Prieplauka

Ką jaunam žmogui reiškia patriotizmas?

Beveik per kiekvieną valstybinę šventę kalbama, kad reikia būti savo valstybės patriotais, didžiuotis gimtąja šalimi, kur bebūtum, puoselėti jos papročius, tradicijas. Ir beveik kaskart pabrėžiama, jog jaunimo patriotizmas su kiekviena karta silpnėja – esą gimusieji jau nepriklausomoje Lietuvoje nesuvokia, ką reiškia būti kitos šalies priespaudoje, todėl laisvės ir savo gimtinės nebrangina taip, kaip ją brangina tie, kurių pečius daug metų slėgė sunki okupacijos našta. Teigiama, kad vis daugiau jaunų žmonių save laiko pasaulio piliečiais (kosmopolitais), yra atitrūkę nuo savo tėvynės, tautos interesų, jiems namai – ten, kur nereikia skaičiuoti kiekvieno cento, galima patogiai bei sočiai gyventi. Esą toks jaunimas spjauna į valstybinių švenčių minėjimus, o tai progai skirtas nedarbo dienas leidžia kaip įprastus šventadienius.


Skaityti daugiau »

Jaunieji raiteliai išmoksta net kristi

2010-aisiais, uždarius augalų veislių tyrimų stotį, Vatušių kaime įsteigtas Rietavo žirgynas sulaukė didelio susidomėjimo. Vietiniams gyventojams magėjo pamatyti čia auginamus žemaitukų ir kitų veislių žirgus, juos paglostyti, pajodinėti, fotografijomis su žirgais papuošti savo nuotraukų albumą. Nors žirgynas populiarumo nepraranda ir šiandien, kaip sakė 28-erių jo direktorius Ričardas Astrauskas, jaunimo, norinčio išmokti valdyti žirgus, sumažėjo. Tačiau tai nėra blogai. Esą atsisijojo tie, kuriems jodinėjimas žirgais buvo tapęs mada, kai kurių protą užvaldė meilė. O žirgininkų būrelį nuo pat pradžių lankę vaikai ir paaugliai jau skina pirmuosius savo darbo vaisius. Jie jau moka ne tik jodinėti žirgais, bet ir juos pasikinkyti, prižiūrėti, žino kiekvieno charakterį ir tai, ką daryti, kad krentant nuo žirgo kuo mažiau susižeistum. Tokia jaunųjų rietaviškių veikla džiaugiasi jų tėvai. Ypač vasaros atostogų metu. Ir kaip nesidžiaugsi: žirgyne valandų valandas praleidžiančios rietaviškių atžalos kartais net pamiršta kompiuterius!


Skaityti daugiau »

Žiniomis ir patirtimi rietaviškis fotomenininkas dalijasi ir su jaunimu

„Rodos, tik vakar pradėjau burti fotografijai neabejingus žmones, norinčius geriau pažinti šią meno sritį, o jau atėjo laikas atsiskaityti visuomenei“, – kalbėjo fotografijos entuziastas Mantas Viržintas, Rietavo Irenėjaus Oginskio viešojoje bibliotekoje eksponuotos parodos atidarymo proga sveikindamas šešetą savo fotografijos darbus pristatančių jaunų žmonių. Prieš septynerius metus fotografija susidomėjęs rietaviškis įsitikinęs, jog nuotrauka nėra tik užfiksuota akimirka. Anot jo, tai – pradžią ir pabaigą turinti istorija. „Fotografija turi kalbėti – teikti kažkokią informaciją. O tinkamai tai padaryti žmogui, kurio rankose – fotoaparatas, gali padėti tik žinios bei patirtis“, – sakė iš Rietavo kilęs Plungės ir Rietavo fotoklubui „Žybt“ vadovaujantis M. Viržintas.


Skaityti daugiau »

Ėmėsi iniciatyvos gaivinti apleistą statinį

Kai paskelbus Plungės miesto šventės programą plungiškiai perskaitė, jog pagrindinę šventės dieną – šeštadienį – Mykolo Oginskio dvaro dešiniojoje oficinoje bus atidarytas viešbutis „Mykolas“, ne vienam kilo klausimas – ar iš tikrųjų? Juk niekas nematė, kad kelis dešimtmečius netvarkytas pastatas būtų remontuojamas… Tie, kas praėjusį šeštadienį atėjo į „Mykolo“ atidarymą, pirmieji sužinojo, kad Plungės atvirasis jaunimo centras, talkinamas Turizmo informacijos centro, sumanė iškrėsti išdaigą. Idėja – paprasta, bet geniali: priminti plungiškiams ir miesto šventės svečiams, kad unikalus paveldo objektas, idealiai tinkantis viešbučiui, laukia privačių investuotojų.


