Prieplauka

Rietave – jaunimas iš septyniolikos savivaldybių

Kai kurie vyresnės kartos atstovai mano, jog šiuolaikinis jaunimas veltui švaisto laiką ir nieko naudingo nei savo, nei visuomenės labui nenuveikia, o laisvalaikį leidžia sėdėdamas prie kompiuterių – naršydamas interneto platybėse. Tokiuose žodžiuose yra dalis tiesos, tačiau visų šalies jaunuolių virtualaus pasaulio vergais nepavadinsi. Lietuvoje yra ir veiklių jaunų žmonių, dalyvaujančių jaunimui skirtuose renginiuose, kuriuose dominuojantis vaidmuo tenka ne linksmybėms, o rimtiems užsiėmimams bei darbams. Tokiam jaunimui galėtume drąsiai priskirti ir Žemaitijoje kasmet vykstančios respublikinės jaunimo vasaros akademijos dalyvius, kiekvieną vasarą susitelkiančius smagiam ir prasmingam pasibuvimui. Kitąmet pirmąjį savo gyvavimo dešimtmetį švęsianti akademija šiais metais surengta Rietave. Per tris šimtus jaunų žmonių subūręs renginys birželio 11-13 dienomis vyko Rietavo žirgyno teritorijoje.


Skaityti daugiau »

Neįgaliųjų darbai žavėjo kruopštumu

Džiaugdamiesi ir didžiuodamiesi Plungės vardą garsinančiais nusipelniusiais menininkais ar jaunaisiais talentais, ko gero, tik retas pamąstome apie tuos, kuriuos Dievas apdovanojo kūrybiniais sugebėjimais, tačiau pagailėjo svarbiausio žmogui dalyko – sveikatos. Ir nors dažnai likimo nuskriaustieji savo talentu galėtų pranokti ne vieną sveikąjį, dažniausiai jie lieka nuošalyje ir jaučiasi nepagrįstai nuvertinti. Tuo įsitikino ir plungiškiai, kurie neteko amo išvydę Plungės socialinių paslaugų centro globotinių, tarp kurių daugiausiai – jaunimo, kūrybos darbelius, eksponuotus Viešojoje bibliotekoje.


Skaityti daugiau »

Atnaujintose aikštelėse sportuojančiųjų netrūksta

Pastaraisiais metais Plungės rajone ir Rietavo savivaldybėje, pasinaudojus įvairiomis paramos programomis, atnaujinta ne tik daug kultūros namų, bet ir sporto aikštelių. Kai kur jos įrengtos naujai. Viltasi, kad patogesnės ir saugesnės krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės šiltuoju metų laiku sutrauks ne tik daugiau jaunimo, bet ir vyresnio amžiaus žmonių, kad sportu susidomės ir tie, kuriems anksčiau jis nebuvo mėgiamas užsiėmimas. Atėjus vasarai, kai moksleiviai, studentai bei nemažai dirbančiųjų atostogauja, „Žemaitis“ nutarė pasidomėti, ar prie projektų prakaitavusių žmonių lūkesčiai išsipildė, ar atnaujintuose bei naujai įrengtuose miestelių ir kaimų aikštynuose vakarais bumbsi kamuoliai, renkasi futbolo bei tinklinio ar lauko teniso mėgėjai? Įdomu, ar sportas dar domina šiuolaikinį jaunimą? O gal tai nepadėjo jaunų žmonių atitraukti nuo kompiuterių ir iš namų išvilioti į lauką?


Skaityti daugiau »

Ledo ritulininkas, išnešiotas Žemaitijos žemės

Ledo ritulininkas, išnešiotas Žemaitijos žemėsNeseniai Vilniuje vykusiose pasaulio ledo ritulio čempionato pirmojo diviziono varžybose nuolat skambėjo ir Lietuvos rinktinės vartų sargo Manto Armalio vardas. Daug priešininkų smūgių atrėmęs 21-erių M. Armalis didele dalimi prisidėjo prie to, kad lietuviai pelnytų čempionato bronzą. Varžyboms pasibaigus Manto laukdavo ne poilsis, o didelis Lietuvos žiniasklaidos dėmesys. Du dešimtmečius Švedijoje gyvenantis ledo ritulininkas, kurį galima išvysti ne tik ant ledo, bet ir žengiant podiumu, noriai atsakinėjo į žurnalistų klausimus, nepamiršdamas paminėti, kad yra… žemaitis. Mantas gimė Plungėje, kur gyveno orientacininkai jo tėvai Dalia ir Vidas Armaliai.


