Gondingos papėdėje

Oginskių kultūros paveldo puoselėtojai susibūrė diskusijai

Oginskių kultūros paveldo puoselėtojai susibūrė diskusijaiArtėjanti ypatinga proga – 250-osios kunigaikščio Mykolo Kleopo Oginskio gimimo metinės – bei pagarba gilų pėdsaką ne vienos šalies kultūros istorijoje palikusiai garsiajai kunigaikščių Oginskių giminei kultūros puoselėtojus provokuoja ne tik pamąstymams, bet ir įkvepia dideliems darbams, kurie dar labiau praturtins Oginskių kultūros istorijos lobyną. Vienas jų – programa „Oginskių kultūros kelias“, praėjusį penktadienį į Rietavą sukvietusi būrį Oginskių kultūros paveldo puoselėtojų iš Baltarusijos, Rusijos bei Lietuvos. Susitikimo metu daugiausia kalbėta apie Oginskių paveldo puoselėtojų bendradarbiavimo svarbą bei M. K. Oginskio 250 metų sukakčiai skirtos tarptautinės programos įgyvendinimą.


Skaityti daugiau »

„Mažasis suvartukas“ – į tarptautinius vandenis

Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių studija „Mažasis suvartukas“ liepos 6-17 dienomis buvo pakviesta dalyvauti Tarptautinės folkloro festivalių ir liaudies meno organizacijų asociacijos (CIOFF) rengiamame tarptautiniame folkloro festivalyje „Danetzere 2013“ Vokietiojos mieste Erfurte. Šis festivalis vyksta kas antrus metus ir šiemet buvo aštuntasis.


Skaityti daugiau »

Dovana jubiliatui – jo gyvenimą ir kūrybą įamžinusi knyga

Praėjusį šeštadienį, liepos 13 dieną, plungiškis tautodailininkas Jakovas Bunka minėjo jubiliejinį, 90-ąjį, gimtadienį. Į renginių salę Plungės kultūros centre sugužėjo tiek daug jubiliato artimųjų, draugų ir bičiulių, kad visiems kėdžių neužteko, o pavėlavusieji turėjo stoviniuoti koridoriuje. Vieniems rūpėjo pasveikinti tautodailininką sulaukus tokio gražaus jubiliejaus ir palinkėti sveikatos, kiti nekantravo pirmieji pavartyti tą dieną pristatytą Lietuvos tautodailininkų sąjungos išleistą knygą „Jakovas Bunka“, ne tik įprasminusią jubiliato gyvenimą ir kūrybą, bet ir liudysiančią ateities kartoms apie turtingą Plungės tautodailės istoriją.


Skaityti daugiau »

Plungiškiai tarmę puoselėja ne tik Tarmių metais

2013-uosius paskelbus Tarmių metais, tiek Aukštaitijoje, tiek Žemaitijoje pasipylė šiai progai skirtų renginių, kviečiančių prisiminti gimtąją tarmę ir dažniau kalbėti tėvų mums į lūpas įdėtais žodžiais. Kviečiama skatinti tarmiškai kalbėti ir aplinkinius, kad ne bendrinė kalba, o būtent tarmė geriausiai padeda atskleisti jausmus, bandyti įskiepyti ir savo vaikams. Deja, toks tarmių propagavimas kai kur pasigirsta tik šįmet, Tarmių metais, o antai Žemaičių kultūros draugijos Plungės skyrius „Gondinga“ gimtosios tarmės išlikimui neabejingas buvo visada. Ši draugija į įvairius renginius, skirtus žemaičių tarmei puoselėti, pakviečia kasmet. Ir ne po kartą. „Gondingos“ ir Šv. Antano Paduviečio parapijos praėjusį savaitgalį Pakutuvėnuose surengtas žemaitiškos dainos festivalis „Esam ė būsem“ skaičiuoja trečius gyvavimo metus. Jau pats festivalio pavadinimas daug ką pasako – žemaičiai visai Lietuvai skelbia, kad jie savo ištakų, savo gimtosios kalbos atsisakyti neketina, nes joje – ir žemaičių stiprybė, ir vienybė, ir išskirtinumas. Antroji festivalio diena, liepos 13-oji, – istoriškai svarbi, mat lygiai prieš 753 metus, 1260 m. liepos 13-ąją, žemaičiai Durbės mūšyje sutriuškino vokiečių ordino kariuomenę.
Skaityti daugiau »

