Gondingos papėdėje

„Gondingos“ jubiliejų pasitinkant

1988 m. kovo 12 d. Plungės rajono laikraštyje „Kibirkštis“ (dabar – „Žemaitis“) pasirodė trumpa žinutė su antrašte „Kuriamas folklorinis ansamblis“. Joje buvo rašoma: „Rajono kultūros namuose kuriamas folklorinis ansamblis. Mėgstančius liaudies muziką, dainą, šokį kviečiame kovo 16 d. 19.30 val. į Centrinės bibliotekos muzikos skaityklą.“ Publikuodami skelbimą laikraštyje ir patys netikėjome, kad tos kelios išspausdintos eilutės duos akstiną ilgam suburti to belaukiančius žmones ir įkvėpti gyvastį tradicinę žemaičių kultūrą propaguojančiam kultūros reiškiniui – folkloro ansambliui, vėliau pasivadinusiam „Gondinga“.


Skaityti daugiau »

Plungiškei istorikei – valstybinė stipendija

Plungiškei istorikei – valstybinė stipendijaNeseniai Plungės žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja, istorijos mokslų daktarė Jolanta Skurdauskienė sužinojo, kad jai kultūros ministro įsakymu skirta individuali valstybės stipendija istorinei-ikonografinei medžiagai apie kunigaikščius Oginskius ir M. K. Čiurlionio istoriją Plungės dvare rinkti. Tokia individuali stipendija visos Lietuvos mastu teko tik trims muziejininkams, jau turintiems įdirbį savo srityje. Tai – lyga paskata, kad galėtų įgyvendinti savo sumanymus. J. Skurdauskienė – tarp laimingųjų.


Skaityti daugiau »

Rietavas tapo teatro sostine

„Kaip išmintingas meistras patyliukais / Stebuklų šventę mums surengia Laikas, / Čia pat neliauja savo ratą sukęs, / Kur mes į koją niekaip nepataikom…“ Tai – ištrauka iš Viljamo Šekspyro penktojo soneto, kuriam skambant prasidėjo iškilminga Teatro dienų atidarymo ceremonija, praėjusį šeštadienį vykusi Rietavo kultūros centre. Kitąmet teatro mėgėjus suburiantis festivalis švęs garbingą 20-ies metų jubiliejų.


Skaityti daugiau »

Puoselėjamos liaudiško šokio tradicijos

Mes, plungiškiai, nuo seno garsėjame giliomis kultūros tradicijomis. Galėtume drąsiai vadintis liaudiškų dainų ir šokių puoselėtojais. Apie mūsų pagarbą liaudies kultūrai byloja ir Plungės kultūros centro liaudiškų šokių bei dainų ansamblis „Suvartukas“, neseniai triukšmingai atšventęs 65-erių kūrybinės veiklos metų jubiliejų. Seniausiai Kultūros centre veikiantis kolektyvas žinomas ne tik Žemaitijos regione, bet ir už jo ribų. Be to, šis ansamblis – daugybės liaudies šokių kolektyvų švenčių Plungėje iniciatorius. Viena iš jų – praėjusį pirmadienį surengtas tarptautinis vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių ir muzikos festivalis „Kovo 11-osios vaikai“, vykęs jau aštuntą kartą.


Skaityti daugiau »

„Tas brongus žemaitišks žuodis“

Birutės Lengvenienės pavardė žinoma ne tik Rietavo krašto žmonėms, bet ir daugumai lietuvių, ypač tiems, kurie artimai draugauja su literatūra ir yra neabejingi poezijai. Ši moteris – asmenybė, kurioje pynėsi meilė Žemaitijai ir jos kalbai, atsidavimas pedagogės darbui, dvasinio pasaulio pajautimas ir gebėjimas tai plunksna perteikti kitiems. „Ji meistriškai „virkdo“ savo lyrines sielos ir širdies stygas“, – apie rietaviškę yra rašęs literatūros kritikas Alfredas Guščius. Šiandien, kalbėdami apie žinomą kraštietę, esame įkalinti būtajame laike, mat 2010-ųjų gruodžio 8-ąją ją pasišaukė Dievas. Tačiau ji gyva kiekvieno iš mūsų prisiminimuose. Viso to įrodymas – kovo 7-ąją Rietavo kultūros centre vykęs vakaras „Tas brongus žemaitišks žuodis“, skirtas poetės gimtadieniui bei Tarmių metų sutiktuvėms Rietave.


Skaityti daugiau »

Nelabasis čia niekuo dėtas…

Atrodo, nesu viešai prisipažinęs, jog esu Žemaitijos aukštaitis. Jei kas nors paklaustų, koks velnias mane čia atnešė, atsakyčiau, kad nelabasis čia niekuo dėtas. Prieš gaudamas diplomą aš, kaip ir visi, įsipareigojau iš paskyrimo vietos ketverius metus nesitraukti. 1954 metais atsiradau Telšių rajone, Žarėnuose. Čia ir užsibuvau keturis su puse karto ilgiau nei buvau pasižadėjęs.