Skaityti daugiau »

„Juos gyvenimas jau ir taip yra nuskriaudęs“

Pasklidus žiniai, kad jau rugsėjį Plungės suaugusiųjų švietimo centre gali nebelikti Jaunimo mokyklos skyriaus, nes nebėra norinčiųjų jame mokytis, kilo klausimas: ar tai reiškia, kad rajone nebėra problemiškų, sunkiai auklėjamų mokinių? Bet ką tada reiškia kasmet vis garsiau mokytojų išsakomi skundai dėl moksleivių abejingumo mokslams, nepagarbaus elgesio su pedagogais, bendraklasiais? Kam tos programos ir projektai, skirti patyčių prevencijai mokyklose? Akivaizdu – ne mokytojams. Mokiniams. Apie tai „Žemaitis“ kalbėjosi su Plungės suaugusiųjų švietimo centro direktoriumi Adomu KRIPU.


Skaityti daugiau »

Socialiniai tinklai: puiki bendravimo forma ar tuščias laiko gaišimas?

Socialiniai tinklai apibūdinami kaip interaktyvios interneto svetainės, vienijančios bendrų interesų turinčias narių grupes, kurios pačios kuria tų svetainių turinį, virtualiai bendrauja tarpusavyje. Būtent dėl to, kad vis daugiau žmonių praleidžia itin daug laiko susirašinėdami virtualioje erdvėje, psichologai vis garsiau skambina pavojaus varpais. Esą į socialinius tinklus įsitraukęs žmogus tarsi pradeda gyventi virtualų gyvenimą ir tampa abejingas tam, kas jį supa realybėje. Interneto vartotojų, priklausomų nuo socialinių tinklų, ypač daug tarp jaunimo. Matyt, ne veltui tokie socialiniai tinklai kaip „Facebook“, „Twiter“ bei kiti neoficialiai vadinami žmonių, gimusių po 1980-ųjų, populiariausia komunikacijos forma. Teigiama, kad šitokį masinį įsitraukimą į socialinius tinklus lemia greitas gyvenimo tempas. Trūkstant laiko, realiai negalime pabendrauti su daug žmonių, o socialiniai tinklai mums jų gyvenimą pateikia tarsi ant paauksuotos lėkštutės. Juose ne tik patenkiname savo smalsumą, bet ir patys viešiname informaciją apie save. Kai kurie, kompensuodami dėmesio realybėje stoką, netgi persistengia: savo dieną detaliai aprašo beveik valandų tikslumu… Vis dėlto sutariama, kad socialiniai tinklai kaip bendravimo forma savaime nėra blogai. Tačiau tik tol, kol jiems neskiriame per daug laiko.
O kiek laiko bendraudamas virtualioje erdvėje praleidžia Plungės jaunimas, paklausėme miesto gatvėse sutiktų jaunų žmonių. Domėjomės ir tuo, ką socialiniai tinklai jiems reiškia: ar tai puiki bendravimo forma, ryšių mezgimas ir palaikymas, o gal – laiko vagis?


Skaityti daugiau »

Jaunieji krepšininkai garsina Plungės vardą

Plungė gali didžiuotis ne tik Mykolo Oginskio meno mokyklos auklėtiniais, kurie miesto vardą garsina pelnydami laureatų vardus respublikiniuose ar net tarptautiniuose konkursuose, ne tik ne vieną garbingą pripažinimą pelniusiais Kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Saula“ kolektyvu, bet ir jaunaisiais krepšininkais. Užpraėjusį savaitgalį Plungė trumpam tapo krepšinio miestu, mat čia vyko 2001 m. gimusių berniukų „B“ krepšinio čempionato „Manija“ pirmojo diviziono finalo ketverto varžybos. Žaidę su stipriausiomis bendraamžių komandomis, Plungės sporto ir rekreacijos centro auklėtiniai užsikabino bronzos medalius. Šitas jaunųjų plungiškių pasiekimas neliko nepastebėtas rajono valdžios – praėjusį trečiadienį jie buvo pagerbti mero Albino Klimo.