Aštuonmetė plungiškė – tarptautinių konkursų nugalėtoja

„Bravo! Bravo!“ – šaukė žiūrovai ir negailėjo audringų plojimų aštuonmetei plungiškei Anželikai Kotrynai Buividaitei po pasirodymo penktajame tarptautiniame pianistų konkurse „Gradus ad Parnassum“. Birželio 7 d. Kaune, Juozo Gruodžio konservatorijos salėje, vykusiame renginyje savo amžiaus grupėje iš 29 dalyvių Kotryna surinko daugiausiai balų ir pelnė pirmąją vietą. Autoritetinga komisija nusprendė, kad Kotryna grojo geriau už Lenkijos, Čekijos, Rusijos ir Baltarusijos atstovus.
Skaityti daugiau »

Stalgėniškiai puoselėja tradiciją švęsti Petrines

Vasara – nepaprastas metas, mat tada pievos paskęsta medumi kvepiančiuose gėlių žieduose, ausis džiugina dangaus giesmininkai, žmonės vieni kitus ima kviesti į įvairias šventes. Vos prieš porą savaičių būrėmės į Joninių šventę, o praėjusį savaitgalį visus sukvietė Petrinės. Ko gero, niekas nesiginčys, jog didžiausi šios šventės puoselėtojai – Žemaitijos krašto gyventojai, mat būtent jie neleido Petrinių tradicijoms nugrimzti užmarštin. Pasidomėjus, kaip Plungės kraštas mini birželio 29-ąją – Šv. Petro ir Povilo dieną, – sužinojome, jog gražias šios šventės tradicijas yra išsaugoję Plateliai. Ne ką prasčiau šią dieną mini ir stalgėniškiai. Jiems Petrinės – viena didžiausių kaimo švenčių, kurios metu netrūksta nei linksmybių, nei sporto rungčių, nei svečių.


Skaityti daugiau »

Pirmą kartą Plungėje švęstas Eucharistinis kongresas

Praėjusį savaitgalį Plungės parapijos ir viso dekanato tikintieji buvo pakviesti dalyvauti ypatingos reikšmės religinėse iškilmėse – Eucharistiniame kongrese. Pirmą kartą Plungės šv. Jono krikštytojo bažnyčioje švęstas Eucharistinis kongresas buvo skirtas paminėti Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų.


Skaityti daugiau »

Negi 1863-iųjų sukilimo vadą primins tik vešinti žolė?

