Dienos aktualijos

Už raštvedės metų darbą – tik sunkvežimis grūdų

Už raštvedės metų darbą – tik sunkvežimis grūdųSavaitės pradžioje į seniūnų pasitarimą Plungės savivaldybėje, kurį vedė administracijos direktoriaus pavaduotojas Česlovas Kerpauskas, iš visų seniūnijų suvažiavo ir raštvedės. Moterų kantrybė išseko, nes joms atsibodo dirbti puse etato ir už elgetišką atlyginimą – 487 litus per mėnesį. Norėdamos turėti 30 metų darbo stažą ir gauti pensiją, raštvedės privalo dirbti… 60 metų.


Skaityti daugiau »

Kukurūzų lauke – šernų linksmybės

Kukurūzų lauke – šernų linksmybėsBabrungo seniūnijos Jovaišiškės kaime ūkininko Edvardo Kesmino darbininkai jau pjauna kukurūzus. Ne laiku pjauna – reikėtų sulaukti pirmųjų šalnų ir tik tuomet susmulkintus kukurūzus gabenti į siloso duobes. Tik kad iki tų šalnų jų gali ir nebelikti, nes kasnakt laukuose šernės su savo gausiomis šeimynomis ir didžiuliai patinai puotas kelia. Kiekvieną rytą iš miško į lauką ir atgal veda vis naujas į asfaltuotą gatvę panašus kelias, kuriame – galybė miško paršų pėdų. Ir elgiasi jie kaip tikri paršai: ko sulapnoti nespėja – ištaško aplink.


Skaityti daugiau »

Per pusmetį – nauja gamykla

Per pusmetį – nauja gamyklaLiudas Skierus, „Vičiūnų“ įmonių grupės bendrasavininkis, turėjo kuo nustebinti į bendrovę Plungėje atvykusį žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių, Seimo narį Jurgį Razmą ir būrį rajono žurnalistų. Šių metų birželio 26 dieną buvo gautas leidimas bendrovės teritorijoje statyti dar vieną naują savarankišką gamyklą. Po pusantro mėnesio ji bus baigta statyti. „Tuomet įsitikinsite, ką galima padaryti, kai niekas netrukdo“, – sakė L. Skierus, drauge su UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ vadovu Algirdu Razma lydėdamas svečius į naująją gamyklą. Susitikimo pabaigoje svečiai paragavo produktų, kurie bus gaminami toje įmonėje – azijietiškų kąsnelių. Plungiškiai „kąsnelius“ gamins su žuvimi, jūros gėrybėmis, daržovėmis, vištiena, jautiena.


Skaityti daugiau »

Gaisrų savaitgalis

Gaisrų savaitgalisVakar rytą keturi Plungės, Šateikių, Kulių ir Kartenos ugniagesių ekipažai dar tebegesino degančią Šateikių seniūnijos Aleksandravo kaime ant Minijos kranto stovinčią pirtį. Rajono gyventojai šią vietą gerai žino – čia sovietiniais metais rinkdavosi tuometinė rajono grietinėlė. Dabartiniai savininkai ją buvo pertvarkę ir pavertę jaukiu kampeliu, į kurį papietauti ar kavos atsigerti užsukdavo Šiaulių-Palangos keliu važiuojantys žmonės, čia daug kas švęsdavo savo jubiliejus, vestuves, rinkdavosi ir kitomis progomis.


Skaityti daugiau »

Žemaitukais įveikęs kelis tūkstančius kilometrų, raitelis grįžo namo

Žemaitukais įveikęs kelis tūkstančius kilometrų, raitelis grįžo namoDaugiau nei prieš savaitę, apjojęs aplink Baltijos jūrą ir įveikęs 6000 kilometrų bei aplankęs aštuonias valstybes, Šilalės rajone, Laukuvoje, gyvenantis Vaidotas Digaitis pasiekė Rietavo savivaldybėje esantį Lopaičių piliakalnį. Išgirdęs trimito aidą ir išvydęs gausybę žmonių, kurie jį pasitiko plodami, raitelis neslėpė ašarų. Dar labiau susijaudino, kai Tverų vidurinės mokyklos moksleiviai jį ir jo žirgus Ceklį bei Kredą padabino ąžuolų vainikais ir davė atsigerti stebuklingu vadinamo Lopaičių šaltinio vandens. Vaidotas Digaitis laužė ir naujojo derliaus duonos. „Būk pasveikintas, žygeivi mūsų!“ – skambėjo pasitinkančiųjų žodžiai.


