Vanduo ir kanalizacija – tūkstančiams plungiškių

Vanduo ir kanalizacija – tūkstančiams plungiškiųPavasarį UAB „Plungės vandenys“ pradėjo įgyvendinti projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Plungėje. II etapas“, kurį finansuoja Europos Sąjungos struktūriniai fondai kartu su Lietuvos Vyriausybe bei Plungės rajono savivaldybe. Apie šį projektą, jo įgyvendinimo etapus bei rezultatus ir naudą, kurią turėtų pajusti tūkstančiai plungiškių, kalbėjomės su bendrovės „Plungės vandenys“ vyr. inžinieriumi Arvydu Jurkaičiu.


– Pradėjote įgyvendinti antrąjį projekto etapą, vadinasi, pirmasis jau baigtas?
– Kiek žinau, pirmojo etapo darbai dar nė nepradėti, kadangi paskelbus darbų pirkimo konkursą buvo įsivelta į teisminius ginčus. Bet nieko tikslaus pasakyti negaliu, nes pirmąjį etapą vykdo Plungės savivaldybė. Abiejuose etapuose numatyta tiesti tinklus skirtinguose kvartaluose, todėl nebus taip, kad paklosime vamzdžius,o nuotekoms nubėgti nebus kur.

– Kiek iš viso vandentiekio ir kanalizacijos tinklų planuojate nutiesti, kiek lėšų tam skirta?
– Apie 58 kilometrus: 36 km nuotekų ir 23 km vandentiekio tinklų (galima palyginti: dabar Plungės mieste iš viso yra
159 kilometrai šių tinklų, tad įgyvendinant projektą bus nutiesta dar trečdalis to). Darbai turės būti baigti iki 2011 metų spalio. Juos atlieka konkursą laimėjusi UAB „Plungės lagūna“ bei subrangovai – UAB „Plungės Jonis“. Projektui įgyvendinti skirta 23,4 mln. litų ES lėšų, 2,7 mln. Lt iš valstybės biudžeto ir 2,1 mln. Lt Plungės rajono savivaldybės skolintų lėšų

– Darbus įmonės pradėjo gegužę. Gal yra gatvių, kuriose tinklai jau pakloti?
– Neseniai gavome ataskaitą, jog iki liepos įmonės jau atliko 13 proc. darbų, tad, galima sakyti, pradžia gera. Darbai gerokai pasistūmėjo į priekį Miškų, P. Pukio, A. Zubovo, Didžiojoje, M. Pečkauskaitės, P. Plechavičiaus, Mažosios Lietuvos, Genio, Kranto, Žemaitės gatvėse. Bet tinklai pradės veikti tik sumontavus siurblines. Greičiausiai visi tinklai bus priduoti ir paleisti vienu metu – kitų metų pabaigoje.

– Tinklus klojate tik gatvėse. Įvadu iki pastatų kiekvienas turės pasirūpinti pats?
– Pridavę darbus paskelbsime kvietimą jungtis prie tinklų. Žmogus savo lėšomis turės užsisakyti supaprastintą projektą ir samdyti patentuotą įmonę, kuri atliks darbus. Tokiu atveju, jei darbus savo jėgomis nutars atlikti pats žmogus, vis tiek vadovaudamiesi statybos techniniu reglamentu reikalausime, kad jungtis sumontuotų kvalifikuoti specialistai. Žinoma, išloš tie, kurių pastatai yra arčiau kelio – jiems ir projektas, ir darbai kainuos mažiau.

– Vis dėlto nemažai gatvių nepateko į projektą. Ypač nepatenkinti sodų kvartalo gyventojai. Ar galėtumėte pažadėti, kad netolimoje ateityje tinklai bus tiesiami ir jų gatvėse?
– Deja, pažadėti tikrai negaliu. Prieš trejus metus rengiant projektą minėtasis sodų kvartalas į jį visai nebuvo įtrauktas, tik vėliau, atpigus darbams, buvo paskaičiuota, jog už gautas lėšas galima nutiesti ir daugiau tinklų. Todėl buvo pasirinktos kelios labiausiai apgyvendintos šio kvartalo gatvės. Bet, manau, ir tai yra gera pradžia. Sodų bendrijos galės organizuotis ir savo jėgom tiesti tinklus likusiose gatvelėse. Ir Plungėje liks keleta gatvelių be vandentiekio ir kanalizacijos, bet kol kas nieko pažadėti negaliu. Kas žino, gal bus paskelbtas dar vienas kvietimas teikti paraiškas panašiam projektui, tada galėsime tęsti darbus.

– Vadinasi, trečiasis projekto etapas – nenumatytas?
– Kol kas ne. Dabar esame parengę paraišką gauti finansavimą nuotekų valyklų statybai Žemaičių Kalvarijoje, vandentiekio ir kanalizacijos tinklams nutiesti Žemaičių Kalvarijoje, Kuliuose ir Plateliuose – tose šių miestelių gatvėse, kuriose dar nėra šių tinklų. O Plungėje artimiausiu metu reikės imtis senųjų tinklų rekonstrukcijos. Tą, greičiausia, teks atlikti iš įmonės lėšų, kadangi ES tokių darbų nefinansuoja. Be to, noriu pabrėžti, kad iš dabar Plungėje vykdomo projeko lėšų nebus atnaujinami seni tinklai. Žmonės atėję piktinasi, kad gretimoj gatvėj tiesiam naują vandentiekį, o jų gatvėj nepakeičiam seno. Šio projekto lėšų naudoti rekonstrukcijoms negalime.

– Vis dėlto, matyt, ne visiems rūpi turėti vandentiekį ir kanalizaciją. Kas bus su tais, kurie nenorės jungtis prie naujųjų tinklų?
– Žinoma, tokių bus. Nenorintieji tinkamai sutvarkyti savo nuotekų turės reikalų su aplinkosaugininkais. Esame suskaičiavę, kiek žmonių prisijungė prie tinklų, nutiestų prieš porą metų. Yra gatvių, kurių bene visi gyventojai sąžiningai prisijungė, bet yra tokių, kurie ir toliau leidžia savo nuotekas į aplinką. Toks yra beveik visas Babrungo kaimas, Žemaitės gatvė. Žmonės skundžiasi, kad neturi pinigų prisijungti. Matyt, reikalai pagerės tik tada, kai senąją kartą pakeis nauja.

Gatvės, kuriose bus klojami vandentiekio ir kanalizacijos tinklai:
Beržų, Mokyklos, Žalioji, Liepų, Žemaičių, Kanalo, P. Genio, Kranto, Žemaitės, M. Oginskio, Tukumo, Brastos, Babrungo, Telšių (nuo Telšių skersgatvio), Rietavo (tarp Kalniškių ir Tiesos g.), Lankos, Laisvės ir Ežero g. (dalies prie turgaus), J. Žilevičiaus skersgatvis ir gatvė, Purienų, Vėjo, Alanto, Notės, Šarnelės, Sruogos, Pušelės, Žemaitijos, M. Pečkauskaitės, P. Plechavičiaus, Mažosios Lietuvos, Miškų, A. Zubovo, P. Pukio, Antanavičių, Margirio, Varkarlių gyvenvietės Sruojos, Vingio, Kaštonų, Tvenkinių, Sodo, Kulių gatvės, taip pat kolektyvinių sodų rajone tarp J. Pabrėžos ir Noriškių gatvių.

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...