Dienos aktualijos

Kaip Rožė pavirto Žibute

1702-2989Plungėje gyvena buvusi politine kalinė, iškentusi Sibiro konclagerių pragarą ir dvasiškai nepalūžusi poetė Rozalija PREIBYTĖ-VALIŪNIENĖ. Šios drąsios moters gyvenimas ir kūryba – įkvepiantis pavyzdys, kaip mylėti savo Tėvynę ir ginti jos laisvę.
1930-ieji – Vytauto Didžiojo metai. Lietuva minėjo šio kunigaikščio mirties 500 metų jubiliejų. Tų pačių metų spalio 29-ąją Kretingos apskrities Žeimių kaime, nuo metų naštos sulinkusioje troboje, gimė Rozalija Preibytė. Gal Vytauto Didžiojo stiprybė turėjo įtakos būsimosios politinės kalinės drąsai? Beje, 1930-aisiais gimė ir Lietuvos poetai Aldona Elena Puišytė, Algimantas Baltakis bei Justinas Marcinkevičius. Šios kartos kūrėjai patyrė karą, šiurpius pokario metus, vokiečių ir dvi sovietines okupacijas. O mūsų kraštietės Rozalijos laukė ypač sunkūs likimo išbandymai.

Skaityti daugiau »

„Kazimieras Striaupa priklauso tautodailės elitui“

21703-0058Taip apie garbingą – 85-erių metų – jubiliejų šiemet minintį dovainiškį liaudies meistrą Kazimierą Striaupą kalbėjo tautodailininkė Zafira Leilionienė. Ji, kaip ir būrys kitų liaudies menui neabejingų žmonių, praėjusį trečiadienį atvyko pasveikinti sukaktuvininko bei pasidžiaugti jubiliejų įprasminančia jo darbų paroda, kurios eksponatai įkurdinti Platelių dvaro svirne.

Skaityti daugiau »

Po kaimynų kiaulystės – plungiškių demaršas

1701-2327Vasario 23-iąją vykęs Telšių regiono plėtros tarybos posėdis baigėsi plungiškių demaršu – jie atsistojo ir išėjo iš posėdžio salės. Taip pasielgė, išgirdę, kad Telšių bei Mažeikių savivaldybių atstovai, naudodamiesi balsų persvara taryboje, nusprendė nepritarti projektui „Kompleksinis 1–6 tūkst. gyventojų turinčiųjų gyvenamųjų vietovių, išskyrus savivaldybių centrus, miestelių ir kaimų bendruomeninės bei viešosios infrastruktūros atnaujinimas“, kurį, įgyvendinus  Varkalių kaime, čia daug kas pasikeistų: 430–450 tūkst. eurų šiam kaimui būtų didelė investicija. Tačiau telšiškiai šiuos pinigus pasiryžę atiduoti Tryškiams, nors rajonas nuo šio pyrago savo kąsnį jau yra atsikandęs ir skyręs jį Viekšnių miesteliui. Bet, kaip sako mūsų tauta, apetitas auga bevalgant. Ir auga tol, kol… plyšta skrandis.

Skaityti daugiau »

Plungiškius įvertino Prezidentė

Kūrybinė-grupė-su-PrezidenteVasario 24-ąją Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis, kultūrinės veiklos vadybininkė Aurelija Šarkauskaitė ir renginių organizatorė Rita Raukaitė svečiavosi Prezidentūroje. Vizito priežastis – sumaniausiųjų akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ autorių apdovanojimai. Vienais iš akcijos laimėtojų tapo plungiškiai – žaidimo-konkurso „Selfie Lietuva“ autoriai. Jų iniciatyva pripažinta geriausia.

