Gondingos papėdėje

Šventė, sukvietusi būrį jaunųjų Žemaitijos dainininkų

Niekam ne paslaptis, jog Žemaitija nuo seno garsėja išskirtine kultūra, tradicijomis, muzika, šokiais ir, žinoma, dainomis. Ko gero, nesuklysime teigdami, jog ypač Plungės krašto žmonėms labai svarbios protėvių per šimtmečius kauptos ir saugotos tradicijos. Jų puoselėjimu ir populiarinimu rūpinasi įvairūs Plungės kultūros centro kolektyvai. Ne ką mažiau prie to prisideda ir Mykolo Oginskio meno mokyklos bendruomenė, vos tik prasidėjus pavasariui plungiškius ėmusi kviesti į vienas už kitą įdomesnius renginius. Praėjusią savaitę Meno mokykloje vyko jau šeštasis Žemaitijos krašto vaikų ir moksleivių dainų festivalis-konkursas „Skambioji daina“.


Skaityti daugiau »

Su svetimtaučiais susikalbėdavo akimis

Žemaitį iš Laukuvos – Vaidotą Digaitį – žino ne tik Lietuvos, bet ir už jos ribų gyvenantys žmonės. Jiems laukuviškis pažįstamas kaip raitelis, žemaitukais apjojęs aplink Baltijos jūrą. Per pusmetį trukusį žygį garsiajam žemaičiui ir jo bendražygiams – žirgams Kedrui ir Cekliui – teko įveikti net 6000 kilometrų. Ir nors nuo tos dienos, kai grįžo Žemaitijon pas jo išsiilgusius artimuosius, praėjo net keli mėnesiai,
V. Digaitis – vis dar kupinas įspūdžių. Jo atmintyje gyva kiekviena kelionės detalė, rodos, lyg viskas būtų vykę vakar. Patirtais išgyvenimais laukuviškis pasidalijo ir su plungiškiais, susirinkusiais į Plungės viešąją biblioteką.


Skaityti daugiau »

Ansamblis „Gondinga“ atšventė 25-erių metų jubiliejų

Praėjusį šeštadienį plungiškiai ir visi, kurie nėra abejingi liaudiškai muzikai, šokiams ir žaidimams, buvo pakviesti į Plungės kultūros centrą. Jame dėmesio laukė folkloro ansamblio „Gondinga“ nariai, norintys su kitais pasidalinti švente, įprasminusia 25-erių metų ansamblio gyvavimo sukaktį. Pakiliai nusiteikę liaudiškų tradicijų puoselėtojai kvietė susirinkusiuosius drauge su jais atsigręžti atgal ir pasidžiaugti gražiausiomis kolektyvo akimirkomis.


Skaityti daugiau »

Pasakojo apie gyvo žodžio galią

Praėjusį šeštadienį Plungės viešojoje bibliotekoje vyko filosofinio džiazo popietė su folkloro elementais, kurios metu buvo kalbama tema „Gyvoji kalba kaip kokybiška prasmės atpažinimo komunikacija“. Apie gyvo žodžio galią susirinkusiesiems pasakojo žemaitis Jonas Srėbalius – Vilniaus Gedimino technikos universiteto filosofijos lektorius. O kuliškių etnografinis ansamblis „Vaisgamta“ susitikimą praturtino liaudiškomis dainomis.


Skaityti daugiau »

Be Velykų nebūtų ir mažųjų Velykėlių

Praėjusį penktadienį į Atvelykiui skirtą popietę, kuri vyko Bukantėje, Žemaitės muziejuje, iš aplinkinių kaimų susirinko ir mažų, ir didelių. Buvo net visai pipirų, kuriems Žemaitijos nacionalinio parko Kultūros paveldo skyriaus vedėjos Aldonos Kuprelytės pasakojimas gal ir neatrodė labai įdomus, tačiau šiek tiek vyresni ir suaugusieji klausėsi net išsižioję.


