Įtariama, kad bendrovė pasisavino apie pusę milijono litų

Įtariama, kad bendrovė pasisavino apie pusę milijono litųPlungės rajono savivaldybėje – tyla tarsi prieš audrą. Matydami suirzusį administracijos direktorių Albertą Krauleidį, darbuotojai stengiasi nesipainioti jam po kojomis ir spėlioja, kas čia dedasi?.. Daugiau žinantys kuždasi: esą tai dėl to, jog neseniai šiuose rūmuose lankėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Telšių apskrities skyriaus pareigūnai ir pareikalavo kai kurių dokumentų, susijusių su Plungės parko rekonstrukcijos pirmojo etapo darbais (šis projektas buvo finansuojamas Lietuvos ir Europos Sąjungos lėšomis, o darbus kontroliavo ir pasirašinėjo administracijos direktorius). Girdi, čia ne šiaip sau žvalgytuvės, o jau pradėtas ikiteisminis tyrimas.



Iš pat pradžių beveik 9 milijonus litų (vėliau ši suma dar padidėjo) kainavęs projektas apaugo įvairiausiais gandais. Esą UAB „Alfva“ nespėja atlikti darbų pagal numatytus grafikus, o pinigus vis tiek gauna, nes Europos Sąjungos finansuojami projektai turi būti vykdomi itin tiksliai. Ir todėl, bijant prarasti finansavimą, pinigai išmokami avansu.
Pasaulyje priimta: padarei darbą – gavai užmokestį. O jeigu sumokėjai iš anksto, kokybės nesitikėk. Tad nenuostabu, kad ne vienas padorus statybininkas už galvos griebėsi išvydęs, ką UAB „Alfva“ Plungės parke prikrėtė. Ką, tai matydama, darė Savivaldybė? Ogi nieko… Ak, tai – ne visai tiesa: atsakingi valdininkai paskui bendrovės specialistus vaikščiojo vos ne kepures nusiėmę ir maldavo, jog šie nors dėl akių savo broką taisytų.
Bendrovės vadovai, tikriausia, patyliukais šaipėsi iš tokio valdininkų nuolankumo ir nieko neėmė į galvą. Kodėl jie taip elgėsi? O ko jiems bijoti, jeigu tikrai pinigus gavo iš anksto ir savo kišenėje juos užspaudė? Keisčiau yra tai, kodėl taip kvailai elgėsi užsakovas – Plungės savivaldybė. Tokį valdininkų elgesį stebėdami žmonės visaip šnekėjo. Ne vienas tvirtino, esą nuo tų bendrovės gautų milijonų kai kam iš valdininkų nemaži trupiniai į kišenes subyrėjo…
Apkalbos apkalbomis, bet ikiteisminis tyrimas – labai rimtas reikalas. Ir kiekvienam aišku, kad ne dėl prastai atliktų darbų FNTT Telšių apskrities skyrius dabar jau restruktūrizuojama bendrove „Alfva“ susidomėjo. Ar negalėjo nutikti taip, kad aktuose atsirado darbų, kurių niekas ir niekada nedarė, o pinigus už juos pasiėmė? Žinoma, čia – tik spėlionės. Gal net ir joks ikiteisminis tyrimas nepradėtas, o žmonės tik šiaip sau plepa, bandydami aplink Savivaldybės direktorių Albertą Krauleidį vandenį drumsti? Nutaręs tai išsiaiškinti, „Žemaitis“ kreipėsi į FNTT Telšių apskrities skyriaus viršininką Šarūną Bagdoną ir paprašė atsakyti į klausimą: pradėtas ar ne ikiteisminis tyrimas?
Netrukus gavome šios tarnybos specialistės Zitos Pocienės atsakymą. Jame rašoma, jog FNTT Telšių apskrities skyriuje spalio 29 dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal baudžiamojo kodekso 182-o straipsnio 2-ąją dalį – dėl restruktūrizuojamos UAB „Alfva“ 2008 m. galimai sukčiavimo būdu užvaldytų beveik pusės milijono (475279,66) litų. „Kadangi vyksta tyrimas, šiuo metu daugiau duomenų pateikti negalime“, – rašoma FNTT Telšių apskrities skyriaus rašte.
„Žemaitis“ kalbėjosi ir su restruktūrizuojamos UAB „Alfva“ vadovu Alfredu Stropumi: „Mes savo darbus atlikom sąžiningai ir nieko nebijom – tegul tikrina. Ne kartą mus tikrino Lietuvos verslo bei paramos agentūra ir nieko blogo nerado. Tačiau toks jau lietuvio charakteris – skųsti kitą. FNTT Telšių apskrities skyrius gavo skundą, todėl ir paėmė kai kuriuos dokumentus. Jaučiame, kas mus apskundė – tas, kas teisme prieš mus nelaimėjo. Kiek žinau, paėmė dokumentus apie dumblo išvežimą. Tegul tikrina, nes kas tik mūsų netikrino… Matyt, dabar visos tarnybos įpareigotos rasti Andriaus Kubiliaus pažadėtą milijardą, todėl ir prasidėjo tokie dalykai.“
Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius taip pat patvirtino, jog FNTT tyrimas pradėtas gavus skundą. „Pareigūnai paprašė kai kurių atliktų darbų dokumentų kopijų – jas ir davėme“, – kalbėjo direktorius. Albertas Krauleidis griežtai paneigė, jog parko rekonstrukciją vykdžiusi bendrovė buvo finansuojama iš anksto.
„To nebuvo, – tvirtino direktorius. – Avansu pinigų niekada nemokėjome. Net ir norėdami, to nebūtume galėję padaryti, nes kai tik pasirašydavome ant atliktų darbų aktų, atvažiuodavo Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovas ir viską patikrindavo, suskaičiuodavo. Nekalbu apie darbų kokybę, dėl ko iki šiol ant darbų priėmimo akto nepasirašo Valstybinė darbų priėmimo komisija.“
Plungės rajono merė Elvyra Lapukienė sakė, kad iš Europos Sąjungos gauti pinigai nedingsta – jeigu nespėji jų įsisavinti vienais metais, gali tai padaryti kitais, todėl skubėti ir pasirašinėti ant aktų, nors darbai dar neatlikti, tikrai nereikėjo. „Žmonės dažnai klaidinami ir gąsdinami, jog tada, kai nespės padaryti vienų ar kitų darbų, neteks Europos Sąjungos paramos. To nėra. Taip yra su iš valstybės biudžeto gaunamomis lėšomis, todėl ir stengiamasi jas kuo greičiau panaudoti. O ką galiu pasakyti dėl šio patikrinimo – gerai, kad tikrina. Tai daro kompetentingi specialistai. Jeigu viskas bus tvarkoj, pagaliau baigsis tos kalbos ir apkalbos.“

Parašykite komentarą

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...