Gondingos papėdėje

Plateliuose vis dar gyvi senieji papročiai

Trumpiausią metų naktį ir ilgiausią dieną – vasaros saulėgrįžą – švenčia daugybė pasaulio šalių. Populiariausia ši pagoniškus papročius menanti šventė – krikščioniškajame pasaulyje, kur tikintieji ją mini pagerbdami Joną Krikštytoją – žydų pamokslautoją ir pranašą, pakrikštijusį Kristų. O mes, lietuviai, vieną gražiausių vasaros švenčių esame linkę sieti su Jono ir Janinos vardadieniu, tačiau neatsisakome ir ne vieną šimtmetį skaičiuojančių vasaros saulėgrįžos šventės tradicijų. Ko gero, niekas neišdrįs paneigti, jog turtingiausia šiomis šventės tradicijomis – Žemaitija. Todėl čia Joninės – ypatinga šventė. Geriausias to pavyzdys – plateliškių kasmet rengiama šventė, apipinta vis dar gyvais papročiais bei apeigomis, su kuriais susipažinti praėjusį sekmadienį prie Platelių ežero esančio jachtų klubo suplūdo minios smalsuolių iš įvairiausių Lietuvos vietų. Tiesa, dieną prieš tai plateliškiai šurmuliavo miestelio šventei skirtuose renginiuose.


Skaityti daugiau »

Negi 1863-iųjų sukilimo vadą primins tik vešinti žolė?

Negi 1863-iųjų sukilimo vadą primins tik vešinti žolė?Šimtas penkiasdešimt metų – tiek laiko praėjo nuo 1863-aisiais Lenkijos karalystėje bei buvusioje Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje prasidėjusio ir metus trukusio sukilimo, kai valstiečiai (daugiausia –
jauni, bežemiai), neapsikentę carinės priespaudos ir nepatenkinti baudžiavos panaikinimo sąlygomis, sukilo prieš valdžią. Stoti į kovą jie bajorų buvo viliojami ir lopinėliu nuosavos žemės, o tai ilgą laiką nugarą svetimam lenkusiam bežemiui valstiečiui atrodė lyg neįgyvendinama svajonė. Be to, valstiečiams didelę įtaką darė bažnyčia, todėl žadėta, jog išsilaisvinus nuo rusų bus išsaugotas katalikų tikėjimas. Skirtingi visuomenės luomai sukilti prieš caro valdžią turėjo savų tikslų, tačiau pagrindinis jų, kaip teigia istorikai, buvo atkurti per 1772 m., 1793 m. ir 1795 m. padalijimus sunaikintą Abiejų Tautų Respubliką.
Žemaitijos sukilėliams vadovavo taip pat iš valstiečių kilęs Antanas Vaišvila. Plungėje jo vardu pavadinta gatvė, Juodeikiuose A. Vaišvilai atminti stovi skulptūra, kryžius ir kryžiastulpis. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad jie ne garbingai stovi, bet kyšo… kyšo iš vešlios žolės, tiksliau – pievos… Įvertinus pačių statinių būklę, galima teigti, kad metai kiti ir minėtoje pievoje jų apskritai neliks. O kas liks? Matyt, tik kažkadaise A. Vaišvilos sodyboje augusios galingos liepos atžala ir… vešinti žolė, kuri primins nebent apie tai, kad laikas šienapjūtei.

Skaityti daugiau »

Plungė – fotografijos meno puoselėtoja

Plungė – fotografijos meno puoselėtojaNuotraukose sustojęs laikas, užfiksuotas gamtos stebuklas ar nesuvaidinta žmogaus emocija visais laikais žmones priversdavo stebėtis, o kai kuriais atvejais – net aikčioti. Šiandien, modernėjant technologijoms, fotomenininkų galimybės dar labiau prasiplėtė ir tapo kone beribėmis. Veikiausiai tai lemia ir fotografijos meno, pritraukiančio vis daugiau susidomėjusiųjų, populiarėjimą. Prasiskverbti į naujas erdves bei suvienyti vis didesnį ratą bendraminčių šiai meno sričiai padėjo ir užnugary paliktas amžiaus cenzas. Tad drąsiai galima teigti, jog fotografija šiandien „kvėpuoja“ visu pajėgumu. Kurdamas savo istoriją, fotomenas neišdildomai įsiliejo ir į Plungės krašto kultūrą. Ko gero, visi yra girdėję apie unikalias fotografijų parodas „Žmogus ir žemė“, XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje puošdavusias Platelių ežero pakrantę miestelyje vykstančių renginių metu. Pasibaigus jos gyvavimui, šalies ir užsienio akimirkos meistrus Plungėn ėmė kviesti lauko paroda „Fotoalėja“, šiemet skaičiuojanti šeštuosius savo gyvavimo metus. Jos sumanytoja – Plungės viešoji biblioteka.