Skaityti daugiau »

Paroda lietuviško žodžio saugotojams

Kasmet, kovo 16-ąją, minime Knygnešio dieną, žymiojo Jurgio Bielinio, sukūrusio ištisą lietuviškos spaudos nelegalaus platinimo tinklą, gimtuves. Šią dieną pagerbiame tuos lietuvių kalbos sergėtojus, kurie, grasinami ir persekiojami, gimtąjį žodį apgynė slėpdami jį po sermėgų skvernais. Ar galėjo caro valdžia, po 1863-1864 metų sukilimo uždraudusi lietuvišką spaudą lotyniškomis raidėmis, pagalvoti, kad lietuviai to uždrausto vaisiaus neatsisakys, priešingai – į kovą už lietuvišką žodį, už savo tapatybės išsaugojimą stos didžiulė knygnešių armija. Tiktai jų, daugiausia – valstiečių, dėka lietuvių kalba ir toliau skambėjo kiekvienoje gryčioje, tik šių savo tautai atsidavusių žmonių pastangomis keturiasdešimt metų marinta gimtoji kalba nebuvo pamiršta ir neatsidūrė podukros vietoje.


Skaityti daugiau »

„Polonezų kelias“ vienija Oginskių kultūros puoselėtojus

Mykolo Kleopo Oginskio pažadą „Tarnauti Tėvynei“, nuskambėjusį 1786-aisiais, kai jis buvo išrinktas į Abiejų Tautų Respublikos Seimą, ko gero, žino ne tik mūsų krašto žmonės, bet ir visa Lietuva bei gyvenantieji už jos ribų. Tačiau netikėtumų negailintis likimas lėmė, kad ne tarnystė Tėvynei, o muzikinis palikimas pelnė šiai neeilinei asmenybei šlovę bei pagarbą – M. K. Oginskio kūriniai sulaukė pasaulinio įvertinimo. Vienas jų – polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“, kuris ilgą laiką tik kartkartėmis švystelėdavo primindamas apie garsios asmenybės pėdas ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos kultūros istorijoje. Užmarštin grimztančia praeitimi, kuri neatsiejama nuo Rietavo, labiau susirūpinta 2005-aisiais, kuomet sparčiu žingsniu ėmė artėti 250-osios M. K. Oginskio gimimo metinės, tarsi prašančios tinkamai jas įprasminti. Šitaip gimė programos „Polonezų kelias“ idėja. Neseniai Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje „Mykolo Kleopo Oginskio polonezų kelias“ į turnė susiruošė jau aštuntąjį kartą.


Skaityti daugiau »

„Gondingai“ jau – 25-eri

Plungės folkloro ansamblis „Gondinga“ yra vienas iš Plungės rajono savivaldybės kultūros centro meno saviveiklos kolektyvų. Jį lanko įvairių profesijų žmonės, savo laisvalaikį aukojantys žemaičių folklorui populiarinti. Tie patys atlikėjai yra ir dainininkai, ir šokėjai, o kai kurie iš jų groja ir senoviniais muzikos instrumentais. Balandžio 6 d. 16 val. „Gondinga“ maloniai kviečia plungiškius ir miesto svečius į savo jubiliejinį koncertą „Laiks nestuov vėituo“, skirtą kolektyvo 25-erių metų sukakčiai pažymėti. Prieš tai folkloro ansamblio „Gondinga“ vadovė Dalia STASIKĖLIENĖ mielai sutiko atsakyti į keletą klausimų.