Skaityti daugiau »

Takas šaltinio link – ir patogesnis, ir saugesnis

Takas šaltinio link – ir patogesnis, ir saugesnisTuri stebuklingų galių ar ne menamoje Lopaičių šventvietėje tekantis šaltinis, niekas šiandien negali nei patvirtinti, nei užginčyti, tačiau mokslininkų, turistų susidomėjimas ne tik juo, bet ir visu spėjamu Lopaičių etnomitologiniu kompleksu – didžiulis. Žinią apie šiame Rietavo savivaldybės kaime esančią nepaprastą vietą plačiai paskleidęs kraštotyrininkas, žurnalistas, Rietavo miškų urėdijos atstovas ryšiams su visuomene Eugenijus Bunka užpraėjusį penktadienį paskelbė, jog Rietavo miškų urėdija minėtame komplekse jau baigė įgyvendinti techninį projektą ir visiškai įrengė pažintinius takus. Stebuklingo (kaip kai kurie sako) vandens pasisemti atvykusiesiems pasiekti šaltinį dabar – kur kas paprasčiau, mat jo link žmonės nuo šiol keliaus patogiu, ilgu lieptu. Į Lopaičius susirinkę valdžios atstovai tą penktadienį perkirpo simbolinę liepto atidarymo juostą.


Skaityti daugiau »

Lietuvai prabudus, „Dievo paukšteliai“ grįžo į namus

Lietuvai prabudus, „Dievo paukšteliai“ grįžo į namusBabrungėnų kaime sodybą turintys ir vasaras čia leidžiantys Eglė ir Vytautas Dudėnai pirmąkart iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) į Lietuvą atvažiavo 1989-aisiais – kaip turistai. O 1991-ųjų kovą grįžo čia gyventi, nes šventai tikėjo, kad yra reikalingi Lietuvai. Nuo pat mažens tėvai jiems bandė įskiepyti, jog kas benutiktų, kas bebūtų, pirmiausia jie turi suvokti esą lietuviai. Ir net tuomet, kai šalia negyveno nė viena lietuvių šeima, jų namuose skambėjo tik lietuviški žodžiai. Atvykę į Lietuvą ir išvydę Sąjūdžio pažadintus, laisvės išsiilgusius žmones, kurie valandų valandas galėjo mitinguose skanduoti „Lie-tu-va“, „Dievo paukšteliai“ (taip Amerikoje buvo vadinama tuometinė emigrantų iš Lietuvos karta) nė akimirkos nesuabejojo, kad jų vieta čia, Lietuvoje, kur, nusimetusi priespaudos naštą, naujam gyvenimui keliasi jų tėvų ir protėvių tauta.


Skaityti daugiau »

„Dievas vandenį davė, o velnias atėmė“

„Dievas vandenį davė, o velnias atėmė“Stumbrių kaimo gyventojus ištiko ta pati bėda, kaip ir prieš ketverius metus – žmonės liko be vandens. Atrodytų, ir situacija ta pati, ir kaltininkai tie patys, net ir pažadai tie patys… Tačiau „Žemaičiui“ rūpėjo išsiaiškinti, kur slypi problemos šaknys, kodėl vėl viskas kartojasi? Negi nebėra jokio sprendimo būdo?