Skaityti daugiau »

Jaunas mokytojas kaime – retenybė?

Jaunas mokytojas kaime – retenybė?Jaunimas nenori grįžti į kaimus, jauni specialistai stengiasi likti didžiuosiuose miestuose, o išgirdę pasiūlymą dirbti provincijoje, susikrauna lagaminus ir iškeliauja į anglijas, airijas ar ispanijas. Ir tai nieko nebestebina. Ypač dejuoja rajoninių ligoninių ir klinikų vadovai, tvirtindami, kad netrukus Lietuvos provincijose nebebus kam ligonių gydyti. O kaip yra su mokytojais: gal ir jie kaimų tarsi velniai kryžiaus baidosi? O gal ten nesiveržia, nes mato, kaip viena po kitos uždaromos kaimų mokyklos? Išgirdę kalbas apie tai, kad „Žemaičio“ žurnalistai Plungės rajono kaimo mokyklose ieško jaunų pedagogų, ne vienas tik kreivai šyptelėjo. Tačiau ir jiems, ir mums, žurnalistams, netrukus teko nustebti, mat nedidelėje Stanelių pagrindinėje mokykloje, kur mokosi 88 vaikai, dirba net keturios mokytojos, kurioms iki 30-mečio dar toloka.


Skaityti daugiau »

Mokyklinės uniformos: išsigelbėjimas ar galvos skausmas?

Ankstesniais laikais apsirengęs uniforma mokyklon žygiuodavo kiekvienas vaikas – nuo jauniausio iki vyriausio. Nors kasdien ta pati apranga moksleiviams atsibosdavo, tėvai beveik vienbalsiai sutarė: ji – reikalinga. Esą kai visi dėvi vienodai, nebelieka skirtumo tarp išsipustyti galinčių pasiturinčių ir puošnesniems drabužiams sukrapštyti neįstengiančių vargingai gyvenančių tėvų vaikų. Buvo laikas, kai dėvėti uniformų nebereikalauta, tad kiekvienas rengėsi, kaip išmanė ir kuo turėjo. Dabar daugelyje Lietuvos mokyklų vėl pereinama prie uniformų. Nuo ateinančio rugsėjo jas turėtų nešioti ir Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos auklėtiniai. Pasak direktoriaus Zenono Garbenčiaus, tam čia ruoštasi gal penkerius metus. Atrodo, tėvai dėl to turėtų džiaugtis, tačiau „Žemaitis“ sulaukė laiško, kuriame naująja tvarka piktinamasi. Laišką pasirašo kalvarijiškių moksleivių tėvai.


Skaityti daugiau »

Jaunimas mokosi tolerancijos

Jaunimas mokosi tolerancijosŽiniasklaidos priemonėse nuolat vartojamas žodis „tolerancija“, atrodo, suprantamas visiems. Kad reikia būti tolerantiškiems, girdime nuo mažumės. Ir įsivaizduojame tokie esantys. Tačiau kalbos apie toleranciją – priešingos nuomonės, pažiūrų, tikėjimo, įsitikinimų gerbimą – dažnai lieka tik kalbomis. Iš tiesų dažnam mūsų pakantumo labai trūksta. Matyt, dėl to, kad nuo mažens tik girdime apie toleranciją, bet nesame jos mokomi. O juk tolerancijos reikšmės gyvenime niekada nesuvokęs žmogus to negalės išmokyti ir savo atžalų. Todėl turime džiaugtis, kad atsiranda tokių, kurie imasi šio darbo. Antai Plungės „Saulės“ gimnazijoje įsikūręs Tolerancijos ugdymo centras šiemet jau švenčia savo veiklos dešimtmetį. Per dešimtį metų jis išugdė (ir toliau ugdo) turbūt jau ne vieną tolerantišką jaunuolį. Praėjusią savaitę šiai centro sukakčiai paminėti skirti renginiai „Saulės“ gimnazijoje vyko dvi dienas.


Skaityti daugiau »

Balsavimai

Neseniai VRK pripažino, kad Liberalų sąjūdis šiurkščiai pažeidė rinkimų įstatymus. O kaip vertinate liberalų, dabar esančių rajono valdžioje, veiklą?

Rezultatai

Loading ... Loading ...