Skaityti daugiau »

„Vaisgamta“ – Kulių miestelio pasididžiavimas

Kulių miestelis kadaise buvo ryškus Žemaitijos kultūrinio gyvenimo šviesulys. Ir ne tik todėl, kad jau prieš kone 200 metų jame veikė mokykla ar kad spaudos draudimo metais itin aktyviai reiškėsi vietiniai knygnešiai. XIX amžiaus pabaigoje savo dienas čia leido bei savo literatūrinei kūrybai įkvėpimo sėmėsi ir garsioji Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Rašytoja iš šio krašto skolinosi žemaičių muzikalumą bei kalbos vaizdingumą ir visą tai sudėjo į savo žemaitiškuosius apsakymus, kuriuos skaitydamas, rodos, mintimis nusikeli į Kulius, matai čia gyvenusius žmones, girdi skambią jų šnektą. Miestelis nuo senų laikų išsiskyrė ir bendruomeniškumu – vietiniai jį prižiūrėjo ir gražino visais laikais. Apie kuliškių vieningumą bei darną liudija ir miestelio Kultūros centro folkloro ansamblis „Vaisgamta“, į kurį susibūrę muzikaliausieji kuliškiai. Neseniai Kulių kultūros centre ansamblis atšventė gražią 15-os metų sukaktį.


Skaityti daugiau »

Mokėsi kiaušinių marginimo

Velykos – viena gražiausių pavasario švenčių, kurią lydi sena kiaušinių dažymo tradicija. Margučių puošimo meno subtilybės yra perduodamos iš kartos į kartą. Turimomis žiniomis apie kiaušinių marginimą vašku praėjusį penktadienį Platelių dvaro svirne dalijosi ir plateliškis Gediminas Valantinas, kuris pats yra sukaupęs didžiulę velykinių margučių kolekciją. Svirne eksponuoti jo darbai smalsuolių dėmesio lauks visą balandžio mėnesį.


Skaityti daugiau »

Konferencija, skirta Žemaitijos krikšto jubiliejui

Iškilmingi renginiai, kuriais siekiama paminėti bei tinkamai pagerbti 600-ąsias Žemaitijos krikšto metines, Lietuvoje pamažu įsibėgėja. Minėjimo programa prasidėjo sausio 6-ąją Telšių katedroje vyskupo Jono Borutos aukotomis šv. Mišiomis. Jubiliejui neabejingas liko ir Lietuvos paštas, išleidęs pašto ženklą, įamžinantį visai tautai svarbią sukaktį. Tarp minėjimui skirtų renginių – ir neseniai vykusi žemaičių piligriminė kelionė į Romą. Be abejonės, visiems mūsų kraštiečiams Žemaičių krikšto jubiliejus – svarbus įvykis. Neseniai Platelių dvaro svirne surengta šiai progai paminėti skirta konferencija „Žemaičių Kalvarijos kalnai“.


Skaityti daugiau »

Nuskambėjo septintieji „Pavasario trimitai“

Lietuvos pučiamųjų instrumentų kultūra gali didžiuotis šimtmečius skaičiuojančia istorija ir tradicijomis. Antai didingas rago skambesys lydėjo tautiečius į žygius, kovas, įvairias iškilmes jau XIII amžiuje, o mediniai trimitai, tarsi šaukliai, pranešdavo apie artėjantį lietuvių ir kryžiuočių mūšį. Žemaitijoje pučiamųjų instrumentų muzika išpopuliarėjo XIX-XX amžiuje, kai Rietavo ir Plungės dvaruose kunigaikščių Oginskių rūpesčiu įkurtos muzikos mokyklos, tiesusios kelius profesionaliajai lietuvių muzikinei kultūrai. Oginskių tradicijos tęsiamos iki šių dienų. Atėjus pavasariui, Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla stebina renginių, skirtų įvairiai muzikai populiarinti ir skleisti, gausa. Visai neseniai praūžė festivalis „Muzika sujungia mus“, o praėjusios savaitės trečiadienį mokyklos bendruomenė pakvietė į tarptautinį vaikų ir jaunimo pučiamųjų instrumentinių ansamblių konkursą-festivalį „Pavasario trimitai 2013“, vykusį jau septintą kartą.


Skaityti daugiau »

Balsavimai

Ar jau apsisprendėte, ką palaikysite per artėjančius merų rinkimus

Rezultatai

Loading ... Loading ...