Skaityti daugiau »

Įamžintas būsimojo vyskupo skrydis… su lietsargiu

Įamžintas būsimojo vyskupo skrydis... su lietsargiuPirmadienį Žemaičių Kalvarijoje, ant Žvizdro kalno, pašventintas vyskupui Motiejui Valančiui skirtas skulptoriaus Antano Vaškio koplytstulpis. Autorius vyskupą pavaizdavo vaikystėje. Pagal paties Motiejaus Valančiaus (jis 1816-1821 m. mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų šešiaklasėje gimnazijoje) pasakojimą, vieną vėjuotą ir lietingą dieną, vos jam išskleidus didelį drobinį skėtį, vėjas, pagavęs silpnutį berniuką, nuo Žvizdro kalno nunešė jį ant Jono kalno. Koplytstulpyje ir pavaizduotas tas tvirtai į skėtį įsikibęs, kojomis žemės nesiekiantis vaikas. Šventinant koplytstulpį, dalyvavo Telšių vyskupas Jonas Boruta ir vyskupas augziliaras Genadijus Linas Vodopjanovas.
Skaityti daugiau »

Odė džiaugsmui, arba Trys pagarbūs nusilenkimai Plungės rajono valdžiai

Odė džiaugsmui, arba Trys pagarbūs nusilenkimai Plungės rajono valdžiaiIšaušo DIDŽIOJI diena! Ir Plungės miestas šiemet pirmąkart išvydo UAB „Valda“ darbininkus… lopančius duobes gatvėse. Baisias duobes, kurias išgraužė ne tik pavasario polaidžio vandenys, išbaladojo sunkiasvoriai ar lengvieji automobiliai, bet ir pagilino mašinas aplamdžiusių plungiškių keiksmai bei ašaros. Suprantama, prie tų duobių platumo ir gilumo prisidėjo nesibaigiantys tos pačios „Valdos“ „užkurti“ teismų procesai, kai, nelaimėjusi pirmojo konkurso, bendrovė įsuko teismų karuselę. Tačiau didžiausias indėlis ir visa garbė priklauso Plungės rajono merui Albinui Klimui, administracijos direktorei Astai Beierle-Eigirdienei bei miesto seniūnui Gintarui Domarkui. Šie žmonės darė viską, kad tik galėtų išaušti DIDŽIOJI diena ir plungiškiai apsvaigtų nuo begalinio džiaugsmo!


Skaityti daugiau »

Baigėsi ketvirtoji „Pakūtos dozė“

Baigėsi ketvirtoji „Pakūtos dozė“Paskutinįjį vasaros savaitgalį į Pakutuvėnus jau ketvirtajai meninei „Pakūtos dozei“ broliai pranciškonai subūrė gausybę menininkų. Įvairiomis meno sritimis persipynęs savaitgalis dovanojo neišdildomus įspūdžius ne tik patiems meno kūrėjams, bet ir jų darbų pamatyti ar paklausyti atvykusiesiems. Tris dienas vykusiame festivalyje buvo bendraujama, dalijamasi patirtimi bei naujomis idėjomis ir sumanymais.


Skaityti daugiau »

Festivalio atidarymas: rimtas, bet ne gedulingas

Festivalio atidarymas: rimtas, bet ne gedulingasŠeštadienio pavakarę Plungėje prasidėjusio VII tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio pradžią tradiciškai paskelbė orą sudrebinusios trys patrankos salvės: už Tėvynę Lietuvą, už kunigaikščius Oginskius ir festivalį bei už plungiškius, Bronislovą Lubį ir visus Plungės krašto globėjus. Šio Plungės garbės piliečio, pagrindinio festivalio mecenato, nusipelniusio inžinieriaus, mokslo, kultūros bei pramonės puoselėtojo ir tiesiog savo gimtąjį kraštą – Plungę – bei jo žmones mylėjusio plungiškio garbei ir atminimui skirta ne tik paskutinioji salvė, tylos minutė, kraštiečių padėkos žodžiai, eilės, bet ir visas festivalis.


Skaityti daugiau »

Balsavimai

Plungės rajone, ypač – mieste, pastaruoju metu vyksta daug gatvių, šaligatvių, kitų viešųjų erdvių remonto darbų. Kartu pasigirsta priekaištų, kad gyventojai per mažai informuojami apie šiuos darbus.

Rezultatai

Loading ... Loading ...