Po Dievo delnu gimęs

Po Dievo delnu gimęsSulaukti šimto metų – Dievo dovana. Dar didesnė dovana savo šimtmetį pasitikti šviesios atminties, žvaliam, apsuptam mylinčių ir mylimų žmonių, pageidaujančių išgirsti į vieną knygą nesuguldomų ilgo gyvenimo istorijų. Stalgėniškiui Juozui Serapinui tokios laimės su kaupu atseikėta. Užvakar šimto metų slenkstį peržengęs senolis negalėjo nustygti vietoje. Sukaktuvininkas nelaukė, kol Stalgėnų seniūnijoje susirinkę sveikintojai ims sakyti kalbas: stojo iš puošnaus krėslo ir be ilgų įžangų ėmė dėkoti visiems, jo garbingo jubiliejaus nepamiršusiems. Tačiau tuoj pat buvo paprašytas atsisėsti priminus, jog šiandien – jo šventė, todėl pirmiausia padėkos žodžiai iš kitų lūpų turi skambėti jam, šimto metų sulaukusiam.



Šalia Juozo tokiame pat puošniame krėsle pasodinta dvidešimt metų kartu su juo gyvenimo keliu žengianti antroji žmona – 89-erių Elena Grikštienė. Žilagalvis sukaktuvininkas pasveikintas kanklių skambesiu, kultūros namų vadovės Sigitos Motužienės, šių namų moterų ansamblio bei jaunųjų stalgėniškių sakomomis eilėmis ir atliekamomis dainomis. „Jūs po Dievo delnu esat gimęs ir visiems mums esat labai brangus“, – skambėjo prasmingi žodžiai.
Iš tiesų pasidžiaugti spalvinga Juozo Serapino metų puokšte susirinko gausybė sveikintojų. Stalgėnų seniūnas Arūnas Jurkus, pabrėžęs, kad ši sukaktis – ypatinga, nes nė neprisimenąs, kada Stalgėnuose yra tekę sveikinti šimtametį, apjuosė sukaktuvininką jubiliejine juosta. „Džiaugiasi mūsų širdys, kad jus turime“, – gražių žodžių vyriausiam Stalgėnų gyventojui negailėjo seniūnijos socialinio darbo organizatorė Regina Viršilienė, o bendruomenės pirmininkė Rūta Jašinskienė linkėjo abiems senoliams kartu praleisti dar ilgus gyvenimo metus.
Žemaitijos kampelyje gyvenančio guvaus šimtamečio nepamiršo ir mūsiškis Seimo narys Jurgis Razma. Nors pats politikas dėl užklupusių pūgų bei vis dar siaučiančių virusų į Stalgėnus atvykti negalėjo, jo sveikinimą perdavė padėjėja Dainora Vaičikauskienė. Sukaktuvininką Plungės savivaldybės vardu pasveikino ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Kerpauskas, pabandęs įminti šimtamečio ilgo gyvenimo mįslę. „Gal tai Stalgėnų ekologiškas oras, ekologiškas maistas, o gal ir tie ekologiškieji gėrimai tiek metų pridėjo?“ – spėliojo jis. Po jo prie šimtamečio išsirikiavo „Sodros“ atstovės, giminės, kiti sveikintojai, Dievo palaimos ir dar ilgų metų linkėjo Stalgėnų klebonas Jonas Baginskas.
Kiekvienai istorijai ateina laikas būti papasakotai, tad Juozo Serapino sūnėnas Pranas Serapinas priminė jubiliato nueitą gyvenimo kelią. Nemažai jame vingių būta. Juozas Serapinas gimė 1913 m. vasario 20 d. Kretingos valsčiuje, Gilaičių kaime, vienuolikos vaikų šeimoje. Užaugo septyni – keturi broliai ir trys seserys. Duonai visą gyvenimą pas svetimus užsidirbdavęs Juozas kartą drauge su broliu sumanė pabūti patys sau ponais ir nusipirko Stalgėnuose malūną. Nemažai laiko sau ir kitiems malė jame grūdus. Jaunas malūnininkas netruko užkariauti žavios pardavėjos širdį, apsivedė ir susilaukė su ja dukters. Deja, netektys Juozo neaplenkė. Užėjus karui, susprogdintas malūnas, dar visai jaunos amžinojo poilsio atgulė Juozo žmona ir dukra. Tačiau pats Juozas, ir lageryje buvęs, dantimis bei nagais, kaip žmonės sako, į gyvenimą kabinosi. Kokiame darbe bedirbo, visur jį vertino už sąžiningumą. Buvo kolūkio fermos vedėju, ilgą laiką rūpinosi kolūkio bitynu ir netgi pats vadovavo kolūkiui. Bičių turėjo ir savų. „Nuo bitelių atsitraukt negalėjau, mėgau jas nuo jaunystės“, – sakė šimtametis. P. Serapinas pabrėžė, kad jau du dešimtmečius Juozo gyvenimo ramstis ir įkvėpėja – antroji žmona Elytė, kuri sakė vyro, ant jos supykusio, neprisimenanti.
Ir vienaip, ir kitaip klausinėjamas šimtametis savo ilgaamžiškumo paslapties neišdavė, ar medaus nešėjos jam tuos metus, lyg medų į korį, bus sunešusios, nesakė. Tik pabrėžė, kad viso jo gyvenimo istorijų neišpasakosi, bet vis dėl to jame daugiau gerų dalykų būta. Juozui sektinu pavyzdžiu buvęs daug gyvenimo tiesų jį išmokęs tėvas, apskritai – visada ieškojęs žmonių, iš kurių galėtų pavyzdį imti. Šimtametis atskleidė, kad į pinigą niekada nespjovė, tačiau visą gyvenimą centą prie cento dėjęs, o vieną dieną išgirdęs, kad… visos jo santaupos nuskriejo pavėjui, į orą išlėkė. „Taip yra ir šiandien su tais bankais, ir dabar girdžiu: vieni pinigus į jį deda, o kiti… pasiima“, – dėstė humoro jausmo nestokojantis sukaktuvininkas. Jis sakė žinąs ir kitiems išduoti galįs, kaip gyventi dorai: „Žmogus nuo gero gyvenimo pasileidžia. Kaip ir gyvulys: jeigu jis pririštas – yra tvarkingas, bet jei ne… O laimė šeimoje… Šeima turi būti kaip vienas kumštis, be jokių paslapčių.“
Ilgai dar netilo prie gausaus vaišių stalo šimtamečiui skirtos dainos, skambėjo keliamos šampano taurės, o stalgėniškiai jubiliatui žadėjo surengti ir šimtą penktąjį jo gimtadienį.
Ir nors Juozas Serapinas savo ilgaamžiškumo paslapties neatskleidė, jo spindinčios akys, kai žiūri į žmoną ir kai dėsto gyvenimo tiesas, sako, kad viena tų paslapčių, matyt, bus meilė. Meilė artimam, meilė aplinkiniams, meilė bitėms, meilė gyvenimui.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...