Skaityti daugiau »

Rietave – jaunimas iš septyniolikos savivaldybių

Kai kurie vyresnės kartos atstovai mano, jog šiuolaikinis jaunimas veltui švaisto laiką ir nieko naudingo nei savo, nei visuomenės labui nenuveikia, o laisvalaikį leidžia sėdėdamas prie kompiuterių – naršydamas interneto platybėse. Tokiuose žodžiuose yra dalis tiesos, tačiau visų šalies jaunuolių virtualaus pasaulio vergais nepavadinsi. Lietuvoje yra ir veiklių jaunų žmonių, dalyvaujančių jaunimui skirtuose renginiuose, kuriuose dominuojantis vaidmuo tenka ne linksmybėms, o rimtiems užsiėmimams bei darbams. Tokiam jaunimui galėtume drąsiai priskirti ir Žemaitijoje kasmet vykstančios respublikinės jaunimo vasaros akademijos dalyvius, kiekvieną vasarą susitelkiančius smagiam ir prasmingam pasibuvimui. Kitąmet pirmąjį savo gyvavimo dešimtmetį švęsianti akademija šiais metais surengta Rietave. Per tris šimtus jaunų žmonių subūręs renginys birželio 11-13 dienomis vyko Rietavo žirgyno teritorijoje.


Skaityti daugiau »

Neįgaliųjų darbai žavėjo kruopštumu

Džiaugdamiesi ir didžiuodamiesi Plungės vardą garsinančiais nusipelniusiais menininkais ar jaunaisiais talentais, ko gero, tik retas pamąstome apie tuos, kuriuos Dievas apdovanojo kūrybiniais sugebėjimais, tačiau pagailėjo svarbiausio žmogui dalyko – sveikatos. Ir nors dažnai likimo nuskriaustieji savo talentu galėtų pranokti ne vieną sveikąjį, dažniausiai jie lieka nuošalyje ir jaučiasi nepagrįstai nuvertinti. Tuo įsitikino ir plungiškiai, kurie neteko amo išvydę Plungės socialinių paslaugų centro globotinių, tarp kurių daugiausiai – jaunimo, kūrybos darbelius, eksponuotus Viešojoje bibliotekoje.


Skaityti daugiau »

Atnaujintose aikštelėse sportuojančiųjų netrūksta

Pastaraisiais metais Plungės rajone ir Rietavo savivaldybėje, pasinaudojus įvairiomis paramos programomis, atnaujinta ne tik daug kultūros namų, bet ir sporto aikštelių. Kai kur jos įrengtos naujai. Viltasi, kad patogesnės ir saugesnės krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės šiltuoju metų laiku sutrauks ne tik daugiau jaunimo, bet ir vyresnio amžiaus žmonių, kad sportu susidomės ir tie, kuriems anksčiau jis nebuvo mėgiamas užsiėmimas. Atėjus vasarai, kai moksleiviai, studentai bei nemažai dirbančiųjų atostogauja, „Žemaitis“ nutarė pasidomėti, ar prie projektų prakaitavusių žmonių lūkesčiai išsipildė, ar atnaujintuose bei naujai įrengtuose miestelių ir kaimų aikštynuose vakarais bumbsi kamuoliai, renkasi futbolo bei tinklinio ar lauko teniso mėgėjai? Įdomu, ar sportas dar domina šiuolaikinį jaunimą? O gal tai nepadėjo jaunų žmonių atitraukti nuo kompiuterių ir iš namų išvilioti į lauką?


Skaityti daugiau »

Ledo ritulininkas, išnešiotas Žemaitijos žemės

Ledo ritulininkas, išnešiotas Žemaitijos žemėsNeseniai Vilniuje vykusiose pasaulio ledo ritulio čempionato pirmojo diviziono varžybose nuolat skambėjo ir Lietuvos rinktinės vartų sargo Manto Armalio vardas. Daug priešininkų smūgių atrėmęs 21-erių M. Armalis didele dalimi prisidėjo prie to, kad lietuviai pelnytų čempionato bronzą. Varžyboms pasibaigus Manto laukdavo ne poilsis, o didelis Lietuvos žiniasklaidos dėmesys. Du dešimtmečius Švedijoje gyvenantis ledo ritulininkas, kurį galima išvysti ne tik ant ledo, bet ir žengiant podiumu, noriai atsakinėjo į žurnalistų klausimus, nepamiršdamas paminėti, kad yra… žemaitis. Mantas gimė Plungėje, kur gyveno orientacininkai jo tėvai Dalia ir Vidas Armaliai.


Skaityti daugiau »

„Juos gyvenimas jau ir taip yra nuskriaudęs“

Pasklidus žiniai, kad jau rugsėjį Plungės suaugusiųjų švietimo centre gali nebelikti Jaunimo mokyklos skyriaus, nes nebėra norinčiųjų jame mokytis, kilo klausimas: ar tai reiškia, kad rajone nebėra problemiškų, sunkiai auklėjamų mokinių? Bet ką tada reiškia kasmet vis garsiau mokytojų išsakomi skundai dėl moksleivių abejingumo mokslams, nepagarbaus elgesio su pedagogais, bendraklasiais? Kam tos programos ir projektai, skirti patyčių prevencijai mokyklose? Akivaizdu – ne mokytojams. Mokiniams. Apie tai „Žemaitis“ kalbėjosi su Plungės suaugusiųjų švietimo centro direktoriumi Adomu KRIPU.