Skaityti daugiau »

Puoselėkime gimtąją kalbą

Tarmių metams skirtų renginių ciklas Plungėje pamažu įsibėgėja. Antai visai neseniai plungiškiai rinkosi į paskaitą apie žemaičių tarmės išsaugojimo svarbą, o dabar visi, kurie puoselėja gimtąją kalbą, yra laukiami Plungės kultūros centre. Čia jų dėmesio tikisi paroda „Žemaitiškos patarlės ir priežodžiai“.


Skaityti daugiau »

„Muzika sujungia mus“

Taip pavadintas jau ketvirtasis Klaipėdos krašto muzikos ir meno mokyklų fortepijoninių ansamblių festivalis-konkursas, į Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklą kaskart suburiantis vis didesnį Žemaitijos miestų fortepijoninės muzikos puoselėtojų ratą. Pirmąją pavasario dieną – kovo 1-ąją – vykęs festivalis-konkursas rengėjus nustebino rekordiniu muzikantų skaičiumi, mat šiemet fortepijoninė muzika sujungė ir į Plungės meno mokyklą sukvietė net 13-os muzikos ir meno mokyklų atstovų iš įvairių miestų ir miestelių. Jie turėjo galimybę ne tik pademonstruoti savo sugebėjimus kitiems, bet ir kūnu, siela bei protu pajausti muzikos skleidžiamą galią, kuriai mokslininkai pastaruoju metu skiria itin daug dėmesio, daug apie ją diskutuoja.


Skaityti daugiau »

Mokyklos vadovas brandina pamainą

Pačiame Plungės rajono pakraštyje, miškų ir miškelių apsuptyje, įsikūręs Alsėdžių miestelis šiandien verčia jau 760-ąjį savo istorijos puslapį. Miestelio puošmena – šimtmečius gyvuojantis piliakalnis, ant kurio jau vėlesniais laikais išaugo garsioji Žemaičių vyskupų rezidencija. Pastarieji Alsėdžius valdė 1421-1850 metais. 1765-ieji alsėdiškiams – taip pat svarbi data, mat tais metais žinių ištroškusiems miestelio vaikams duris atvėrė parapinė mokykla. Tiesa, šiai ugdymo įstaigai vidurinės mokyklos statusas suteiktas tik 1952-aisiais, tad ne taip seniai – praėjusių metų lapkritį – iškilmingai paminėtas jos 60-ies metų jubiliejus.


Skaityti daugiau »

Eksponatai, nupirkti Varšuvos aukcione

Eksponatai, nupirkti Varšuvos aukcioneŠiuo metu dėl atliekamų atnaujinimo darbų neveikiantis Plungės žemaičių dailės muziejus po restauravimo lankytojus pasitiks ne tik dar labiau išgražėjęs, bet ir nauja paroda. Paganyti akis bus į ką, mat prieš pat Naujuosius viename Varšuvos aukcionų muziejus įsigijo du vertingus eksponatus, susijusius su garsiaisiais kunigaikščiais Oginskiais: Mykolo Oginskio 1874 m. Kaune darytą vizitinę nuotrauką ir Marijos Oginskienės, Mykolo Oginskio senelės, XIX a. viduryje pieštą portretą.


Skaityti daugiau »

Plungiškiai atvėrė duris Tarmių metams

Dvejus metus trukę etnokultūros specialistų raginimai paskelbti Tarmių metus pagaliau vainikuoti pergale: Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad tarmių tradicija šalyje sparčiai nyksta, priėmė nutarimą tokius metus paskelbti 2013-aisiais. Tikimasi, kad šiemet vyksiantys renginiai, skirti šiai progai, ne tik sustiprins tautos vienybę, pilietiškumą , toleranciją, bendrinės kalbos bei tarmių kultūrą, bet ir praplės tarmiškai kalbančiųjų ratą, kad tarmiškai bus kalbama ne tik su artimaisiais, bet ir viešumoje. Kai kurie Lietuvos miestai renginiais jau pasitiko ilgai lauktus metus. O plungiškiai pagerbti gimtosios kalbos ir kartu pradėti Tarmių metams skirtų renginių maratoną rinkosi Tarptautinės gimtosios dienos išvakarėse – vasario 20-ąją. Baigę dienos darbus, žemaičių tarmės puoselėtojai, tarsi bitės, susispietė Plungės viešosios bibliotekos skaitykloje, kur vyko Irenos Stonkienės – Lietuvių kalbos draugijos pirmininkės – paskaita „Žemaičių kalba šiandien: kaip branginame? kiek saugome? ar perduosime?“


Skaityti daugiau »

Susitikimas, praturtinęs literatų bei lituanistų žinių bagažą

Plungės krašto literatai, lietuvių kalbos mokytojai bei kiti, neabejingi kūrybai ir naujovėms, buvo pakviesti į Plungės viešojoje bibliotekoje vykusį susitikimą su Kulių vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja bei Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ nare Ramute Damuliene. Susirinkusiesieji susipažino su konkrečiąja lietuvių poezija. Nors pasaulinėje literatūroje ji – ne naujas reiškinys, Lietuvoje ši tema nėra plačiai tyrinėta.


Skaityti daugiau »

Balsavimai

Plungės rajono valdžia sprendžia, kaip sutvarkyti teritoriją, esančią vidiniame Plungės miesto seniūnijos kieme, Vytauto gatvėje. Jūsų manymu, kam ši vieta būtų tinkamiausia?

Rezultatai

Loading ... Loading ...