Planuojami statyti įrenginiai atliekas pavers žaliava

Planuojami statyti įrenginiai atliekas pavers žaliavaUžpraėjusią savaitę Plungės, Rietavo, Telšių ir Mažeikių žiniasklaidos atstovai buvo pakviesti į spaudos konferenciją, kurios metu pristatytas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (TRATC) įgyvendinamas projektas „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, kurį finansuoja Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Į susitikimą su žurnalistais atvykę įmonės atstovai bei projekto partneriai patikino, kad kitų metų rudenį Jėrubaičių sąvartyne bus baigti statyti ilgai laukti įrenginiai atliekoms rūšiuoti ir pūdyti. Projektas iš pradinio taško pajudėjo po to, kai TRATCrsquo;ui apeliaciniame teisme pavyko įrodyti, jog viešasis konkursas rangovui parinkti vyko sklandžiai, laikantis visų reikalavimų, nors konkurso nelaimėjusi įmonė bandė įrodyti priešingai.



Atliekų rūšiavimo, tvarkymo ir perdirbimo problema kasmet tampa vis opesnė. 2001 m. pradėtas eksploatuoti Jėrubaičių sąvartynas, į kurį vežamos atliekos ne tik iš Plungės rajono ir Rietavo savivaldybės, bet ir iš Telšių bei Mažeikių rajonų, jau yra užpildytas apie 70 procentų. Būtina skubiai imtis priemonių, kad sumažėtų į bendrą kaupą patenkančių bioskaidžių ir perdirbti tinkamų atliekų, antraip artimiausiu metu teks dairytis vietos naujam sąvartynui.
Vyriausybė dar 2007 m. patvirtintame valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane iškėlė užduotį, kad iki 2013 metų būtų perdirbta ar kitaip panaudota ne mažiau kaip pusė visų komunalinių atliekų, o iki 2020 m. sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 35 proc. biologiškai skaidžių atliekų. Deja, kol kas įgyvendinti šiuos uždavinius sekasi sunkiai. Nors gyventojai skatinami rūšiuoti, į sąvartynus vis dar keliauja didžioji dalis perdirbti tinkamų ir biologiškai skaidžių atliekų.
Bet atrodo, kad po metų situacija turėtų visiškai pasikeisti, mat pagaliau iš vietos pajudėjo TRATCrsquo;o dar 2010 metais pradėtas įgyvendinti projektas „Telšių regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“, finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir keturių savivaldybių, kurios yra įmonės akcininkės, lėšomis. Iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo šiam projektui įgyvendinti numatyta skirti 27 mln. litų, iš keturių savivaldybių biudžetų – dar 5 mln. litų.
Daugiausiai apie tai, kaip atrodys šalia sąvartyno suprojektuotas statinys ir kokie įrengimai jame veiks, vertėjos pagalba papasakojo konferencijoje dalyvavęs vokietis Kajus Liofleris, kelis padalinius Lietuvoje turinčios įmonės „Umweltprojekt“, prižiūrėsiančios statybos darbus, vadovas. Pasak jo, rūšiavimo pastate bus įrengta speciali linija, kuria keliaus visos į sąvartyną atvežamos atliekos. Šeši rūšiuotojai atrinks perdirbti tinkamas atliekas – popierių, plastiką, stiklą. Virš linijos pritvirtinti magnetai atskirs metalo gaminius.
Likusios atliekos bus persijojamos. Stambioji frakcija – popierius, metalas, stiklas, plastikas – bus išvežama perdirbti, o smulkioji – visos biologiškai skaidžios atliekos – keliaus į fermentavimo tunelius, kur bus pūdomos. Pūdymo metu pagamintos biodujos bus surenkamos į 400 kilovatų generatorių, kuris gamins elektrą ir šilumos energiją (ji bus naudojama sąvartyno reikmėms). Pasibaigus puvimui tai, kas liko iš biologiškai skaidžių atliekų, bus surenkama antriniam stabilizavimui. Nustačius, kad masė nebėra biologiškai aktyvi, ji gali būti šalinama sąvartyne ar naudojama rekultivavimui.
Paklaustas apie visų šių įrenginių ir paminėtų procesų poveikį aplinkai, specialistas sakė, kad jis bus minimalus. Esą atidarius fermentavimo tunelius gali būti blogo kvapo, bet jis neprilygs sąvartyno skleidžiamai smarvei. Rūšiuojant atliekas taip pat gali susidaryti dulkių, pasigirsti triukšmo, bet, specialistas pabrėžė, kad tai nesudarys nepatogumų netoliese gyvenantiems žmonėms ir nekels grėsmės gamtai.
„Šie įrenginiai reikalingi tam, kad būtų sumažintas sąvartyno poveikis aplinkai“, – akcentavo TRATCrsquo;o direktorius Regimantas Adomaitis. Įgyvendinus projektą bus sukurta 20 naujų darbo vietų. Kita gera žinia ta, kad į bendrą sąvartyno kaupą bepateks tik 30 proc. visų atliekų. Paklaustas, kokią įtaką šis projektas turės rinkliavos kainai, R. Adomaitis sakė, kad pastačius rūšiavimo ir pūdymo įrengimus sąvartyno eksploatacijos išlaidos sumažės, tačiau reikės mokėti įrenginių operatoriui. Tiksliai pasakyti, kaip tai atsilieps rinkliavos dydžiui, direktorius negalėjo.
Konferencijoje dalyvavo ir rangos konkursą laimėjusios UAB „Veistas“ direktorė Asta Rugieniūtė bei subrangovo – UAB „Plungės lagūna“ – generalinis direktorius Almantas Čebanauskas. Pastarasis sakė, kad jo vadovaujama įmonė bus atsakinga už statybos dalį, o „Veistas“ parūpins įrangos. Su šia įmone taip pat pasirašyta 10-ies metų įrenginių operavimo sutartis.
Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle-Eigirdienė teiravosi, kas, įgyvendinus projektą, laukia pirminio rūšiavimo? Ar bebus prasmės raginti gyventojus rūšiuoti atliekas, jei sąvartyne veiks rūšiavimo linija? „Kuo gyventojai aktyviau rūšiuos atliekas, tuo mažiau kainuos minėtųjų įrenginių eksploatavimas. Pavyzdžiui, Švedijoje rūšiavimo liniją pasiekia tik 1 procentas visų atliekų, visas kitas išrūšiuoja patys gyventojai“, – sakė R. Adomaitis.
Nors iki Švedijos Lietuvai – dar toli, lieka tikėtis, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamas projektas padės efektyviau spręsti atliekų tvarkymo problemas. „Metas suprasti, kad atliekos nebėra atliekos. Jos yra vertinga žaliava“, – baigdamas konferenciją sakė svečias iš Vokietijos, o R. Adomaitis pridūrė tikįs, kad minėtasis projektas regione pakeis visą atliekų tvarkymo filosofiją.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...