Skaityti daugiau »

Vienytis laisvės kovai paskatino artimų bičiulių netektys

1702-2618„Tai gražu miške,/ Lietuvos krašte!/ Paslaptinga yra čia…/ Tarp ošiančių miškų,/ Šimtamečių ąžuolų/ Lietuvis prisiglaus,/ Kai jį prispaus…“ Buvo metas, kai šios dainos žodžius plačia krūtine traukė dažnas lietuvis. Dainavo, bet kaži ar tuomet jų širdys nujautė, kad ateis diena, kai dėl žiaurios svetimtaučių priespaudos jiems teks tuose apdainuotuose miškuose ieškoti prieglobsčio. Ką reiškia gyventi medžių apsuptyje, slapstytis nuo priešo, miegoti atmerktomis akimis, jausti nuolatinę baimę bei įtampą, žino ir plungiškis Bronius Armalis. Miške jis, būdamas dar visai jaunas, praleido metus. Vėliau – areštas ir ilgi metai Sovietų sąjungos lageriuose. Be artimųjų, sunkiai dirbant. Plungiškio gyvenimo istoriją, kurio biografijoje yra įrašas – „politinis kalinys“, „Žemaičiui“ sutiko papasakoti B. Armalio sūnus Gintaras.

Skaityti daugiau »

Alsėdžių gimnazijai suteiktas signataro Stanislovo Narutavičiaus vardas

1702-3023Vasario 15-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, Alsėdžių gimnazijos bendruomenė atvertė naują istorijos puslapį. Šių metų rudenį 65-erių metų jubiliejų švęsianti įstaiga, tik prieš porą metų gavo gimnazijos statusą. O Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu, ji galės didžiuotis ir nauju pavadinimu – Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija. Šia proga, gimnazijos bendruomenė surengė daug renginių, į kuriuos atvyko gausus būrys moksleivių, buvusių ir dabartinių mokytojų, gimnazijos socialinių partnerių bei kitų svečių.

Skaityti daugiau »

Vienmetės su atkurtąja Lietuvos valstybe

2017-02-17-zemaitis-1Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis dvi rietaviškes – Zofiją Druktenienę ir Stasę Batavičienę – pasveikino su gimtadieniais ir abiem padovanojo po trispalvę – mūsų valstybės vėliavą. Jos abi, kaip ir Lietuvos valstybė, kuri Vasario 16-ąją minėjo 99-ąsias atkūrimo metines, gimė 1918-aisiais. Z. Druktenienė – sausio 21-ąją, o S. Batavičienė – gegužės 8-ąją. Priėmusi vėliavą iš mero rankų, Z. Druktenienė ją pabučiavo.

Skaityti daugiau »

Vieni kentėjo Sibire, kiti – Lietuvoje

1702-2655Poryt – Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Diena, kai kiekvienas mūsų turime jaustis labai laimingi ir išdidūs, nes netrukus bus 27-eri, kai esame vėl laisvi ir 99-eri, kai atkūrėme savo valstybę. Tiesa, pusę amžiaus buvome okupuoti, tačiau sugebėjome tuos pančius nusimesti. Ši diena ypač svarbi ir brangi tiems, kurie, okupavus Lietuvą, buvo atplėšti nuo Tėvynės, tėvų, vaikų, artimųjų ir, sugrūdus juos į gyvulinius vagonus, išvežti kančioms į pasaulio kraštą. Ši diena brangi ir tėviškėje likusiems jų artimiesiems, kurie buvo daužomi, kankinami, metami į areštines bei KGB rūsius, reikalaujant išduoti į miškus pasitraukusius savo šeimų narius. Jie buvo atitempiami prie nužudytų partizanų kūnų ir verčiami atpažinti savo tėvus, brolius ar seseris. Tarp tokių – ir  Rietave gyvenanti 84-erių Konstancija Padagienė, buvusi Darkšaitė.

Skaityti daugiau »

Purvaitiškių didžkukuliai buvo skanūs…

1702-2748Prieš trejus metus Amerikos lietuvis Jonas Vaičiūnas įgyvendino iniciatyvą visose pasaulio šalyse pirmąjį vasario sekmadienį pradėti švęsti „Cepelinų dieną“. Visi raginami kartu su šeimomis gaminti ir skanauti įvairių didžkukulių. Pirmą kartą į šią šventę praėjusį sekmadienį rinkosi ir purvaitiškiai. Juos visus pakvietė energijos ir idėjų nestokojanti buvusi Purvaičių kaimo seniūnaitė Alina Vičienė.

