumentu, tik kitu jo sakiniu. Tame Statybos inspekcijos rašte toliau dėstoma, jog „atskiros patalpos gali būti formuojamos kaip atskiras nekilnojamas daiktas su atitinkama paskirtimi.“
„Kaip mums gyventi?“
Batavičiai minėtąją administracinę baudą yra apskundę teismui, nes tiki, jog yra nubausti be pagrindo. O kad ateity išvengtų panašių nesusipratimų, dabar su klientais sudaro patalpų panaudos sutartį ir sale duoda naudotis už dyką – susimokėti prašo tik už šeimininkavimo paslaugas ir maistą. „Jeigu galėtume išsilaikyti iš pensijos, nereikėtų mums nei tų pokylių, nei tų ginčų. Bet neturime kitos išeities, kol dar judame, reikia dirbti“, – kalbėjo moteris. Pasak jos, ir tų pokylių gerokai sumažėjo – per mėnesį užsako vos vieną kitą. „Įsivaizduokit, kaip jaučiasi svečiai, kai vykstant gedulingiems pietums sulekia kaimyno iškviesti policijos ekipažai. Kaip mums gyventi, kai kaimynas nuolat fotografuoja mūsų automobilius, kiemą ir namą? Aną dieną, kai policininkai išsivežė jo kompiuterius ir fotoaparatus, ant stogo jis pritaisė filmavimo kamerą.“
Moteris sakė nesuprantanti, kodėl su vyru užsitraukė tokią kaimyno nemalonę. Abu žado neteko, kai prieš trejus metus jų namų slenksti pradėjo minti visokie tikrintojai, lankytis policijos pareigūnai. Ar rado pažeidimų? „Nieko. Tik priešgaisrinės apsaugos specialistai liepė įsigyti papildomų gesintuvų ir prie salės durų pritvirtinti lentelę su užrašu „Išėjimas“. Nei Mokesčių inspekcija, nei Maisto ir veterinarijos tarnyba neturėjo prie ko prikibti.“ O kaip dėl triukšmo? „Prieš porą metų buvome patys išsikvietę specialistus. Salėje vyko pokylis, grojo du muzikantai, tačiau aparatai užfiksavo, kad garso lygis mūsų kieme nesiekia net vidutinės leistinos normos. Norėjome pama
tuoti ir J. Muralio kieme, tačiau jis mūsų neįsileido“, – kalbėjo K. Batavičienė. Nors moteris tikino, kad švęsti priima tik vyresnio amžiaus žmones, mininčius vestuvių metines ir jubiliejus ar rengiančius gedulingus pietus, rengiant publikaciją „Žemaičio“ žurnalistams keli asmenys patvirtino, jog šioje salėje neseniai šventė savo ar draugų vestuves. Be to, J. Muralis pasakojo, jog čia kartais švenčia ir kai kurie policijos pareigūnai bei aukštas pareigas užimantys įvairių įstaigų atstovai, todėl dažnas jų atsainiai žiūri į jo pranešimus apie galimus Batavičių pažeidimus.
Vis dėlto moteris neslėpė, kad ne kartą yra bausta už triukšmą nakties metu. Matyt, J. Muralio pastangos nenuėjo perniek, nes ir kiti „Žemaičio“ kalbinti Gandingos gatvės gyventojai pasakojo, jog seniau netrūko nei toje salėje švenčiančių girtų šūkaliotojų, nei fejerverkų, tačiau dabar į gatvę sugrįžo ramybė. Vis dėlto šios istorijos, jau vadinamos Gandingos gatvės epopėja, pabaigos dar nematyti. Klaipėdos apygardos teisme pradėta nagrinėti byla, kurioje plungiškis J. Muralis kaltina Savivaldybės administraciją nesiėmus priemonių, jog neteisėta Batavičių veikla būtų sustabdyta.
J. Muralis tikisi prisiteisti 8 tūkst. litų turtinei ir 50 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti. Dar kelios bylos, kurias vieni kitiems iškėlė besivaidijantys kaimynai, nagrinėjamos Plungės rajono apylinkės teisme. Laikas parodys, kuri pusė bus pripažinta teisia. Vis dėlto jau dabar aišku, jog santarvė į šį skersgatvį tikriausiai dar ilgai negrįš.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...