(Pabaiga. Pradžia – Nr. 49)
Kelionė į Telšius nugarą žaizdomis nusėjo
A. Vaišvila, Daulius ir Gedgaudas su šeimomis buvo išvaryti į Sibirą. Pirmiausia pateko į kalėjimą Telšiuose. Dešimčių kilometrų kelią iki svetimo miesto šiems aktyviausiems sukilėliams teko nueiti pėsčiomis. Vežamos buvo tik jų žmonos ir vaikai. Kaip sakė plungiškė Emilija Mikulskienė, ji girdėjusi pasakojimus, kad sukilėlių vadą A. Vaišvilą į Telšius ne pėsčią varė, bet vilkte vilko… Kaip labiausiai nusikaltusį, sukursčiusį valstiečius, jį vilko už kojų pririštą prie vežimo galo. Suplyšo A. Vaišvilos drabužiai, žaizdomis apteko nugara. Vėliau jo ir šeimos laukė tremtis…
E. Mikulskienės vyras toje vietoje, kur, manoma, galėjo būti kariami Plungės apylinkių sukilėliai, dabartinėje Telšių gatvėje, pastatė koplytėlę jų atminimą įamžinti. Nors istoriniuose šaltiniuose Plungės sukilėlių korimas nėra užfiksuotas, vis dėlto manoma, kad minėtoje vietoje viena po kitos sviro caro valdžiai pasipriešinusių sukilėlių galvos.
Atminimą saugo gatvė
Ištrėmus aktyviausiuosius sukilimo dalyvius į Sibirą, plungiškiai nusileisti vis tiek nenorėjo. Todėl jų drąsai malšinti pasitelkti trys dragūnų eskadronai. Sukilėliai iki kraujo nuplakti rykštėmis. Galėjai gauti net iki šimto smūgių. Nežiūrėta, vyras tu ar moteris. Galiausiai valstiečius nurimti, norėdamas apsaugoti kraštą nuo represijų, kvietė Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. 1863 m., sukilimui plačiau apėmus Plungės apylinkes, Žemaitijoje veikė Jablonovskio, Graso ir Bagdonavičiaus būriai. Sukilimas visiškai numalšintas 1864-iaisiais. Tam vadovavo Koriko pravardę pelnęs generalgubernatorius Michailas Muravjovas, ant kurio sąžinės gulė daug nužudytų, ištremtų ar į katorgą išsiųstų žmonių.
Plungės apylinkėse sukilimui vadovavusio A. Vaišvilos vardas neišnyko be pėdsakų. Kaip prisimena E. Mikulskienė, šviesaus atminimo kraštotyrininkei Eleonorai Raveckienei klausinėjant, kaip po Nepriklausomybės atgavimo Plungėje pervadinti gatves, L. Adomausko gatvei E. Mikulskienės ir kitų vietinių siūlymu nuspręsta suteikti nuo Kulių kilusio sukilėlių vado A. Vaišvilos vardą. „Žemaitis“ jau yra rašęs, kad komisijos, keitusios gatvių pavadinimus, viena narių, Plungės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Zita Paulauskaitė teigė, kad minėtoje vietoje esanti gatvė A. Vaišvilos vardu „pakrikštyta“ dėl to, kad anais laikais garsaus sukilimo vadas atgavus Nepriklausomybę daug kam vis dėlto buvo mažai žinomas. Norėta jį tarsi sugrąžinti iš praeities.
A. Vaišvilos sodybvietėje – juosmenį siekianti žolė, nykstanti skulptūra bei kryžius
A. Vaišvilos atminimą saugo ne tik Plungėje esanti gatvė, bet ir Juodeikių kaime, buvusioje sukilimo vado sodybos vietoje, prieš keletą metų pagal Kultūros paveldo programą pastatytas kryžius, jau daugiau nei dešimtmetį šioje vietoje stovi medinė skulptūra. Deja, žolėje stovinčių statinių vaizdas – nykus. Norint nusigauti iki jų, reikia nemažą atstumą bristi pieva. Ir bridome. Rasotą rytą. Basomis. Grįžome šlaput šlaputėliai. Bet kurį žmogų, norintį pažiūrėti, kaip saugomas A. Vaišvilos atminimas, pievoje likimo valiai paliktų statinių vaizdas ir mintis, kad norint iki jų nusigauti teks vargti, turėtų atgrasyti. Kažkada sodyba buvo apdėta akmenimis, tačiau ir jų per žolę beveik nesimato. Minėta skulptūra, matyt, buvo perlūžusi, tad dabar stovi padalinta į dvi dalis… Akivaizdu, kad nuvažiavus į šią vietą po kelerių metų vaizdas bus dar nykesnis. Beje, „Žemaičio“ žurnalistai čia buvo apsilankę 2009-iaisiais. Ir tada A. Vaišvilos sodybvietė skendėjo žolėje…
Kas rūpinasi (bent jau turėtų) minėta vieta, teiravomės Nausodžio seniūno Dariaus Preibio. „Pagal galimybes prižiūri seniūnija. Kada galėsim tam skirti techniką, tada žolę ir nupjausim. Turim tik vieną žoliapjovę ir ja darbuojamės kasdien – nuo ryto iki vakaro, –
„Žemaičiui“ aiškino seniūnas. – Seniūnijos žinioje yra 28 priežiūros reikalaujančios teritorijos. Vien Gondingos piliakalnis užima apie 6 hektarus, tad viską laiku spėti – ne mūsų jėgoms ir ne pagal mūsų biudžetą. Šią vietą sutvarkyti esame įsipareigoję tik kartą per metus. Taip, ir kryžiastulpis, ir skulptūra nyksta, tačiau jiems atstatyti mes neturime lėšų. Jau visą penkmetį pinigų negauname ne tik šiems objektams atstatyti, bet ir prižiūrėti.“
1863-1864 m. sukilimas turėjo dramatiškų padarinių Lietuvai, tačiau tai buvo istorijon įėjęs pasipriešinimas, kuriuo siekta tiek religinės, tiek socialinės laisvės. Gaila, kad, minint garbingą sukilimo jubiliejų, matome, kaip vienam jo vadų atminti skirti statiniai nyksta akyse ir gelbėti jų, atrodo, nežadama. Neseniai rašėme, kad garsaus Žemaitijos knygnešio Jurgio Gudo sodyba Kuliuose virto griuvėsių krūva, neliko net prie namo buvusios atminimo lentos. Kas laukia A. Vaišvilos atminimą įamžinančių statinių? Jeigu jų nebeliks, rasti vietą, kur kažkada gyveno garsus sukilimo vadas, bus vargiai įmanoma…
Skaityti daugiau »