Skaityti daugiau »

Paminėtos rašytojos Žemaitės gimimo metinės

Plungiškiai gali didžiuotis savo kraštu, mat iš čia kilęs ne vienas žymus Lietuvos muzikantas, tautodailininkas ir rašytojas, kuriems dėmesio negaili ne tik vietiniai gyventojai, bet ir garsūs Lietuvos bei užsienio kultūros ir meno puoselėtojai. Neseniai Žemaičių Kalvarijoje paminėtos didžio Lietuvos poeto Vytauto Mačernio gimtuvės, o antai praėjusį šeštadienį kultūros paveldui neabejingi kraštiečiai rinkosi į Žemaitės memorialinį muziejų Godeliuose, kur vyko graži šventė ypatingai sukakčiai – rašytojos Žemaitės 168-osioms gimimo metinėms – paminėti.


Skaityti daugiau »

Apdovanoti jaunieji Žemaitijos menininkai

Mes, lietuviai, nuo seno garsėjame išskirtinėmis kultūros tradicijomis. Ne veltui svečiose šalyse viešintys tautiečiai svetimtaučiams dažnai pabrėžia, jog vienas svarbiausių mūsų tautinio charakterio bruožų – pagarba tradicijoms, jų puoselėjimas bei siekis perduoti ateinančioms kartoms. Kalbant apie Žemaitijos kultūros tradicijas, neįmanoma nepaminėti Plungės krašto, kuris garsėja ne tik liaudiškais šokiais bei dainomis, bet ir pasižymi tautodailininkų gausa, iš kurių 76 – įsilieję į Lietuvos tautodailininkų sąjungos narių gretas. Todėl plungiškiams itin svarbu išsaugoti bei skleisti tautodailės tradicijas ne tik tarp vyresniųjų, bet ir tarp vaikų bei jaunosios kartos. Geriausias to pavyzdys – šiemet jau tryliktą kartą vykęs konkursas-paroda „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“ S. Riaubos premijai laimėti. Praėjusį penktadienį Plungės kultūros centre vykusios parodos uždarymo šventės metu šiuo laimėjimu džiaugėsi keturi gabiausieji Žemaitijos kūrėjai, tarp kurių – ir plungiškis Valdas Bartkus.


Skaityti daugiau »

Paminėtos Vytauto Mačernio gimimo metinės

Birželio 5-oji Plungės krašto žmonėms ir visai Lietuvai – itin svarbi data, mat prieš 92-ejus metus šią dieną netoli Žemaičių Kalvarijos esančiame kaimelyje – Šarnelėje – pasaulį išvydo būsimasis poetas ir jauniausias literatūros klasikas Vytautas Mačernis. Poeto kūryba ypatinga tuo, kad joje atsispindi žmogaus gyvenimo prasmės ieškojimai. O eilėraščių ciklą „Vizijos“ drąsiai galime vadinti jo paties dvasios autobiografija, persmelkta filosofinių apmąstymų, atsiminimų, regėjimų. Gimtojoje Šarnelėje šiems kūriniams įprasminti yra skirti takai, kuriais kasmet, minint poeto gimimo metines, keliauja svečiai, atvykę iš įvairių Žemaitijos vietų. Šiemet V. Mačerniui atminti skirtas renginys prasidėjo Žemaičių Kalvarijos kultūros centre Klaipėdos universiteto (KU) profesoriaus Petro Bielskio režisuotu spektakliu pagal Petro Tilainės pjesę „Raganos“. Po to poeto gerbėjai vyko į Šarnelę. Ten, skaitant V. Mačernio eilėraščius, buvo keliaujama poeto pamėgtais takais.


Skaityti daugiau »

Knygnešio atminimą „saugo“ griuvėsių krūva…

Knygnešio atminimą „saugo“ griuvėsių krūva...Pasidomėjus Plungės krašto knygnešystės istorija, sužinojome, jog Kuliai buvo vienas iš pagrindinių knygnešių centrų mūsų krašte, kuriame aktyviai veikė knygnešys Jurgis Gudas. Jo pavardė puikuojasi ir 1940-aisiais Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune pastatytoje Knygnešių sienelėje. Gaila, tačiau Kuliuose nelikę nieko, kas primintų apie didį šio krašto žmogų, nors kadaise čia stovėjo trobelė, kurioje jis gyveno, kabėjo atminimo lenta… Šiandien knygnešį „mena“ tik griuvėsiais virtusi jo sodyba.