Skaityti daugiau »

Socialiniai tinklai: puiki bendravimo forma ar tuščias laiko gaišimas?

Socialiniai tinklai apibūdinami kaip interaktyvios interneto svetainės, vienijančios bendrų interesų turinčias narių grupes, kurios pačios kuria tų svetainių turinį, virtualiai bendrauja tarpusavyje. Būtent dėl to, kad vis daugiau žmonių praleidžia itin daug laiko susirašinėdami virtualioje erdvėje, psichologai vis garsiau skambina pavojaus varpais. Esą į socialinius tinklus įsitraukęs žmogus tarsi pradeda gyventi virtualų gyvenimą ir tampa abejingas tam, kas jį supa realybėje. Interneto vartotojų, priklausomų nuo socialinių tinklų, ypač daug tarp jaunimo. Matyt, ne veltui tokie socialiniai tinklai kaip „Facebook“, „Twiter“ bei kiti neoficialiai vadinami žmonių, gimusių po 1980-ųjų, populiariausia komunikacijos forma. Teigiama, kad šitokį masinį įsitraukimą į socialinius tinklus lemia greitas gyvenimo tempas. Trūkstant laiko, realiai negalime pabendrauti su daug žmonių, o socialiniai tinklai mums jų gyvenimą pateikia tarsi ant paauksuotos lėkštutės. Juose ne tik patenkiname savo smalsumą, bet ir patys viešiname informaciją apie save. Kai kurie, kompensuodami dėmesio realybėje stoką, netgi persistengia: savo dieną detaliai aprašo beveik valandų tikslumu… Vis dėlto sutariama, kad socialiniai tinklai kaip bendravimo forma savaime nėra blogai. Tačiau tik tol, kol jiems neskiriame per daug laiko.
O kiek laiko bendraudamas virtualioje erdvėje praleidžia Plungės jaunimas, paklausėme miesto gatvėse sutiktų jaunų žmonių. Domėjomės ir tuo, ką socialiniai tinklai jiems reiškia: ar tai puiki bendravimo forma, ryšių mezgimas ir palaikymas, o gal – laiko vagis?


Skaityti daugiau »

Jaunieji krepšininkai garsina Plungės vardą

Plungė gali didžiuotis ne tik Mykolo Oginskio meno mokyklos auklėtiniais, kurie miesto vardą garsina pelnydami laureatų vardus respublikiniuose ar net tarptautiniuose konkursuose, ne tik ne vieną garbingą pripažinimą pelniusiais Kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Saula“ kolektyvu, bet ir jaunaisiais krepšininkais. Užpraėjusį savaitgalį Plungė trumpam tapo krepšinio miestu, mat čia vyko 2001 m. gimusių berniukų „B“ krepšinio čempionato „Manija“ pirmojo diviziono finalo ketverto varžybos. Žaidę su stipriausiomis bendraamžių komandomis, Plungės sporto ir rekreacijos centro auklėtiniai užsikabino bronzos medalius. Šitas jaunųjų plungiškių pasiekimas neliko nepastebėtas rajono valdžios – praėjusį trečiadienį jie buvo pagerbti mero Albino Klimo.


Skaityti daugiau »

Jaunas mokytojas kaime – retenybė?

Jaunas mokytojas kaime – retenybė?Jaunimas nenori grįžti į kaimus, jauni specialistai stengiasi likti didžiuosiuose miestuose, o išgirdę pasiūlymą dirbti provincijoje, susikrauna lagaminus ir iškeliauja į anglijas, airijas ar ispanijas. Ir tai nieko nebestebina. Ypač dejuoja rajoninių ligoninių ir klinikų vadovai, tvirtindami, kad netrukus Lietuvos provincijose nebebus kam ligonių gydyti. O kaip yra su mokytojais: gal ir jie kaimų tarsi velniai kryžiaus baidosi? O gal ten nesiveržia, nes mato, kaip viena po kitos uždaromos kaimų mokyklos? Išgirdę kalbas apie tai, kad „Žemaičio“ žurnalistai Plungės rajono kaimo mokyklose ieško jaunų pedagogų, ne vienas tik kreivai šyptelėjo. Tačiau ir jiems, ir mums, žurnalistams, netrukus teko nustebti, mat nedidelėje Stanelių pagrindinėje mokykloje, kur mokosi 88 vaikai, dirba net keturios mokytojos, kurioms iki 30-mečio dar toloka.


Skaityti daugiau »

Balsavimai

Plungės rajono savivaldybės administracijos specialistai pradėjo tikrinti, ar prie visų namų per valstybines šventes plėvesuoja trispalvės. Kaip tai vertinate?

Rezultatai

Loading ... Loading ...