Plateliuose vis dar gyvi senieji papročiai

Trumpiausią metų naktį ir ilgiausią dieną – vasaros saulėgrįžą – švenčia daugybė pasaulio šalių. Populiariausia ši pagoniškus papročius menanti šventė – krikščioniškajame pasaulyje, kur tikintieji ją mini pagerbdami Joną Krikštytoją – žydų pamokslautoją ir pranašą, pakrikštijusį Kristų. O mes, lietuviai, vieną gražiausių vasaros švenčių esame linkę sieti su Jono ir Janinos vardadieniu, tačiau neatsisakome ir ne vieną šimtmetį skaičiuojančių vasaros saulėgrįžos šventės tradicijų. Ko gero, niekas neišdrįs paneigti, jog turtingiausia šiomis šventės tradicijomis – Žemaitija. Todėl čia Joninės – ypatinga šventė. Geriausias to pavyzdys – plateliškių kasmet rengiama šventė, apipinta vis dar gyvais papročiais bei apeigomis, su kuriais susipažinti praėjusį sekmadienį prie Platelių ežero esančio jachtų klubo suplūdo minios smalsuolių iš įvairiausių Lietuvos vietų. Tiesa, dieną prieš tai plateliškiai šurmuliavo miestelio šventei skirtuose renginiuose.


Skaityti daugiau »

Negi 1863-iųjų sukilimo vadą primins tik vešinti žolė?