Skaityti daugiau »

Knygnešio atminimą „saugo“ griuvėsių krūva…

Ko gero, retas susimąstome apie gimtosios – lietuvių – kalbos svarbą ir tai, kokį kelią jai teko nueiti, kad šiandien galėtume skaityti lietuvišką spaudą, rašyti lietuviškais rašmenimis, didžiuotis išsaugotomis tautos istorijos šaknimis. Už tai turime būti dėkingi mūsų tautos didvyriams – knygnešiams. Tai – žmonės, kurie, rizikuodami savo gyvybėmis, gelbėjo mūsų kalbą. Jiems pagerbti yra skirta kovo 16-oji – Knygnešio diena. Be to, 1940-aisiais Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune jiems pastatytas paminklas – Knygnešių sienelė. Joje – šimtas dėl lietuviško žodžio kovojusių žmonių pavardžių. Pasidomėjus Plungės krašto knygnešystės istorija, sužinojome, jog Kuliai buvo vienas iš pagrindinių knygnešių centrų mūsų krašte, kuriame aktyviai veikė knygnešys Jurgis Gudas. Jo pavardė puikuojasi ir minėtoje sienelėje. Gaila, tačiau Kuliuose nelikę nieko, kas primintų apie didį šio krašto žmogų, nors kadaise čia stovėjo trobelė, kurioje jis gyveno, kabėjo atminimo lenta… Šiandien knygnešį „mena“ tik griuvėsiais virtusi jo sodyba.


Skaityti daugiau »

Juokų dainų diena Plateliuose

Vieną karštą dieną, kai visi žemdirbiai prakaitavo laukuose, daržuose ar soduose, į Žemaitijos nacionalinio parko Platelių dvaro svirną susirinkę plateliškiai leipo juokais ir plojo naują programą pristačiusiam folkloro ansambliui „Platelee“ bei jo vadovui Aivarui Alminui. Žiūrovai aplodismentų negailėjo ir kaimynams – folkloro ansambliui „Šateikee“, kuriam vadovauja Laima Domarkienė. Naujojoje plateliškių programoje – iš visur surinktos žemaitiškos juokų dainos.


Skaityti daugiau »

Žemaitę žemaitiškai skaitė

Žemaitę žemaitiškai skaitėŠeštadienį rašytojos Žemaitės tėviškė švietė visais langais, o vakaro tyloje kalbų ir juoko aidą pagavęs vėjas išnešiojo jį po Čerauninkalnį, Kojtė, Blendžiavos pakrantes. Čia vyko Plungės žemaičių dailės muziejaus surengta „Muziejų naktis“. Ši Prancūzijoje gimusi ir po visą Europą išplitusi šventė pas mus švenčiama jau 9-ąjį kartą. Nors muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas sakė tikėjęsis sulaukti daugiau žmonių, smalsuolių, panorusių pasiduoti romantikos kerams ir įsivaizduoti, kaip tokiomis tvankiomis naktimis po vadinamąjį ponų namą vaikštinėjo rašytoja Žemaitė, netrūko.

Skaityti daugiau »

Minėdami profesoriaus sukaktį, prisiminkime jo darbus

Žymių žmonių sukaktys įpareigoja prisiminti ne tik juos, bet ir jų nuveiktus darbus. Lietuvoje pagarbos vertų, mums, mūsų šalies istorijai svarbių asmenybių – daug, tačiau kiekviena jų savo šaliai pasitarnavo vis kitaip, kiekvienos jų įnašas į Lietuvos istoriją – vis kitoks. Šiandien prisiminsime vieną žymiausių Lietuvos istorikų, filosofų Zenoną Ivinskį, kurio sukauptą turtingą vertingų leidinių asmeninę biblioteką norintieji gali pamatyti ir ja pasinaudoti Plungės žemaičių dailės muziejuje. Rytoj Zenonui Ivinskiui, šiam istorinės savimonės žadintojui, būtų suėję 105-eri.

Skaityti daugiau »

Kupinas „Saulos“ dvidešimtmečio aruodas

Jeigu dvidešimties sulaukęs jaunuolis dar tik pradeda kurti savo gyvenimą ir jam viskas – prieš akis, dvidešimtmetį minintis teatras jau gali atsigręžti atgal ir įvertinti, kas per tuos du dešimtmečius nuveikta, o tada pakelta galva žengti į priekį. Savo dvidešimties metų jubiliejų praėjusį šeštadienį atšventęs Plungės kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Saula“, vadovaujamas jo įkūrėjų bei režisierių Sigitos ir Romo Matulių, pirmyn žengia tvirta koja. „Saulos“ aruodas – kupinas įvairiausių laimėjimų, ir jis kaskart vis pasipildo. Pasipildo naujomis idėjomis, naujais spektakliais, naujais apdovanojimais, naujomis pažintimis, naujomis išvykomis, nauja patirtimi, naujomis emocijomis ir naujais žmonėmis. Šeštadienį minėto jubiliejaus proga simbolines grūdų saujeles į teatro aruodą bėrė ir šitaip jį pildė esami ir buvę „Saulos“ aktoriai, prie jo gyvavimo savo darbu ir širdimi prisidedantys Kultūros centro darbuotojai bei kiti teatrui svarbūs žmonės. Linkėta, kad šis kūrybinis teatro aruodas niekada neišsektų.


Skaityti daugiau »

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...