Skaityti daugiau »

Lietuviška duona skanesnė

1611-1318Lietuvą palieka tūkstančiai jaunų žmonių, sakydami, kad čia jiems nėra jokių perspektyvų.  Dažnas įsitikinęs, kad mūsų šalyje, ypač mažesniuose miesteliuose, jaunimui nėra ką veikti. Tačiau 25-erių Inga JOKUBAUSKAITĖ yra puikus pavyzdys, kad mūsų krašte netrūksta sumanių ir aktyvių jaunų žmonių. Iš mažo Šarnelės kaimo kilusi mergina yra Plungės vietos veiklos grupės valdybos narė, Žemaičių Kalvarijos jaunimo klubo „Kartu kvadratu“ pirmininkė, Žlibinų kultūros centro Grumblių filialo renginių organizatorė. O nuo rugsėjo vadovauja Plungės atvirajam jaunimo centrui. Jauna mergina teigia, kad apie emigranto kelią niekada negalvojusi, mat lietuviška duona kur kas skanesnė. O ir namų ilgesys stipresnis už norą turėti pinigų.

Skaityti daugiau »

Sovietinių metų etiketė – politinio kalinio sūnus

1701--2517Algirdas Matas Duoblys. Tie, kurie Plungėje gyveno Atgimimo metais, žino, kad šis žmogus 1990–1995-aisiais buvo Plungės miesto deputatų tarybos pirmininkas ir aktyvus Plungės sąjūdžio valdybos narys, siuntęs telegramas Sovietų Sąjungos generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui ir pirmajam Rusijos prezidentui Borisui Jelcinui. Gyvenę čia sovietiniais metais, pažįsta jį kaip buvusios Plungės dirbtinių odų gamyklos vyriausiąjį mechaniką, vėliau – kapitalinės statybos skyriaus viršininką. O senieji plungiškiai A. M. Duoblį prisimena nuo tada, kai jis dar lankė vidurinę mokyklą ir buvo įsimylėjęs savo būsimą žmoną Janiną Malakauskaitę. Tačiau oficialioji sovietinė Plungės valdžia ir, žinoma, sovietinis saugumas apie jį turėjo savo nuomonę – politinio kalinio sūnus, politinio kalinio brolis, žmogus, kurio giminėje tremtinių bei politinių kalinių ne du ir ne trys.

Skaityti daugiau »

Pagalba savo „chebrai“ neišdegė

1701-2499Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje, svarstant klausimą „Dėl patalpų ir statinių, kuriems 2016 metais taikomas trijų procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo patvirtinimas“, užteko vieno Tarybos nario Roberto Endriko pasisakymo, kad jis būtų vėl grąžintas svarstyti komitetams. Pasiteiravęs, ar bus tvirtinamas komitetuose priimtas sąrašas, ar dabar pateiktas sutrumpintas variantas, jis išklausė mero Audriaus Klišonio paaiškinimo, jog kai kurios bendrovės reagavo ir susitvarkė, todėl buvo išbrauktos iš to sąrašo, R. Endrikas išrėžė: „Jeigu taip elgiamės, kad, parašius juokingą paaiškinimą, jog iškirto krūmus, išvežė gruntą, savo draugus ar savo „chebrą“ atleidžiame nuo tos vadinamosios baudos, o kažkokį varguolį iš Aleksandravo – ne. Konkrečiai kalbu apie UAB „Ugnies takas“. Pažiūrėkit, kas dedasi buvusiose kareivinėse: namai nudegę, medžiai ant stogų auga, o bendrovė dar plečiasi: centre nupirko seną katilinę, Telšių gatvėje – garažus ir visą Plungę laiko įkaitais. Tuomet siūlau nuo tų 3 proc. mokesčio atleisti visus.“ Politikai nepritarė nei parengtam, nei naujai pasiūlytam sprendimui, tad šį klausimą dar teks spręsti.

Skaityti daugiau »

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...