Negi 1863-iųjų sukilimo vadą primins tik vešinti žolė?Šimtas penkiasdešimt metų – tiek laiko praėjo nuo 1863-aisiais Lenkijos karalystėje bei buvusioje Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje prasidėjusio ir metus trukusio sukilimo, kai valstiečiai (daugiausia –
jauni, bežemiai), neapsikentę carinės priespaudos ir nepatenkinti baudžiavos panaikinimo sąlygomis, sukilo prieš valdžią. Stoti į kovą jie bajorų buvo viliojami ir lopinėliu nuosavos žemės, o tai ilgą laiką nugarą svetimam lenkusiam bežemiui valstiečiui atrodė lyg neįgyvendinama svajonė. Be to, valstiečiams didelę įtaką darė bažnyčia, todėl žadėta, jog išsilaisvinus nuo rusų bus išsaugotas katalikų tikėjimas. Skirtingi visuomenės luomai sukilti prieš caro valdžią turėjo savų tikslų, tačiau pagrindinis jų, kaip teigia istorikai, buvo atkurti per 1772 m., 1793 m. ir 1795 m. padalijimus sunaikintą Abiejų Tautų Respubliką.
Žemaitijos sukilėliams vadovavo taip pat iš valstiečių kilęs Antanas Vaišvila. Plungėje jo vardu pavadinta gatvė, Juodeikiuose A. Vaišvilai atminti stovi skulptūra, kryžius ir kryžiastulpis. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad jie ne garbingai stovi, bet kyšo… kyšo iš vešlios žolės, tiksliau – pievos… Įvertinus pačių statinių būklę, galima teigti, kad metai kiti ir minėtoje pievoje jų apskritai neliks. O kas liks? Matyt, tik kažkadaise A. Vaišvilos sodyboje augusios galingos liepos atžala ir… vešinti žolė, kuri primins nebent apie tai, kad laikas šienapjūtei.

Skaityti daugiau »

Plungė – fotografijos meno puoselėtoja

Plungė – fotografijos meno puoselėtojaNuotraukose sustojęs laikas, užfiksuotas gamtos stebuklas ar nesuvaidinta žmogaus emocija visais laikais žmones priversdavo stebėtis, o kai kuriais atvejais – net aikčioti. Šiandien, modernėjant technologijoms, fotomenininkų galimybės dar labiau prasiplėtė ir tapo kone beribėmis. Veikiausiai tai lemia ir fotografijos meno, pritraukiančio vis daugiau susidomėjusiųjų, populiarėjimą. Prasiskverbti į naujas erdves bei suvienyti vis didesnį ratą bendraminčių šiai meno sričiai padėjo ir užnugary paliktas amžiaus cenzas. Tad drąsiai galima teigti, jog fotografija šiandien „kvėpuoja“ visu pajėgumu. Kurdamas savo istoriją, fotomenas neišdildomai įsiliejo ir į Plungės krašto kultūrą. Ko gero, visi yra girdėję apie unikalias fotografijų parodas „Žmogus ir žemė“, XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje puošdavusias Platelių ežero pakrantę miestelyje vykstančių renginių metu. Pasibaigus jos gyvavimui, šalies ir užsienio akimirkos meistrus Plungėn ėmė kviesti lauko paroda „Fotoalėja“, šiemet skaičiuojanti šeštuosius savo gyvavimo metus. Jos sumanytoja – Plungės viešoji biblioteka.


Skaityti daugiau »

Apdovanoti jaunieji Žemaitijos menininkai

Mes, lietuviai, nuo seno garsėjame išskirtinėmis kultūros tradicijomis. Ne veltui svečiose šalyse viešintys tautiečiai svetimtaučiams dažnai pabrėžia, jog vienas svarbiausių mūsų tautinio charakterio bruožų – pagarba tradicijoms, jų puoselėjimas bei siekis perduoti ateinančioms kartoms. Kalbant apie Žemaitijos kultūros tradicijas, neįmanoma nepaminėti Plungės krašto, kuris garsėja ne tik liaudiškais šokiais bei dainomis, bet ir pasižymi tautodailininkų gausa, iš kurių 76 – įsilieję į Lietuvos tautodailininkų sąjungos narių gretas. Todėl plungiškiams itin svarbu išsaugoti bei skleisti tautodailės tradicijas ne tik tarp vyresniųjų, bet ir tarp vaikų bei jaunosios kartos. Geriausias to pavyzdys – šiemet jau tryliktą kartą vykęs konkursas-paroda „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“ S. Riaubos premijai laimėti. Praėjusį penktadienį Plungės kultūros centre vykusios parodos uždarymo šventės metu šiuo laimėjimu džiaugėsi keturi gabiausieji Žemaitijos kūrėjai, tarp kurių – ir plungiškis Valdas Bartkus.


Skaityti daugiau »

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...